Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-14 · Administracinė byla Nr. I-5789-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
I-5789-402/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5789-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01066-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 5 būrio 53 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo netinkamas apšvietimas, todėl suprastėjo regėjimas, pavargdavo akys, buvo paskirti akių lašai. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, tarakonai, langai buvo kiauri, pasenę, netinkami naudoti, per langus pūsdavo vėjas. Šiltuoju periodu nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamosios patalpos, nes iš trijų langų atsidarydavo tik vienas, būdavo tvanku. Prausyklos patalpoje taip pat nesandarūs, suskilę langai, pūsdavo vėjas, buvo šalta. Valgyklos prausyklos ir valgymo salės patalpos seniai remontuotos, ant sienų matėsi pelėsis, teršalai. Dušo patalpa nebuvo tinkamai atitverta, nebuvo pertvarų, užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, baimę, depresiją, kreipėsi į psichiatrą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-18) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai įtvirtina pačių nuteistųjų prievolę tvarkytis patalpas. Jei patalpose buvo pelėsis ir blogas kvapas reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Įstaigos 1-ame sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio apšvietimo normas. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl blogų gyvenimo sąlygų, kurios galėjo sutrikdyti pareiškėjo sveikatą, nėra. Pareiškėjas buvo konsultuotas 3 kartus dėl nemigos, nerimo. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 5 būrio 53 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN 1-mo sektoriaus 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 22).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apšvietimas, veisėsi blakės, tarakonai, langai yra nesandarūs, sulūžę, kiauri, nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamosios patalpos, nes iš trijų langų atsidarydavo tik vienas, būdavo tvanku, valgyklos prausyklos ir valgymo salės patalpos seniai remontuotos, ant sienų matėsi pelėsis, teršalai, prausyklos patalpoje buvo nesandarūs, suskilę langai, pūsdavo vėjas, buvo šalta.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (ginčui aktuali akto redakcija) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą, oro temperatūrą, gyvenamųjų patalpų būklę pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 42-45). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 46-47), kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami darbai.

Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. sausio 31 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-4620 (b. l. 7-9), iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatyta, kad 5 būrio 54 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 dirbtinio apšvietimo vertė buvo 29 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx) (Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), paminėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo rasta gyvų nariuotakojų (Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas), nustatyta, kad 1 sektoriaus 5 būrio 54 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 įrengti 3 varstomi langai, tačiau jų rėmai supuvę, varstomas tik vienas langas iš trijų, todėl neužtikrinamas patalpų vėdinimas (Higienos normos HN 134:2015 17 punkto pažeidimas), nustatyta, kad 1 sektoriaus bendrojo naudojimo valgyklos prausyklos ir valgymo salės patalpos seniai remontuotos, sienų paviršiai nelygūs, dažai nusilupę, lubų paviršiai blogai nuvalyti, su vizualiai matomais teršalais ir pelėsiu (Higienos normos HN 134:2015 34 ir 39 punktų pažeidimas).

Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-1822 (b. l. 48-50) nustatyta, kad 1 sektoriaus gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos (koridoriai, laiptinė, prausykla ir tualetas) buvo blogai išvalytos su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, duše taip pat buvo nešvaru, nuo drėgmės susiformavusios žalios dumblių ir samanų dėmės, duše nuo drėgmės atšokę ir lupasi dažai, nes neveikia ištraukiamoji mechaninė vėdinimo sistema, o langas nevarstomas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamosios patalpos apšvietimo, gyvenamojoje patalpoje esančių nariuotakojų, langų būklės gyvenamojoje patalpoje, netinkamo vėdinimo, bendrojo naudojimo valgyklos prausyklos ir valgymo salės neatitikimo Higienos normos reikalavimams, pelėsio, dėl netinkamos langų būklės dušo patalpose laikytini pagrįstais. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14, 17, 20, 34, 39 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dušai nebuvo tinkamai atitverti, todėl prausiantis nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.

Atsakovo atstovas pateikė teismui dušinės nuotraukas iš kurių matyti, jog dušinėje yra pertvaros, tačiau nėra nei durų, nei užuolaidų (b. l. 56-57). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Įvertinus tai, jog dušai iš abiejų pusių buvo atskirti pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira, pripažįstama, kad pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą, nemigą, suprastėjo regėjimas. Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 73(1)-212 matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nepatogumų, diskomforto, nemigos, baimės aplinkai, depresijos, privatumo pažeidimo, pažeminimų, nesikreipė (b. l. 21). 2019 m. birželio 6 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-432 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl nemigos kreipėsi 3 kartus, dėl suprastėjusio regėjimo kreipėsi du kartus. Kitų įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą byloje nėra.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (dėl netinkamo gyvenamosios patalpos apšvietimo, gyvenamojoje patalpoje esančių nariuotakojų, langų būklės gyvenamojoje patalpoje, netinkamo vėdinimo, bendrojo naudojimo valgyklos prausyklos ir valgymo salės neatitikimo Higienos normos reikalavimams, pelėsio, dėl netinkamos langų būklės dušo patalpose) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė