Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-598-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2-598-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02515-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Texbaltic“
Ieškovas
ORI Industria S
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-598-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02515-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Texbaltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo ORI Industria S.p.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Texbaltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ORI Industria S.p.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Texbaltic“ 253 196,04 Eur skolos ir palūkanų, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovei priklausantį turtą, turtines teises, pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovės skola yra labai didelė, atsakovė vengia vykdyti savo prievolę, duomenų apie gerą atsakovės finansinę padėtį nėra, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino –nutarė areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 253 196,04 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo tuo, kad byloje pareikštas ieškinys dėl didelės 253 196,04 Eur sumos priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovui, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Texbaltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove tik po to, kai parduos prekes. Kol kas atsakovė nėra pardavusi visų prekių, todėl prievolė sumokėti visas sąskaitose nurodytas sumas atsakovei nėra kilusi. Ieškovė visiškai nepagrįstai mokėjimų pradžios terminus sutapatino su atsiskaitymo terminais. 2015 m. liepos 22 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. RA 0009232 nėra susijęs su šioje byloje reiškiamais reikalavimais. Be to, šiam ginčui netaikytina Lietuvos Respublikos teisė.

2. Ieškovas nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Atsakovė yra nuo 2008 m. stabiliai veikianti, konkurencinga įmonė, iš savo veiklos nuolat gaunanti pelną (2014 m. atsakovė gavo 114 227 Lt grynojo pelno, pardavimo pajamos siekė 33 mln. Lt), tinkamai ir laiku vykdanti savo mokestinius įsipareigojimus valstybei, todėl nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės finansine padėtimi bei galimybėmis įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas ORI Industria S.p.A. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

2. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, neturintis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų didelės ieškinio sumos sąlygotos objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimą, t. y. neįrodė, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma pagal atsakovės turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė. Vien pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi tikrosios atsakovės turtinės padėties. Nėra pateiktas balansas, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę būklę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškovės pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė aplinkybes ir pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovei. Nėra pagrindo manyti, kad toks ieškinys apskritai negalėtų būti patenkintas. Todėl apeliantės argumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.

Grėsme teismo sprendimo įvykdymui, jei šis būtų palankus ieškovui, teismas laikė didelę ieškinio sumą. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

Pažymėtina, kad ieškinio suma, nevertinant kitų teismui prieinamų faktinių duomenų, įprastai pati savaime neturėtų lemti atsakovo teisių suvaržymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą turi ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, kad atsakovė būtų siekusi kokiais nors aktyviais veiksmais išvengti prievolės įvykdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pateiktas prekes. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito už prekes, neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Be to, apeliantė, siekdama paneigti teismų praktikoje taikomą prezumpciją, kad didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė veikia pelningai, jos pajamos daug kartų viršija ieškinio sumą, atsakovė neturi jokių mokestinių įsiskolinimų. Šių duomenų, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nagrinėjamu atveju pakanka, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti (CPK 185 str.). Tai, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, dar nereiškia, kad jos turtinė padėtis yra bloga. Juolab, kad turto areštas nepadidintų atsakovės turimo turto. Dėl ieškovo akcentuojamos būtinybės byloje pateikti atsakovės balansą, pažymėtina, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, tokius duomenis gali pats gauti iš VĮ Registrų centro ir pateikti teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo ORI Industria S.p.A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjas Egidijus Žironas