Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nesusituokusi, dirbanti,

kaltinama padarius baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad I. R. mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį- mamą R. R., o būtent - 2024-06-05 d. apie 09 val. 42 min, adresu (duomenys neskelbtini) nenustatytą kiekį smūgių sudavė bei spardė į įvairias kūno vietas, o būtent: tampė už plaukų bei pastūmus parkritusią ant žemės R. R. toliau spardė ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai R. R. buvo kairės pusės VII-o šonkaulių lūžimai, o taip pat kraujosruva ląstos kairiame šone, dėl ko R. R. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

I. R. taip pat buvo kaltinama ir tuo, kad įvykio metu nukentėjusiajai R. R. padarė nosies kaulų lūžimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu šiai aplinkybei nepasitvirtinus, ji iš kaltinimo pašalinta.

I. R. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga:

I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nesudavė mamai, jautėsi nekalta. Jos susiginčijo, bet muštynių nebuvo. Konfliktas buvo žodinis, o sužalojimų ji nepadarė. Nežino kas juos jai padarė, kaimynai nieko nežino, jie buvo namie. Kaimynai jai nieko asmeniškai neminėjo. Su mama ji gyvena po to įvykio, ji dirbą, vaikas ten gyvena, eina į mokyklą, turi daržą, augina daržoves. Jos sesė įkalbėjo mamą parašyti tą pareiškimą. Mama nenorėjo, o sesė įkalbėjo, nežino kodėl. Sesuo V. R.. Dirba (duomenys neskelbtini) jau metus laiko, antri metai bus. Jie puikiai sutaria, su vaikais viskas gerai ir darbą supranta, problemų jokių neturiu. Mama ir sesuo apkalbėjo ją. (t. 2, b.l. 95)

Nukentėjusioji R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko birželio 5 ar 6 dieną, praeitų metų, jų namuose (duomenys neskelbtini), jie buvo dviese, ji ir dukra I. R.. Buvo rytas apie 9:15 val. buvo išsiruoši pas daktarus į Kauną, užsisakiusi vairuotoją, apsirengusi ir atsisėdo palaukti, jis turėjo atvažiuoti 9:30 val. ir dar buvo likę apie 11 min. I. R. priėjo prie jos ir paklausė kur jos rožinės kelnės, sakė, kad nieko nežino, I. R. jau tokių kabliukų ieškojo. Klausinėjo vis kur tos kelnės, o ji sakė, kad nematė. Ji pasiieškojo tas kelnes ir priėjusi prie R. R. papurtė, sako „nežinai šitų mano kelnių?“, pasakė, kad nežino ir nėra jų mačiusi. Ir po to su tomis kelnėmis ji R. R. užvožė kelis kartus per galvą, griebė už plaukų ir parvertė nuo lovos ant žemės, pradėjo draskyti, kelis smūgius sudavė į galvą, kelis kartus į šoną su koja, taip aptalžė ir paliko kambaryje. O R. R. pas daktarus jau neišvyko, skambino tam vairuotojui, kad negali važiuoti tokiame stovyje ir liko namie. Tuo viskas nesibaigė, nors buvo rašyta, kad ji sudaužė nosį man, bet nori pasakyti, kad nosis buvo iš anksčiau jau, tik ją daktarai siuntė pas lorą nežino, gal kažką matė kai padarė galvos echoskopiją ir matė nosies lūžį, bet jis yra senas, iš anksčiau. Ji tada paskambino dukrai, ji R. R. iškvietė greitąją ir policiją. I. R. išgirdo, kad R. R. kalba telefonu tai atbėgo, atėmė telefoną, trenkė jį žemę ir sudaužė, ir vėl gerai patąsė už plaukų ir apspardė. Antrą kartą ji apsmūgiavo R. R. virtuvėje ir po to ji jau nustojo, išėjo parūkyti, parūkiusi atėjo ir pasakė „tai jau apsispakajinai“ ar „tai jau rami?“, kažkaip panašiai. Atvažiavo policija, greitoji, R. R. išvedė į lauką, nuėjo į tą greitosios pagalbos automobilį, ją ten apžiūrėjo ir išvežė į Vilkaviškio polikliniką, o I. R. į polikliniką atvežė policija.

Iškvietė policiją dukra V. R., ji čia visai nieko nežino tik iškvietė. Dėl to I. R. miegojimo su vaikinu atrodo, kad ji tik tokią istoriją kuria, bet to nebuvo. Gyvena dabar kartu su I. R., šiuo metu viskas gerai, jokių nesutarimų nėra. Dabar ji gal jaučiasi kalta ir jautė, kad bus teismas ir pasikeitusi iki teismo, o po teismo ji už ją neatsako nes ji yra tokia neprognozuojama, vieną kartą taip būna jos charakteris, kitą kitaip, vieną kartą linksma, kitą liūdna, nešneka. Jos nelabai bendrauja, daugiau tyli, kiek reikia pasisako ir viskas. Ji kai gulėjo dabar Kaune tai nusipirko vaistus ir vartoja.

