Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Indrei Frederikai Kvaukaitei, atsakovės atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, trečiojo asmens atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Loseda“ ieškinį atsakovei UAB „Bocas ir Ko“, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. L. ir V. L., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 70, 84, 92). Iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-01-31 ieškovė UAB „Loseda“ ir atsakovė UAB „Bocas ir Ko“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į trečiojo asmens R. L. 71 165,88 Lt skolą pagal 2006-03-23 statybos rangos sutartį Nr. 2006/03/23/L01 (b. l. 15), o atsakovė savo 71 165,88 Lt skolą įskaitė į ieškovės skolą atsakovei pagal 7 PVM sąskaitas faktūras (sutarties 2.7 punktas). 2007-03-15 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Loseda“ bankroto bylą (b. l. 5). Ieškovės UAB „Loseda“ bankroto administratorės, pareiškusios šioje byloje ieškinį, teigimu, 2007-01-31 reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes UAB „Loseda“ šios sutarties neprivalėjo sudaryti, sandoris pažeidžia kreditorių teises, buvęs ieškovės vadovas V. L. ir atsakovė UAB „Bocas ir Ko“ buvo nesąžiningi.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šios normos pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Spaudos magnatai“ ieškinį atsakovui UAB „Sekundės redakcija“, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. O. ir L. K., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir 18 867,56 Lt skolos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-176/2008). Taigi CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškiamas ieškinys turi pažeisti kreditoriaus (kreditorių) teises ir teisėtus interesus. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais yra sukeliamas skolininko nemokumas, bet ir tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas yra ir tada, kai sumažėja skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai (b. l. 5, 46–47, 49, 110–116) patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Loseda“ buvo nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2007-03-15 nutartyje, kuria buvo iškelta ieškovei bankroto byla, nustatė, kad 2006-12-31 UAB „Loseda“ turėjo turto už 2 834 171 Lt, įsipareigojimų už 3 357 224 Lt (b. l. 5), įskaitant ir darbo užmokesčio skolą darbuotojams (b. l. 49–50). Ginčijamu sandoriu ieškovė atsiskaitė su atsakove, neturinčia pirmumo teisės. Todėl pagrįstas ieškovės argumentas, kad sandorio sudarymo metu UAB „Loseda“ vadovas negalėjo sudaryti su atsakove ginčijamo sandorio, nes tokiais veiksmais buvo perleistas ieškovės turtas, į kurį buvo galima nukreipti skolų išieškojimus. Ieškovė šio sandorio sudaryti neprivalėjo, juo buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių (atsakovei) ir taip buvo pažeistos ieškovės, taip pat kitų kreditorių teisės ir interesai. Taigi šioje byloje įrodyta, kad yra sąlygos, numatytos LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau kad sandorį būtų galima nuginčyti LR CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtina įrodyti, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į įstatyme apibrėžtą bendros sąžiningumo prezumpcijos išimtį. Tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. su J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006).

Ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovė turėjo žinoti apie ieškovės sunkią turtinę padėtį, nes ilgą laiką ji neatsiskaitė už prekes, paimtas 2006 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais.

Atsakovės atstovė paaiškino, jog yra visuotinai žinoma, kad atsiskaitymai tarp ūkio subjektų paprastai visada vėluoja. Tarp ieškovės ir atsakovės 2005 m. buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nuolat ėmė prekes, už kurias nors ir pavėluotai, tačiau atsiskaitydavo. Šių aplinkybių posėdžio metu neneigė ir ieškovės atstovė.

Konstatuotina, kad šioje byloje neįrodyta, jog atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga.

Ieškovės pateikta 2005-07-01 pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 77) patvirtina, kad tarp šalių buvo ilgalaikiai komerciniai ryšiai. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 16–24) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006-08-23 iki 2006-11-24 ieškovė gavo iš atsakovės įvairių prekių, už kurias atsiskaityti privalėjo atitinkamiai nuo 2006-09-22 iki 2006-12-24. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2007-01-31, t. y. vėluojant atsiskaitymams nuo 1 iki 3 mėnesių. Kadangi šalių atstovės posėdžio metu pripažino, jog ir anksčiau atsiskaitymai tarp šalių vėluodavo, teismas pripažįsta atsakovės argumentus, kad toks nedidelis atsiskaitymo termino praleidimas nesukėlė atsakovei įtarimų, kad ieškovė yra faktiškai nemoki.

Atsakovės pateikti viešų registrų duomenys (b. l. 64, 100–107) rodo, jog atsakovė įstatymo nustatytais terminais teikė Juridinių asmenų registrui finansinę atskaitomybę už 2005 m. (už 2006 m. pateikti finansinę atskaitomybę dar nebuvo suėjęs terminas), turėjo nekilnojamojo turto, kuriam nebuvo taikomi jokie suvaržymai. Byloje nesurinkta įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės kitam turtui ar piniginėms lėšoms turto areštas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, kas visiems tretiesiems asmenims sukeltų teisinius padarinius, nes registras yra viešas. Šie įrodymai yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną atsakovė buvo sąžininga (CK 6.66 str. 2 d.), ir paneigia ieškovės atstovės argumentus, jog atsakovė buvo nesąžininga. Ieškovės pateikta skolų išieškojimo bendrovės informacija (b. l. 108) nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, kadangi ši informacija nėra vieša, be to, matyti, kad kreditorius, kurio iniciatyva buvo pradėta bankroto byla, tik 2007-01-22 išsiuntė UAB „Loseda“ raginimą sumokėti skolą. Visi kiti ieškovės atstovės pateikti dokumentai dėl priverstinio skolų išieškojimo iš UAB „Loseda“ (b. l. 117–118) yra užvesti po ginčijamo sandorio sudarymo, išskyrus 2006-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl 700 Lt arešto, kuris realiai buvo įvykdytas, ir antstolės depozitinėje sąskaitoje bankroto bylos iškėlimo metu areštuoti pinigai buvo deponuoti (b. l. 119–121)

Nors į bylą yra pateiktas buvusio UAB „Loseda“ vadovo 2007-03-07 atsiliepimas į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 109), kuriame nurodoma, jog bendrovė atsiliepimo į ieškinį pateikimo momentu veiklos nevykdė, tačiau iš 2007-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 5–6) matyti, kad jau po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2007-02-12, kreditorė R. R. prekybos įmonė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byla iškelta 2008-03-15. Todėl negalima spręsti, kad sandorio sudarymo dieną bendrovė nevykdė veiklos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytas sandoris nėra neatlygintinis. Šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, įskaitė atsakovės analogiško dydžio reikalavimą ieškovei už prekes, kurių gavimo ieškovė neginčijo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasi CK 6.66 straipsnio pirmąja bei antrąja dalimis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo įtvirtintų actio Pauliana ieškinio sąlygų, t. y. neįrodytas atsakovės nesąžiningumas, todėl ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Trečiojo asmens R. L. atstovo argumentas, kad R. L. nebuvo skolinga UAB „Loseda“, todėl joks reikalavimas negali būti perleistas atsakovei, atmestinas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Išnagrinėjęs bylą teismas privalo paskirstyti išlaidas, priteisdamas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, iš jos priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 100 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 96–99).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš BUAB „Loseda“ 1 100 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų atsakovei UAB „Bocas ir Ko“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.