- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-2202-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22078-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P. ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolės prašė priimti patvarkymą ir panaikinti įpareigojimą skolininkui sudaryti sąlygas turto vertintojams patekti į butą. Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. gavo antstolės 2014 m. gegužės 26 d. pakartotinį patvarkymą, kuriuo antstolė įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas antstolei (jos padėjėjams) ir turto vertintojams patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20167-465/2014, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą ir leidimo įeiti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, leido tik antstolei patekti į gyvenamąsias patalpas, tačiau teismas nedavė leidimo į nurodytą butą patekti kitiems asmenims. Teismas, duodamas leidimą antstolei patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, nutartyje turėjo nurodyti ir kitus asmenis. Pakartotiniu patvarkymu dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas, antstolė peržengė teismo leidimo ribas. Priešingu atveju, jei į butą pateks kiti asmenys nei nurodyti teismo nutartyje, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta nuostata, užtikrinantį žmogaus būsto neliečiamumą.
Antstolė nesutiko su skundu. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-20131-101/2013 dėl 37.435,51 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Z. išieškotojo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo naudai. Priėmusi vykdyti minėtą vykdomąjį raštą, siuntė skolininkui 2013 m. rugpjūčio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo geruoju, 2013 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 57,96 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 2 d. surašė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo pavedė ekspertizę atlikti UAB „Butas tau“ ir įpareigojo skolininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo patvarkymo gavimo dienos, sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas. Kadangi skolininkas reikalavimu nustatytu terminu neįvykdė, kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo ir leidimo priverstinai patekti į patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20167-465/2014 antstolės pareiškimą tenkino ir leido antstolei patekti į gyvenamąsias patalpas bei paskyrė skolininkui 100 Lt baudą už antstolės 2014 m. kovo 6 d. patvarkymo dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas, nevykdymą. Kadangi skolininkas nevykdė teismo nutarties ir nesudarė sąlygų ekspertui patekti į patalpas, 2014 m. gegužės 26 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas. CPK 615 straipsnis nenumato galimybės išduoti leidimo antstolio padėjėjui, ekspertui ar išieškotojui, todėl spręsti dėl šių asmenų dalyvavimo įeinant į būstą yra antstolės prerogatyva, tačiau tai nesudaro pagrindo nevykdyti nutarties ar abejoti jos teisėtumui. Pareiškimu buvo prašoma duoti leidimą priverstinai patekti į areštuotą skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Be to, skolininkas 2013 m. gruodžio 2 d. patvarkymu, 2013 m. kovo 6 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. pakartotiniais patvarkymais buvo tinkamai informuotas apie būtinybę sudaryti sąlygas ekspertui (turto vertintojui) patekti į būtą ir jį apžiūrėti. Tokie skolininko veiksmai vilkina teismo sprendimo vykdymą ir pažeidžia išieškotojo interesus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo “ERGO Insurance SE” Lietuvos filialas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir palaiko antstolės patvarkyme nurodytus motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. Z. skundą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20167-465/2014 antstolės B. P. pareiškimą tenkino ir leido antstolei patekti į gyvenamąsias patalpas, asmeninės nuosavybės teise priklausančias D. Z., bei paskyrė skolininkui 100 Lt baudą už antstolės 2014 m. kovo 6 d. patvarkymo dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas, nevykdymą. Skolininkui nevykdant teismo nutarties bei nesudarant sąlygų ekspertui patekti į patalpas, antstolė 2014 m. gegužės 26 d. pakartotiniu patvarkymu įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas antstolei (jos įgaliotiems padėjėjams) ir turto vertintojams pateikti į butą bei iki 2014 m. birželio 9 d., 13.00 val., informuoti antstolę apie sąlygų sudarymą, o geranoriškai nesudarius sąlygų patekti į butą, įspėjo, jog bus vykdomas priverstinis patekimas į butą, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20167-465/2014, leisdamas antstolei patekti į skolininko patalpas, motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad patekimo tikslas yra šių patalpų apžiūra su turto vertintoju. Teismas vertino, kad teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, kaip šiuo atveju gali būti ribojama teismo leidimu konkrečiam teisėtam tikslui pasiekti – tęsti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, įvertinti skolininko turtą. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė kitų asmenų, galinčių potencialiai dalyvauti turto vertinime, nesudaro pagrindo nevykdyti nutarties ar abejoti jos teisėtumu, kadangi pačioje nutartyje aiškiai nurodyta antstolės teisė su turto vertintoju įeiti į skolininkui priklausančias patalpas ir jas apžiūrėti. Nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Teismas nesutiko, kad antstolė neturi teisės patvarkymu, remdamasi teismo išduotu leidimu, detalizuoti turto apžiūros tvarkos, siekdama sklandaus jo įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad antstolė neturi specialių žinių turto rinkos vertės nustatymo klausimams spręsti. Akivaizdu, kad turto rinkos vertę nustatys antstolės paskirtas turto vertintojas. Skolininkas buvo apie tai informuotas. Pareiškėjo nurodytos pavienės teismo nutartys taip pat nerodo aiškios teismų praktikos šiuo klausimu suformavimo. Tokiu būdu CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas. Priešingas situacijos aiškinimas paneigtų įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumą, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir protingumo reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti įpareigojimą skolininkui sudaryti sąlygas turto vertintojams patekti į butą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad patenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, bus sudaromos sąlygos nevykdyti įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo leista antstolei patekti į pareiškėjui priklausantį butą. Teismas minėta nutartimi leido antstolei patekti į pareiškėjui priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas niekada neginčijo šios nutarties teisėtumo ir antstolės teisės pagal šią nutartį patekti į patalpas.Teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavo tik antstolės teisę patekti į nurodytą butą. Tai patvirtina, kad tokio leidimo teismas nedavė kitiems asmenims. Antstolių pareiškimus nagrinėjantys teismai aiškiai nutartyse pažymi, kad į skolininkui priklausančią nuosavybę turi teisę patekti ir kiti asmenys, tarp jų ir turto vertintojai. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo tokia teismų praktika, kadangi ji yra aiški bei panaikina bet kokias abejones dėl asmenų, turinčių teisę patekti į apžiūrimą objektą, sąrašo. Antstolei turint teismo leidimą jai pačiai patekti į gyvenamąsias patalpas, tačiau atskiru patvarkymu įpareigojant skolininką sudaryti sąlygas ne tik pačiai antstolei, bet ir turto vertintojams patekti į butą, buvo pripažinta, kad tokio 2014 m. balandžio 22 d. išduoto teismo leidimo nepakanka. Aplinkybė, jog įstatymas tiesiogiai nenumato turto vertintojų pareigos gauti teismo leidimo, nereiškia, kad jie gali patekti į gyvenamąsias patalpas be teisėto ir aiškiai apibrėžto pagrindo. Kitų, ne teismo nutartyje nurodytų, asmenų patekimas į pareiškėjo patalpas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį ir CK 4.39 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė B. P. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 615 straipsnio 4 d., tuo atveju, kai antstoliui pateikus teismo nutartį, atsisakoma jį įleisti į gyvenamąsias patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias patalpas. Pagal šias įstatymo normas leidimas kviestiniams ir policijos pareigūnams nėra išduodamas, nes dėl šių asmenų dalyvavimo sprendžia antstolis. Taip pat įstatymas nenumato galimybės išduoti leidimo antstolio padėjėjui, ekspertui ar išieškotojui. Spręsti dėl šių asmenų dalyvavimo įeinant į būstą yra antstolio prerogatyva. Antstolė prašė teismo leidimo priverstinai patekti į patalpas , siekiant atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad patekimo tikslas yra šių patalpų apžiūra su turto vertintoju.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo – „ERGO Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialą, nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog įstatymas nenumato galimybės išduoti leidimo antstolio padėjėjui, ekspertui ar išieškotojui. Spręsti dėl šių asmenų dalyvavimo įeinant į būstą yra antstolio prerogatyva.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesinės teisės normas, susijusias su teismo leidimo antstoliui patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimu, tinkamai įvertino skundžiamą antstolio patvarkymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-20131-101/2013 dėl 37.435,51 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Z. išieškotojo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo naudai. Antstolė 2013 m. rugsėjo 9 d. areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, ją pavedant atlikti UAB „Butas tau“, ir įpareigojo skolininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo patvarkymo gavimo dienos, sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20167-465/2014 antstolės B. P. pareiškimą tenkino ir leido antstolei patekti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias D. Z. bei paskyrė skolininkui D. Z. 100 Lt baudą už antstolės 2014 m. kovo 6 d. patvarkymo dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas, nevykdymą. Taip pat išaiškino skolininkui, jog baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. Antstolė 2014 m. gegužės 26 d. pakartotiniu patvarkymu įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas antstolei (jos įgaliotiems padėjėjams) ir turto vertintojams pateikti į butą ir raštu iki 2014 m. birželio 9 d., 13:00 val., informuoti antstolę, nurodant konkrečią minėto turto apžiūrėjimo datą bei konkretų laiką. Taip pat įspėjo, jog skolininkui geranoriškai nesudarius sąlygų antstolei (jos įgaliotiems padėjėjams) ir turto vertintojui patekti į butą, antstolė, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, vykdys priverstinio patekimo į minėtą turtą procedūrą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 682 straipsnį antstoliui paskyrus ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas yra teisėtas ir nepažeidžia CPK reikalavimų. Tai, kad 2014 m. kovo 6 d. pakartotinis patvarkymas buvo teisėtas, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo skirta 100,00 Lt bauda už šio patvarkymo nevykdymą. Ginčijamu 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymu antstolė suformulavo tokį patį įpareigojimą skolininkui, kaip ir 2014 m. kovo 6 d. patvarkymu. Skiriasi tik vėlesnio patvarkymo antroji dalis, kuria skolininkas buvo informuotas apie priverstinės patekimo į butą procedūros vykdymą pagal Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. balandžio 22 d. nutartį. Pareiškėjas faktiškai ginčija tik pastarąją antstolės patvarkymo dalį.
Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
Minėtame straipsnyje kalbama tik apie teismo leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimą antstoliui. Toks reglamentavimas, atsižvelgiant į vykdymo proceso normų visumą, pripažintinas tam tikra teisinio reguliavimo spraga. Tačiau CPK 615 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta antstolio teisė apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Taigi šio straipsnio tikslas yra sudaryti antstoliui sąlygas tinkamai vykdyti išieškojimą ir nustatyti prievartinę šiam tikslui įgyvendinti būtiną patekimo į skolininko gyvenamąsias patalpas tvarką. Įstatymas nedetalizuoja, kokiems išieškojimo veiksmams atlikti antstolis gali prašyti teismo leidimo, nenurodo, ar ir kiti asmenys, kuriuos antstolis turi teisę pagal įstatymą pasitelkti tinkamam išieškojimo veiksmų atlikimui, gali kartu su antstoliu patekti į patalpas. Todėl pripažintina, kad teismas, išduodamas leidimą antstoliui patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas neprivalo rezoliucinėje dalyje detalizuoti šio leidimo tikslo bei išvardinti visų asmenų, turinčių teisę kartu su antstoliu patekti į nurodomas patalpas. Antstolio veiksmų, patekus į skolininko gyvenamąsias patalpas, teisėtumą bei kartu patalpos apžiūroje galinčių dalyvauti asmenų ratą apibrėžia kitos vykdomąjį procesą reglamentuojančios normos.
Aplinkybė, jog kai kurie teismai nutarčių dėl teismo leidimo išdavimo rezoliucinėse dalyse nurodo ir kitus kartu su antstoliu į gyvenamąsias patalpas patekti galinčius asmenis, nereiškia, jog Vilniaus miesto 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi antstolei suteiktas leidimas yra skirtas tik jai vienai ir kartu su antstole negali buto apžiūroje dalyvauti asmuo, be kurio išieškojimo veiksmas negalėtų būti atliktas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo aiškiai apibrėžta, kokio veiksmo atlikimui antstolei yra būtina patekti į pareiškėjo butą, tai yra sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti butą ir padaryti fotonuotraukas. Todėl negalima pripažinti, kad antstolė 2014 m. gegužės 26 d. patvarkyme neteisėtai nurodė, jog skolininkui nesudarius sąlygų turto vertintojams patekti į butą, bus vykdoma priverstinio patekimo į butą procedūra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.