Paskambinusi dukrai V. R. pasakė, kad I. R. ją muša, drasko ir ji iškvietė policiją. Sakė kviestis jai pačiai, bet ji negalėjo, nes ji tuo metu jau neturėjo telefono, jis jau buvo atimtas. JI tuo metu skambino, spėjo pasakyti, kad ją muša, o I. R. atėmė ir nutrenkė jį ant žemės ir telefonas pabiro. Policijai sakė dėl telefono, bet gal jie neužrašė to visai. Vairuotojui sakė, kad negali išvažiuoti nes šeimoje yra problemų ir negali vykti į gydymo įstaigą. Nosies lūžis senas, jį padarė ne dukra.

Buvo nustatyta I. R. nesiartinti prie namų, ta byla jau pasibaigusi. Leidžia jai pas save gyventi, kur ją išvyti, vaikas gi yra. Ji anksčiau Anglijoje gyveno, grįžo 2023-10-28 ir su vaiku gyvena pas R. R.. Anksčiau konfliktų nebuvo, ji Anglijoje gyveno gal 10 metų ar daugiau. Baigė 12 klasių ir išvažiavo.

Dėl tos neištikimybės ji sumelavo tikrai, jai nėra tokio fakto žinoma. Jos kartu gyvena, o kaip bus toliau ji nežino, nežino kur ji bus, gal ieškosis socialinio būsto, gal eis į ankstesnį butą kur gyveno jos vaiko tėvas, bet šiuo metu tas butas remontuojamas.

Ji atleido I. R., bet ji neatsiprašė nes nepriima to dalyko, sako, kad nedariusi to, kad nieko nebuvo. Tą naktį prieš įvykį ji miegojo, iš vakaro viskas gerai buvo, darbe buvo, tada dar dirbanti buvo, dabar jau negali dirbti, meniskas išoperuotas ir 3 mėnesiai kaip nedirba, o tuo laiku pas ūkininką karves melžė. Iš vakaro jai buvo gerai, jai momentais užeina.

I. R. ligoninėje gulėjo šiais metais 10 dienų Kaune, išvyko ten birželio 6 dieną. Ją išsivežė, gulėjo Kauno „Mariose“, jai išrašė vaistus, ji nusipirko ir vartoja, nežino kaip, bet ji sakė, kad vartoja.

Orderis nesiartinti jai buvo nes tarp jų vyko kažkoks piktumas, jos susipyko, bet ji R. R. tada nelietė ir ji išsikvietė policiją nes ji jau bijojo prie jos prieiti, bijojo būti viename kambaryje su ja, nes ji labai agresyviai su ja elgėsi. Tada R. R. išsikvietė policiją, papasakojo ir jie klausė ar vežtis, sakė, kad vežtų kur nori ir jie išsivežė ją. (t. 2, b.l. 95-96)

Liudytojas Š. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su drauge, o kaimynystėje kartu gyvena I. R. su mama. Jis antrame aukšte, ji pirmame.

Jį apklausinėjo pareigūnai dėl to kas vyksta. Jos pastoviai pykdavosi, triukšmas pastoviai ir kad jos pykstasi niekam nėra naujiena.

Ką sakė praeitų metų birželio mėnesį per apklausą nelabai pamena, teisingai nurodė viską. Dar ir sesė buvo atvažiavusi ir klausė ar galės paliudyti, sakė, kad gali, sesė tai V. R..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsintas Š. K. liudytojo apklausos protokolas (t. 1, b.l. 88-94) kuriame užfiksuota, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) jis gyvena antrame pastato aukšte, o pirmame aukšte kitoje namo pusės gyvena R. R. su savo dukra I. R.. 2024-06-05 d. apie 09.00 val. jam būnant namuose išgirdo pas kaimynus didelį triukšmą, atrodė, kad butų muštynės t.y. girdėjo moters R. R. klyksmą bei dukros I. rėkimą ant mamos. Kad R. R. šauktųsi pagalbos jis negirdėjo. Konfliktą girdėjo apie pusvalandį, kol pastebėjo, kad pas kaimynus atvyko policijos pareigūnai. Konfliktus, sklindančius iš R. R. ir I. R. buto, girdi ne pirmą kartą. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, sužinojo, kad įvykio metu buvo sužalota R. R.. R. R. buvo ir ankščiau sumušta, tai jis žino iš aplinkinių. Paskutiniu metu I. R. būdavo agresyvi, konfliktuodavo su aplinkiniais, elgesys būdavo neadekvatus. Pačio įvykio jis nematė tik girdėjo triukšmą.

