Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1666-413/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
2S-1666-413/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
Ieškovas
UAB „Anjesė“
Atsakovas
UAB „Vectis“
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1666-413/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis
Procesinio sprendimo kategorija 110.5.;121.14; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Anjesė“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-22165-658/2009 pagal ieškovo UAB „Anjesė“ ieškinį atsakovui UAB „Vectis“ dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė (b.l. 2-4) priteisti iš atsakovo 2621,54 Lt skolos; 922,69 Lt delspinigių; 11,66 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; 53 Lt žyminio mokesčio; 476 Lt ieškinio paruošimo išlaidų. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b.l. 13) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę sprendimo vykdymui, o vien tai, kad atsakovas nėra su ieškovu atsiskaitęs, nepatvirtina, kad jis (atsakovas) gali slėpti savo turtą, siekdamas išvengti sprendimo vykdymo. Be to, bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl įsiskolinimas nelaikytinas pakankamai dideliu, ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b.l. 14-15) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.

Skunde nurodoma, kad atsakovas nesutiko taikiai spręsti įsiskolinimo klausimą, nesiūlė įsiskolinimą mokėti dalimis, neatsiliepė į UAB Skolų išieškojimo biuro pranešimą. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas teisingas šalių pusiausvyros principas, atsakovui nepagrįstai būtų suteiktas pranašumas ieškovo atžvilgiu. Atsakovas turi ir kitų kreditorių, kurie jam yra inicijavę teismo procesus. Dėl atsakovo ir kitų skolininkų laiku neįvykdytų piniginių prievolių ieškovas negali atsiskaityti su savais kreditoriais. Ieškovas neatsakingas už atsakovo netinkamą ūkinės komercinės veiklos organizavimą bei neapgalvotus ūkinius sprendimus prisiimant įsipareigojimus.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo suma veikiančiai įmonei nėra didelė, o ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių savo prašymą, nepateikė įrodymų, jog skolininkas vengia įvykdyti ieškovo reikalavimą, nenurodė, kodėl jo manymu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 433 str. 1d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, prašymo nemotyvavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio reikalavimas (3544,23 Lt) nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo vengimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus nesudaro pagrindo daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir taip apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Ieškovas atsakovo vengimą atsiskaityti įvertino kaip grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skolininko prievolių nevykdymo atvejai gali suformuoti subjektyvią nuomonę apie galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jie neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika