Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-383-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-07
Bylos Nr.
1A-153-383-2014
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00445-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. M., J. V.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-383-2014

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00445-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistųjų gynėjoms advokatėms Ramutei Budrytei ir Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d. prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 10 12 nuosprendžiu paskirtos 7 (septynerių) metų griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta švelnesnė visa bausmė ir galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2013 11 08), į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 10 12 nuosprendį nuo 2012 10 12 iki 2013 11 08. Taip pat J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir J. V. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad bendrai veikdami apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011-12-22, apie 14.40 val., M. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonu paskambinus E. S., gyv.(duomenys neskelbtini), telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius, jog jos dukra G. G. parduotuvėje krisdama nuo laiptų sunkiai sužalojo nepilnametę mergaitę, kurios artimiesiems reikia atlyginti 14000-16000 litų žalą, E. S. patikėjus ir sutikus sumokėti 2000 litų, J. V. nenustatyto asmens nurodymu automobiliu „VW Golf“, atvyko į E. S. namus ir paėmė iš nukentėjusios 2000 litų, iš kurių 700 litų pasiliko sau, o 1300 litų perdavė nenustatytiems asmenims.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir atlikti išsamų bylos tyrimą. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino turimus įrodymus bei liudininkų parodymus, neteisingai pripažino jį kaltu. Teismas rėmėsi nuteistojo J. V. parodymais, nurodė, kad jo parodymais abejoti, jokio pagrindo nėra, tačiau apylinkės teismas ignoravo J. V. nurodytą aplinkybę, kad jis ne su manimi padarė nusikalstamą veiką. Nuteistasis J. V. tvirtino savo parodymuose, kad ne su manimi kalbėjo telefonu ir ne aš jam daviau nurodymus. Taip pat apylinkės teismo neteisingai interpretuotas daiktinio įrodymo NR .(duomenys neskelbtini) Marijampolės AVPK Kalvarijos PK įrašu fiksuojamos skambinusių pokalbis, nurodant „Kas tas (duomenys neskelbtini)“. Tai tik patvirtina nuteistojo M. M. nedalyvavimą nusikaltime. Skunde nuteistasis neigia žinojęs kas vyksta, nes tuo metu nebuvo sekcijoje (patalpoje) ir niekaip negalėjo nusikaltimo įvykdyti. Taip pat J. M. nurodė, kad specialisto išvada dėl jo balso nustatymo negali būti laikoma įrodymu, kadangi ją atliko šališkas specialistas.

Nuteistasis J. V. apeliaciniu skundu prašo sumažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, paskirta bausmė jo manymu per griežta.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Prokurorė nuteistųjų skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. M. ir J. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. yra įrodyta. Nuteistasis J. V. savo kaltės neneigia. Pripažindamas M. M. ir J. V. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. M. kaltės. Nuteistojo M. M. skundo motyvai, kad šio nusikaltimo jis nepadarė ir net negalėjo žinoti kas vyksta, nes tuo metu jo net nebuvo patalpoje, iš kurios buvo skambinta, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų pateiktos informacijos, priešingai nei teigia M. M., laikotarpiu nuo 2011 12 19 iki 2011 12 24 kaltinamasis nebuvo uždarytas į baudos izoliatorių ir buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Iš Marijampolės PN pateiktos informacijos ir tarnybiniais pranešimais, atlikus nusikalstamos veikos metu naudotų telefonų IMEI analizę, nustatytų aplinkybių, matyti, kad būtent būryje, kuriame bausmę atlikinėjo M. M. rasti telefonai naudoti nusikalstamos veikos laiku.

Nuteistojo M. M. skundo motyvas, kad specialisto išvada dėl jo balso nustatymo negali būti laikoma įrodymu, kadangi ją atliko šališkas specialistas, vertinamas, kaip nuteistojo mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, nėra nurodyta jokiu neginčytinų aplinkybių, kurios leistų abejoti specialisto šališkumu.

Taip pat nuteistojo M. M. skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo J. V. nurodytą aplinkybę, kad jis ne su M. M. padarė nusikalstamą veiką ir kad ne su M. M. kalbėjo telefonu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai tarpusavyje buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546/2012).

Tai, kad nuteistasis J. V. nepažinojo nuteistojo M. M., esminės reikšmės neturi. Yra nustatyta, kad abu nuteistieji suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, veikė bendrai ir kiekvieno iš jų veiksmai yra reikšmingi siekiamam rezultatui, tyčia panaudojo apgaulę, savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo J. V. parodymai, kad jis M. M. nepažįsta, nepaneigia M. M. kaltės. Nuteistasis J. V. patvirtino, kad jam paskambino telefonu nepažįstamas asmuo, davė nurodymus ką jis turi padaryti, taip pat jis suprato, kad jis turi padaryti nusikaltimą – apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino specialisto išvadą ( t.1,b.l.49-57), ir padarė pagrįstą išvadą, kad specialisto išvada yra kategoriška, kad visiškai patvirtina kaltinamojo M. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad specialisto išvada prieštarautų LR BPK normų reikalavimams.

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad M. M. ir J. V., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė sumanymą apgaule užvaldyti nukentėjusiosios turtą.

Atmetamas ir nuteistojo M. M. skundo motyvas, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo daiktinio įrodymo NR (duomenys neskelbtini) Marijampolės AVPK Kalvarijos PK įrašu fiksuotą skambinusių pokalbį, nurodant „Kas tas ((duomenys neskelbtini)“, nes tai tik neva patvirtina nuteistojo M. M. nedalyvavimą nusikaltime. Specialistas pateikė išvadą, kurioje teisėtu būdu ištirtas, atliekant kitą ikiteisminį tyrimą, gautas telefoninio pokalbio įrašas ir paimtas palyginamasis M. M. balso pavyzdys. Pateikta išvada motyvuota ir išsami, abejonių dėl jos teisingumo teismui nekilo. Ištirtuose garso įrašuose yra užfiksuotas M. M. balsas. Pokalbio telefonu turinys, neabejotinai patvirtino, kad būtent M. M. pateikė nukentėjusiai E. S. apgaulingą informaciją, ko pasekoje J. V. buvo perduoti pinigai.

Nuteistasis J. V. savo kaltės neneigė, apeliaciniu skundu prašė švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau konkrečių tokio prašymo motyvų jis savo apeliaciniame skunde nenurodė, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas jam skirtinos bausmės klausimą, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis ir nuteistajam paskirtą bausmę individualizavo tinkamai, kadangi tik paskirtoji bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė – vieneri metai – nėra aiškiai per griežta, kadangi sankcijos viršutinė riba yra treji metai laisvės atėmimo, tai apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai mažesnė už bausmės vidurkį. Švelninti bausmė nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų M. M. ir J. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Arūnas PaštuolisViktoras Preikšas