Tęsiant apklausą Š. K. parodė, kad teisingai viskas surašyta, tvirtina parodymus.

Buvo rėkimas, klykimai, R. R. rėkė ir todėl taip atrodė, kad muštynės. Kai atėjo greitoji pagalba buvo tai ir taip buvo aišku, kad jai reikėjo pagalbos. Dabar jau neatsimena ar matėsi sužalojimai ant R. R., bet yra užfiksuota ir mano, kad tai kalba už save, jei daktarai užfiksavo tai viskas aišku. (t. 2, b.l. 110-114)

Liudytoja V. S. (buvusi pavardė R.) teismo posėdžio metu parodė, kad I. R. jos sesuo, R. R. mama. Pamena, kad kvietė policiją. Buvo namuose, jai paskambino verkianti mama, kad sesė ją muša ir nutrūko ryšys, ji skambino mamai, bet ji nekėlė ir suprato, kad kažkas negerai. Tada skambino į policiją ir tuo pačiu greitąją pagalbą iškvietė, žinojo, kad kažkas negerai, žinojo sesės situaciją, kad jai būna keisti priepuoliai ir dėl to kvietė. Po to sužinojo, kad telefoną sudaužė, atvyko policija. Ji pas mamą nebuvo atvykusi, gyvena Klaipėdoje. Mama paskambino ryte, apie 10-11 val., iki pietų jai atrodo, tikslaus laiko neprisimins. Pokalbis truko labai trumpai, sekundžių reikalas, viena sakinį pasakė, kad I. R. ją muša, gal 10 sekundžių ir dingo ryšys su ja. Po to su mama kalbėjo, ji pasakojo, kad ją sumušė, kad greitoji išsivežė į ligoninę, kad rado lūžusį šonkaulį, kad ją spardė, mušė į galvą, plaukus pešė. Prieš tai mamą matė gal dvi trys savaitės atgal. Prieš tą įvykį mama niekuo nesiskundė, nebuvo traumų patyrusi.

Kada bendravo su mama po šio įvykio nežino, ji buvo su vaiku viena namuose, vaikui dar net metų nebuvo ir nelakstė su kūdikiu ant rankų pas mamą žiūrėti kas vyksta. Pirmas pokalbis įvyko telefonu kelių dienų bėgyje, gal savaitės, bet neužfiksavus tiksliai. Mama sakė, kad šonkaulį rado sulaužytą kadangi ją spardė į šoną, lupo, plėšė plaukus, daužė kumščiu į galvą. Nežino ar vienas šonkaulis, ar du buvo sulaužyti, ligoninėje konstatavo tai. Dėl sužalojimų galvoje tikrai nepamena, sakė, kad plaukus jai pešė, bet seniai buvo ir visko nepamena.

Apie mamos nosies sužalojimą nieko nežino. Sesuo nuo 18 metų buvo išvykusi į užsienį, ten apie 10 metų gyveno ir grįžo po tiek metų. Jos nematydavo pastoviai, kalbėdavo telefonu, o kai grįžo pastebėjo, kad jos elgesys kitoks nei įprastai ir to pasekoje įvyko šis įvykis. Prieš tai atrodo policija buvo kviesta pora kartų, gerai nepamena. Sesė grįžo tų metų pavasarį iš Londono, datos nepamena. Policiją ji pati buvo kvietusi kaimynams, bet nežino ar prieš šį įvykį, ar po. Dėl jos pačios buvo taip pat kviesta, dar turi būti įrašai policijoje, mano, kad prieš šį įvykį. Ji buvo nuvežta policijos į (duomenys neskelbtini) nes negalėjo 15 parų artintis, ateiti pas mamą ant kiemo. Atrodo, kad po to buvo šis įvykis, visi įrašai turi būti policijoje. Mama priėmė ją gyventi. Mamos skambučiu nesuabejojo. Sesė matydavo vaizdinius, kurie neatitikdavo su realybe, girdėjo garsus, matė žmones, kvietė policiją kaimynams nors jų net namie nebūdavo, kalbėdavo nerealistinius dalykus. Po šio įvykio su sese gal ir teko kalbėti, bet labai trumpai, ji į tai nesivėlė, neklausinėjo, kad nebūtų daugiau problemų. Ji sakė, kad nieko neprisimena.

Kokia situacija yra dabar nežino, gyvena sesė su mama ir kaip jos ten gyvena tikrai nežino. Su sese mažai bendrauja, per paskutinius tris mėnesius gal vieną kartą pagal reikalą bendravo, o kai kalba su mama ji nepasakoja ar geriau dabar yra, ar kaip. Ji nesikiša į tą reikalą, nes ir taip jau per toli nuėjo.

