- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2-1093-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. B., V. A.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4481-467/2015 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams R. B., V. A., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ obligacijų, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti ieškovo 21 000 Lt nominaliosios vertės obligacijas draudimo objektu bei įpareigoti trečiąjį asmenį išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką, kurią sudaro 21 000 Lt (obligacijų pirkimo suma) bei 324 Lt palūkanos; 2) priteisti ieškovui padarytų tiesioginių nuostolių visą 21 424,40 Lt sumą iš kaltų asmenų, jei pagrįstai bus pripažinta (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą), kad už pirktas obligacijas draudimo išmoka nemokėtina, arba skirtumą tarp šios ir draudimo išmokos sumos (draudimo kompensacijos mokėjimo atveju).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. balandžio 22 d. (įskaitytinai) pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovų R. B. ir V. A. gyvenamosios vietos ar kitus procesinių dokumentų įteikimo jiems adresus ir / ar procesinių dokumentų įteikimo būdus (CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, kad pagal viešai skelbiamą informaciją atsakovai R. B. ir V. A. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tikslesnį adresą teismui galėtų pranešti Londono Vestminsterio Magistratų teismas arba Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas, sprendžiantys šių asmenų išdavimo Lietuvai klausimus. Teismo nustatyto termino gauti pažymas apie atsakovų deklaruotas gyvenamąsias vietas neužtenka. R. B. deklaruota gyvenamoji vieta bus nurodyta „Jungtinė Karalystė“, jei jis deklaravo išvykimą. To procesinių dokumentų įteikimui nepakanka. V. A. pagal viešai skelbiamą informaciją yra Jungtinės Karalystės ir Rusijos pilietybę turintis asmuo, todėl Gyventojų registras duomenų apie jį neturės.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylas negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.). Jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, ieškinio palikimas nenagrinėto reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Šių įstatymo reikalavimų laikymasis yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje pateikiami duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nenurodė atsakovų R. B. ir V. A. gyvenamosios vietos ar kitų jiems procesinių dokumentų įteikimo adresų ir / ar procesinių dokumentų įteikimo būdų.
Apeliantas vadovaujasi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas tuo atveju, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti. Pažymėtina, kad tokių įrodymų apeliantas, pateikdamas ieškinį ir vėliau jį patikslindamas, teismui nepateikė ir net nenurodė, kad duomenų apie atsakovų R. B. ir V. A. gyvenamosios vietos adresus neturi. Kita vertus, pagal tuo metu viešai skelbiamą informaciją, kaip teisingai nurodo apeliantas, šie atsakovai gyveno Jungtinėje Karalystėje, kurios teismai sprendė šių asmenų išdavimo Lietuvai klausimus. Pagal 2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimą spaudai, minėtų asmenų buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma (žr., http://www.prokuraturos.lt/Naujienos/Prane%C5%A1imaispaudai/tabid/71/ItemID/6119/Default.aspx). Akivaizdu, kad dėl šios priežasties ieškovas negali nurodyti atsakovų R. B. ir V. A. faktinės gyvenamosios vietos adresų, kuriais jiems būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turi pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo šiems atsakovams būdą. Kaip minėta, ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodė jokių kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų.
Atskirajame skunde teigiama, kad kai ieškovui nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai, ieškovas turi teisę prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos stadijoje toks procesinių dokumentų įteikimo būdas yra netikslingas, nes priešinga šalis, dar nebūdama informuota apie bylos iškėlimą (apie tai atsakovas paprastai sužino gavęs ieškinio kopiją bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo), net neturi procesinės pareigos domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas turėtų pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovams R. B. ir V. A. būdą. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami suinteresuotos šalies prašymu paskirtam kuratoriui (CPK 129 str.) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl ieškovui nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R. P. terminą iki 2015 m. rugsėjo 4 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovams R. B. ir V. A. būdą.