Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-14 · Byla Nr. N-575-2735-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
N-575-2735-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2735/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4, 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. P. dėl to, kad jis 2008 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. K. P. iš įvykio vietos pasišalino. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 59, 164, 271 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu K. P. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Todėl konstatavo, kad K. P. netrauktinas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolais, eismo įvykio vietos schema, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas minimalaus dydžio administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į K. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei jo materialinę padėtį, taip pat į tai, kad asmuo išlaiko savo ir artimų žmonių nepilnamečius vaikus.

III.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad K. P. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones iš jo atimta, padarė KET pažeidimą, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti priemonė, ir nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ir tik sukėlęs kitą eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti kiti eismo dalyviai, K. P. buvo sulaikytas už minėtus KET pažeidimus. Po sulaikymo paaiškėjo, kad K. P. buvo neblaivus. Teigia, kad K. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Mano, kad nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos už tai, kad K. P. automobilį vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, bei už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. P. surašytas dėl to, kad asmuo 2008 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val. kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį, taip jį apgadindamas, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 3).

Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra. Tačiau institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nuomone, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė nepagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Visų pirma, iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarties matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje prisipažino pasitraukęs iš eismo įvykio vietos ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 8). Tačiau šios aplinkybės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2008 m. rugsėjo 30 d., nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas visureigis, sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. A. po eismo įvykio surašytame paaiškinime (b. l. 14). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo, nepagrįstai konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pastebėtina ir tai, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pobūdį nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį, yra itin reikšmingi liudytojų parodymai, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų apklausęs įvykį tiesiogiai mačiusį A. A. ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl nagrinėjamoje byloje nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius konkrečiai paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokie įrodymai byloje buvo betarpiškai tirti ir pan.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. P. automobilį vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, pažymint, jog taip asmuo pažeidė KET 59 punkto reikalavimus (b. l. 3). Pažeidimo padarymo metu galiojęs KET 59 punktas numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2007 m. sausio 10 d. nutarimu K. P. skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių (b. l. 27). Taigi 2008 m. rugpjūčio 10 d. K. P. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, šios aplinkybės neįvertino ir tuo pažeidė nuobaudų skyrimo taisykles.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius