- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-2509-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09099-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- L. J. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. nutarties, kuria ieškinys laikytinas nepaduotu bei gražintas ieškovei L. J. C.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. C. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2025 m. birželio 5 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė atsakovo asmens duomenų (gimimo datos ar asmens kodo). Teismo vertinimu, kadangi ieškovė yra atstovaujama profesionalios teisininkės (advokatės), kuriai žinoma įrodymų išreikalavimo bei rinkimo tvarka, tiek ieškovė, tiek jos atstovė, pateikusios prašymą duomenų tvarkytojui, gali gauti Gyventojų registro nuostatų 36, 37 punktuose reikiamus duomenis. Byloje nėra duomenų, kad duomenų tvarkytojas atsisakė šiuos duomenis suteikti ieškovei ar jos atstovei. Taip pat ieškovė įpareigotina patikslinti, kodėl nusprendė kreiptis į teismą, ar atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę pareiškimu, ar tarp šalių egzistuoja ginčas dėl ieškovės dukros tėvystės, kadangi iš ieškovės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl dukros tėvystės.
3. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, ieškovė teismo nurodytų trūkumų nešalino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. priėmė nutartį, kuria ieškinys laikytinas nepaduotu ir buvo gražintas ieškovei.
5. Teismas nurodė, kad ieškovei 2025 m. gegužės 29 d. nutartis išsiųsta ir įteikta tą pačią dieną per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Ieškovė ieškinio trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino, termino pratęsti neprašė. Teismas konstatavo, kad 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai.
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. birželio 6 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi). Kadangi ieškovė nežino nei atsakovo asmens kodo, nei jo gimimo datos, ieškinyje ji nurodė, kad asmens kodas nežinomas. Be to, būdamas aktyvus šeimos bylose, teismas pats gali šią informaciją gauti iš Registrų centro.
5.2. Mediatorės Grytos Butrimavičienės 2025 m. vasario 17 d. pažymoje dėl mediacijos atlikimo nurodytas mediacijos rezultatas, jog mediacija pasibaigė, nepasiekus taikaus susitarimo, kaip tik ir patvirtina esantį tarp šalių ginčą minėtu klausimu. Todėl teismo formalus reikalavimas ieškinyje patikslinti, kodėl ieškovė nusprendė kreiptis į teismą, ar atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę pareiškimu, ar tarp šalių egzistuoja ginčas dėl ieškovės dukros tėvystės, yra perteklinis ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu
9. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo laikyti nepaduotu. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nebuvo esminių trūkumų, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jos ieškinį priimti.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
11. Bendrieji procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyti duomenys, kurie turi būti nurodyta kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente. Ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) ir pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalis) ir kt. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
14. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos civilinio proceso šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo teisės. Pagal šios dalies nuostata, ieškovas, kaip ir atsakovas, turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.
15. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai nustatyta ir CPK 42 straipsnio 5 dalyje. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad šalys privalo būti aktyvios procese ir rūpintis savo galimai pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba.
16. CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas. Šio principo esmė yra tame, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo teisės atskiruoju skundu apskųsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria jai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė turėjo teisę teikti duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, pateikti savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas jokiais būdais neužkirto ieškovei kelią pasinaudoti savo teisėmis – rungimosi principas nebuvo pažeistas.
18. Ieškovei nėra imperatyviai nurodyta, kad ji privalo naudotis savo teisėmis (šiuo atveju – teisė duoti teismui paaiškinimus), kadangi ji turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovė, dalyvaudama bylos nagrinėjime, privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir, tokiu būdu, privalo vengti proceso vilkinimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matosi, kad ieškovė nesilaikė šios nuostatos – nesiėmė aktyvių veiksmų apginti savo pažeistą teisę, vilkino bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė atskirąjį skundą, kuriuo buvo skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. nutartis, padavė tik tai 2025 m. birželio 17 d. – po 11 dienų nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Ši aplinkybė, kaip ir visos paminėtos, nurodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
19. Atkreiptinas dėmėsis, kad ieškovei, pašalinus trūkumus, nėra užkertamas kelias iš naujo pateikti ieškinį, kadangi teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuriuo nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pakeisti skundžiamą nutartį ir spręsti bylos klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.