Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono teismo 1986 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 metų BK) 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 9 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2021 m. balandžio 3 d. apie 11.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. J., kuriai gulinčiai lovoje ne mažiau tris kartus sudavė ranka į kairę koją ir tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2021 m. balandžio 2 d. apie 10.00 val. jis kartu su sugyventine A. J. atvažiavo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur dviese vartojo alkoholį. 2021 m. balandžio 3 d. iš ryto jie vėl girtavo. Apie 11.00 val., grįžęs iš kiemo, kambaryje rado A. gulinčią ant lovos, todėl atsisėdo prie jos. Bekalbant dėl asmeninių nesutarimų abu pradėjo bartis. Konflikto metu jis kelis kartus sudavė ranka A. į kairę koją. Galėjo būti, kad jis sudavė A. 3 kartus į kairę koją. Konflikto metu A. perdrėskė nagais jam nosį, o jis ją nusistūmė. Jis vadino sugyventinę necenzūriniais žodžiais, išvadino žiurke. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nematė, kada A. iškvietė policijos pareigūnus, ši tik užsiminė, kad paskambino į policiją. Jis dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Vykusio konflikto metu jie buvo tik dviese. Prieš mėnesį laiko jis grįžo iš įkalinimo įstaigos ir vėl pradėjo gyventi kartu su A. J., kuri yra jo sugyventinė. Jie pažįstami jau apie du metus (bylos lapai (toliau – b. l.) 62 – 65, 70 – 72).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. balandžio 3 d. ji buvo pas savo sugyventinį S. M. adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 10.00 val. S. M. išėjo pas kaimyną, o ji tuo metu nuėjo pagulėti į kambarį. Apie 11.00 val. sugrįžęs sugyventinis atsisėdo šalia jos ant lovos ir pradėjo konfliktuoti, įžeidinėjo ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius S. M. atžvilgiu. Vienu metu sugyventinis iš niekur nieko sudavė jai ne mažiau 3 kartus į kairės kojos sritį ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Tą dieną ji buvo stipriai neblaivi, todėl negali pasakyti kokiu būdu jai buvo suduoti smūgiai. Po pavartoto smurto ji iš karto paskambino į policiją. Tai išgirdęs, S. M., norėdamas atimti iš jos telefoną, sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą, tačiau dėl šio smūgio ji nejautė fizinio skausmo ir jai neliko jokių žymių. Atvykę, policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį ir išsivežė į policijos komisariatą. Po jai suduotų smūgių yra likę žymės ant jos kojų. Ji nesilankė pas teismo medicinos ekspertus. Pas gydytojus taip pat nesikreipė. S. M. jos atsiprašė ir ji neturi jam jokių pretenzijų. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1 – 16, 17 – 20).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, A. J. pareiškė, jog 2021 m. balandžio 3 d. apie 11.00 val. ji buvo adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinį S. M., kuris iš niekur nieko pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu S. M. mažiausiai tris kartus įspyrė jai į kairę koją ir dešinės rankos delnu sudavė jai į veido dešinį skruostą. Po šių S. M. suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji A. J. apklausa bei apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0065, S. M. buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas; A. J. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 16).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 3 d. 13 val. 34 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos A. J. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) ją spardė jos sugyventinis S. M. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 23 – 26).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. M. ir nukentėjusioji A. J. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2021 m. balandžio 3 d. jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. M. ne mažiau tris kartus sudavė ranka A. J. į kairę koją ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo S. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai A. J. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis S. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 121 – 122). Nukentėjusioji A. J. taip pat sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 123 – 124).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. M. teisiamas jau septintą kartą, anksčiau paskirtas bausmes yra atlikęs, tačiau nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 81 – 89, 90 – 96; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). S. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 99 – 116, 117). Kaltinamasis S. M. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 97, 98). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), neturintis išlaikytinių, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 78 – 80, 120). Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 62 – 65, 70 – 72). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 1 – 16, 81 – 89, 90 – 96).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis S. M. jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus, padarytus sugyventinės A. J. atžvilgiu. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų moralės normų. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad kaltinamasis vėl nusikalto nepraėjus nei dvejiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesnę bausmę. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo S. M. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto bausmės dydis S. M. nustatomas atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 3 d. 14.00 val. iki 2021 m. balandžio 4 d. 8 val. 10 min. (b. l. 51 – 52, 56 – 57). Šis laikas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Kaltinamasis S. M. yra recidyvistas, linkęs daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, todėl sprendžiama, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53 – 55). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti S. M. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 49 (keturiasdešimt devynių) parų areštą.

Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.