Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. C. Gariūnų verslo parke, Gariūnų g. 70, Vilnius, A korpuse prekybos vietoje Nr. D2/109-110 geltonoje eilėje 2018 m. vasario 22 d. 5.00 val. būdamas atsakingas už veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, neužtikrino, kad raštu sudarius darbo sutartį su L. C. (2018 m. vasario 19 d. darbo sutartyje Nr. 1 numatytos sąlygos: kasininkės - pardavėjos pareigos, 8 val. darbo diena, 400 Eur atlyginimas per mėnesį), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie L. C. priėmimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad S. C. pranešimą apie L. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. vasario 19 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2018 m. vasario 22 d. 8 val. 19 min., t. y. po atlikto kontrolinio pirkimo. S. C., leidęs L. C. nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbti nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį.

Be to, 2018 m. vasario 22 d. patikrinus kasos aparato kasos operacijų žurnalą ir fiskalines dienos ataskaitas („Z") nustatyta, kad S. C. kasos aparatu neregistravo grynųjų pinigų išėmimo operacijų.

Be to, S. C. buvo kaltinamas tuo, kad operatyvaus patikrinimo metu atlikus kontrolinį moteriškų šlepečių už 3 Eur pirkimą pinigus priėmė prekybos vietoje dirbusi L. C., tačiau elektroniniu kasos aparatu (toliau - EKA) gautų pajamų į apskaitą neįtraukė ir kartu su grąža EKA kvito neišdavė. S. C. neužtikrino, kad OP metu kasos aparatu būtų užregistruoti visi atsiskaitymai ir pirkėjui būtų išduotas EKA kvitas. Tuo S. C. pažeidė Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p. ir 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.3 punktą.

S. C. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad negalavo, negalėjo vaikščioti, todėl pasirašė su žmona sutartį. Tik po to pranešimą pateikė SODRAI. Žmona dirbo nuo vasario 19 d., kai pasirašė sutartį. Jis seniai vysto individualią veiklą ir žinau apie reikalavimą SODRAI pateikti duomenis. Gavosi taip, kad kasos čekio nebuvo. Taip gavosi ne jo nurodymu, jo tuo metu nebuvo. Nebuvo ir susitarimo. Jie nefiksavo pinigų išėmimo ir manė, kad tai ne problema, nes nežinojo, kad reikia fiksuoti. Jie daro ataskaitą, kai išima pinigus dienos gale. Pinigus išimdavo kiekvieną dieną, bet ne visada visus. Ataskaitą jam rašo žmona, nes jis nemoka.

Liudytoja L. C. teisme parodė, kad dirbo kitoje darbovietėje, tačiau jai ten nepatiko. Dėl to nutarė grįžti dirbti pas vyrą. Sudarė sutartį 2018 m. vasario 19 d., ir ji pradėjo dirbti Gariūnuose. Ji pardavinėjo prekes. Ji neišmušė čekio, nes buvo šventės. Taip įvyko per kvailumą. Ji daro grynųjų pinigų apskaitas. Kiekvieną darbo dieną daro dienos kvitą - ataskaitą, išima pinigus ir tiek. Pas juos darbo dienos pabaigoje kasoje visada yra nulis.

Liudytoja H. R. teisme parodė, kad patikrinimo metu juos aptarnavo neįdarbintas darbuotojas. Jie po to patikrino dokumentus ir nustatė kitų pažeidimų. Jiems neišdavė kvito. Dėl to nustatė kasos pažeidimus, nelegalų darbą ir kasos darbo organizavimo pažeidimą (dėl kvito neišdavimo). Kvito neišdavė neįdarbintas asmuo. S. C. turėjo užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų darbuotojas, kuris išduotų kvitą. Jeigu darbuotoja būtų oficiali, būtų baudę ją. Patikrinus dokumentus nustatė, kad asmuo neatlieka tokios operacijos kaip pinigų išėmimas kasos aparate. Visų pirma ši operacija turi atsispindėti ataskaitoje. Patikrinus ataskaitas ji matė, kad tokios operacijos jose nėra. Prie medžiagos yra pridėtas pavyzdys (vienas lapas). Kasos aparatu privaloma registruoti visas operacijas. Jie kasos aparatu neregistravo grynų pinigų išėmimo ataskaitose. Jeigu pirkėjas grąžina prekę tas atsispindi ataskaitoje. Jeigu paliekami grynieji pinigai, kitos dienos ryte turi būti padaromas įdėjimas, kurio pas juos taip pat nėra.

Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad vykdant 2018 m. vasario 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrinta S. C. individuali veikla. Operatyvus patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 22 d. 5 val. Gariūnų verslo parke, A korpuse prekybos vietoje Nr. D2/109-110 geltonoje eilėje, kurioje vyriška avalyne ir šlepetėmis prekiauja S. C. pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Prieš pradedant patikrinimą atliktas kontrolinis pirkimas. Prekybos vietoje dirbo kasininkė – apskaitininkė L. C., ji paėmė pinigus už parduotą prekę – 3 eurus, elektroniniu kasos aparatu į apskaitą neįtraukė, kvito su grąža neišdavė (b. l. 2 – 3).

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad Gariūnų verslo parke, adresu Gariūnų g. 70, Vilnius, A korpuse prekybos vietoje Nr. DŽ7109-110 geltonoje eilėje 2018 m. vasario 22 d. 5.00 val. atliktas S. C. operatyvus patikrinimas (toliau - OP). OP metu atliktas kontrolinis moteriškų šlepečių už 3 Eur pirkimas. Pinigus priėmė, gautų pajamų elektroniniu kasos aparatu (toliau - EKA) į apskaitą neįtraukė ir kartu su grąža EKA kvito neišdavė prekybos vietoje dirbusi kasininkė - apskaitininkė L. C.. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p. nuostatos. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekybos vietoje Nr. D2/109-110 geltonoje eilėje S. C. vykdo individualią veiklą, prekiauja vyriška avalyne ir šlepetėmis pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 103808. Nustatyta, kad prekybos vietoje įrengtas EKA CHD 3050, koipuso Nr. 52010010, kuris registruotas 2012 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, techninis pasas Nr. CHD 2682. Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad S. C. įplaukos 2017 m. spalio mėn. sudarė 2977,10 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. - 2327,90 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. -2012,20 Eur, 2018 m. sausio mėn. - 1236,10 Eur. Patikrinimo metu surašyta 2018-02-22 Faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.2) FR1050-348. Patikrinus kasos aparato kasos operacijų žurnalą ir fiskalines dienos ataskaitas („Z") nustatyta, kad S. C. kasos aparato kasoje neatlieka grynųjų pinigų išėmimo operacijų. Iš patikrinimui pateiktų prekių įsigijimo dokumentų nustatyta, kad prekės įsigyjamos iš Lenkijos tiekėjų. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras 2017 metais iš Lenkijos tiekėjų (PVM mokėtojų) buvo įsigyta prekių 3777,11 Eur (neįskaitant PVM, sumokėto valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) sumai. Patikrinus pateiktus pajamų ir išlaidų apskaitos registrus nustatyta, kad laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. S. C. įplaukos sudarė 24119,06 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos turimais duomenimis, S. C. buvo įdarbinęs L. C. nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Dėl informacijos apie pranešimo apie apdraustosios L. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - SODRA) Vilniaus skyrių. SODRA informavo, kad S. C. pranešimą apie L. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. vasario 19 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2018 m. vasario 22 d. 8 val. 19 min., t. y. po atlikto kontrolinio pirkimo. Pranešimą saugiu elektroniniu parašu pasirašė savarankiškai dirbantis asmuo S. C.. Patikrinimo metu S. C. pateikė 2018 m. vasario 19 d. darbo sutartį Nr. 1, pasirašytą su L. C.. Savarankiškai dirbantis asmuo S. C. būdamas atsakingu už veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, neužtikrino, kad raštu sudarius darbo sutartį su L. C., mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie L. C. priėmimą. S. C. nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. leido L. C. dirbti nelegalų darbą (b. l. 4 -5).

Iš darbo sutarties matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. individualia veikla besiverčiantis S. C. pasirašė neterminuotą darbo sutartį su darbuotoja L. C. dėl priėmimo į kasininkės-pardavėjos pareigas už 400 Eur atlyginimą darbo laikui 8 val. per diena (b. l. 16 – 17).

Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad apie L. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. vasario 19 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2018 m. vasario 22 d. S. C. (b. l. 19).

Iš dienos „Z“ ir periodinės (mėnesio) ataskaitų matyti 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. vasario 20 d. fiskalinės ataskaitos (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad S. C. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas ir yra kaltas dėl to, kad leido savo individualioje įmonėje nelegaliai dirbti L. C., taip pat pažeidė kasos aparatų eksploatavimo ir kasos operacijų tvarką.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

S. C. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad sudaręs darbo sutartį su žmona L. C. apie tai laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokius kaltininko parodymus patvirtina tiek liudytojos L. C. parodymai, taip pat darbo sutartis ir 2018 m. vasario 22 d. pateiktas elektroniniu būdu pranešimas apie L. C. socialinio draudimo pradžią. S. C., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, kaip darbdavys būdamas atsakingas už dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad prekybos vietoje nebūtų dirbantys asmenys pažeidžiant minėtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad S. C. veika dėl leidimo dirbti L. C. nepranešus laiku apie šios įdarbinimą jo individualioje įmonėje atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. V-255 patvirtintose „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklėse“ (toliau – Taisyklės) numatyta, kad pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais ir išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu (44.1. p.), išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), kurią turi pasirašyti atsakingas asmuo, o paskutinę mėnesio dieną turi atspausdinti ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą bei šias ataskaitas įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą (44.3. p.).

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad S. C. įmonėje iš kasos aparato išimamų grynųjų pinigų sumą nebuvo įregistruojama kasos aparatu. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas minėtų Taisyklių 44.1. punktas. Kaip matyti, bylai pateiktos 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. vasario 20 d. dienos „Z“ ataskaitos pasirašytos S. C. parašu. Liudytoja L. C. duodama parodymus teisme pripažino, kad kiekvieną darbo dieną iš kasos buvo išimami pinigai ir kasoje visada grynųjų pinigų nelikdavo. Liudytoja H. R. parodė, kad patikrintose įmonės „Z“ ataskaitose nebuvo fiksuojamas grynųjų pinigų išėmimas kasos aparate, kas padaroma atskiro klavišo paspaudimu kasoje. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad S. C. būdamas įmonės savininku padarė kasos aparatų eksploatavimo ir kasos operacijų tvarkos pažeidimą, ir tokia jo veika atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje.

S. C. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p. ir 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.3 punktą, Toks kaltinimas grindžiamas tuo, kad operatyvaus patikrinimo metu atlikus kontrolinį moteriškų šlepečių pirkimą pinigus priėmusi prekybos vietoje dirbusi L. C. elektroniniu kasos aparatu (toliau - EKA) gautų pajamų į apskaitą neįtraukė ir kartu su grąža EKA kvito neišdavė. Spręsdamas dėl šios dalies kaltinimo teismas nustatė, kad pažeidimą padarė įvykio vietoje dirbusi L. C., o ne įmonės savininkas S. C.. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimą numatytą specialioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normoje, t. y. 163 straipsnyje. Jame atsakomybė numatyta išduoti kasos kvitą privalantiems asmenims. Minėto straipsnio 3 dalis numato pažeidimo padarymą vadovo nurodymu. Tokia teisės normų konstrukcija akivaizdžiai rodo, kad atsakomybėn už padarytą pažeidimą taikoma ne įmonės vadovui (nebent jis tiesiogiai dirbtu su kasos aparatu), bet su kasos aparatu dirbančiam įmonės darbuotojui. Kaltinimas S. C. pagal minėtą straipsnį nebuvo pareikštas, dėl ko jį išteisinti nėra pagrindo. Kita vertus, teismas šioje dalyje kaltinimą šalina kaip nusižengimo turinio faktines aplinkybes, ir S. C. atsakomybės dėl nustatyto pažeidimo padarymo netaiko.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad S. C. prisipažino padaręs pažeidimus, dėl jų gailėjosi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas S. C. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. S. C. padarė pažeidimus darbo teisių ir finansų sistemos srityse, baustas administracine tvarka (b. l. 9-13), galiojančių nuobaudų neturi, kaltę nuoširdžiai pripažino. Pažeidimas dėl nelegalaus darbo susijęs su turėtomis sveikatos problemomis (b. l. 35-37).

Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į padaryto teisės nusižengimo dėl nelegalaus darbo turinį, trukmę, pažeidimą sąlygojusias priežastis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus teisingumo ir protingumo principus, nuobaudos proporcingumo būtinybę – teismas mato galimybę pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje. Kita vertus, už nusižengimą pagal kodekso 162 straipsnio 1 dalies sankcija atitinka įstatymo nuostatas, todėl skirtina žemiau vidurkio. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627-637 straipsniais, teismas

nutarė:

S. C. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:

95 straipsnio 1 dalyje (pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d.) skirti jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;162 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. C. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.