Būdama Lietuvoje, grįžus iš užsienio, sesė susirado pirmą darbą tik po ligoninės. Vasarą susirado darbą, dabar lyg ir dirba, mano, kad jau po įvykio susirado darbą. Iki įvykio gyveno iš mamos, mama pasakydavo, kad perka maistą. Sesė gal gaudavo pinigų už vaiką, susitvarkius gal buvo socialinę ir gal pora šimtų gaudavo, turėjo pinigėlių, mama nesiskundė, kad joms labai blogai, tik buvo sakiusi dėl to sesės elgesio. Kai prasidėjo išpuoliai mama bijojo būti su ja. Mano, kad kiekvienas nenorėtų gyventi su tuo kas jį skriaudžia, bet kitų galimybių nebuvo tai ir gyvena.

Dabar apie I. R. sveikatos būklę nieko nežino, kai užklausė ji sakė nesikišti į jos sveikatos reikalus, asmeninį gyvenimą. (t. 2, b.l. 116-117)

Ekspertas Vytenis Valiukas teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimas buvo atliekamas apžiūrint asmenį ir iš pateiktų dokumentų. Kadangi aplinkybėse buvo nurodytas laikas ir lyginant su juo buvo galima daleisti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tuo nurodytu laiku. Objektyviai sužalojimų jis nepastebėjo jokių, o medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta ryškėjanti kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje ir radiologiškai buvo patvirtintas septinto šonkaulio lūžimas. Buvo konstatuotas nosies kaulo lūžimas ir Vilkaviškio ligoninėje atlikto tyrimo metu gydytojas radiologas kategoriškai nepasisakė ar jis senas, ar ūmus tas lūžimas, todėl buvo užsakyti ne tik medicininiai dokumentai, bet ir radiologinė medžiaga, kompiuterinės tomografijos nuotrauka, kuri buvo siųsta jų radiologui konsultacijai ir iš jo konsultacijos daryta išvada, kad nosies kaulo lūžimas galėjo būti padarytas tuo metu. Tiek šonkaulių, tiek nosies kaulo lūžimas, galima daleisti remiantis gydytojo radiologo padaryta išvada, kad galėjo būti padaryta aplinkybėse nurodytu laiku.

Išoriškų sužalojimų konstatuota nebuvo, jis bent nematė. Nėjo tiksliai nustatyti ar nosies sužalojimas buvo padarytas tos ar kitos dienos, jis negali to kategoriškai pasakyti. Gydytojas radiologas rašė, kad aiškios konsilidacijos nestebi, tai reiškia, kad lūžimas yra pakankamai šviežias, kaulas dar nepradėjęs suauginėti, o kada jis padarytas kategoriškai negalėtų pasakyti. Jis galėjo būti padarytas prieš keletą dienų.

Dėl to, kad turėtų būti sutinę ar paraudę tai nėra objektyvu, vienam gali būti sutinę, kitam ne, čia nėra objektyvu. Gali nebūti jokių išorinių požymių. Tuo labiau, kad radiologas yra parašęs, kad nosikaulio lūžis su nežymiu poslinkiu, tai reiškia, kad poslinkis gali būti pusė milimetro ar milimetras, kiek suprato jo net atstatyti nereikėjo. Jis nepastebėjo ausies paraudimo, kaklo įbrėžimo. Iš jo tiriamų dokumentų, ką pristatė Vilkaviškio ligoninė tai tas ir buvo, o jis objektyviai žiūrint nematė kraujosruvos. Jis dabar neprisimena, gal rodė, gal ne, bet jei būtų matęs tai būčiau užfiksavęs. Jis apžiūrą atliko birželio 7 dieną. Jeigu buvo kraujosruvos, įdrėskimas reiktų žiūrėti kokio pobūdžio, rašo besiformuojanti tai gal net nesusiformavo, bet jis asmeniškai nematė. Jei buvo seni įdrėskimas, kraujosruva tai nežino, jei jie matė, o jis nematė, tai galima sakyti, kad tikriausiai išnyko.

Jei būtų atmestas nosies lūžis sužalojimas nuo to nesikeistų, bet koks kaulo lūžimas duoda nesunkų sveikatos sutrikdymą nes bet koks kaulas nesugyja greičiau nei per 10 dienų. (t. 2, b.l. 117-118)

2024-06-05 Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame fiksuota: 2024-06-05 d. apie 09 val. 42 min. gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai prieš 1 min. paskambino mama R. R. ir pasakė, kad šiuo metu namuose pranešėjos sesuo ją tampo už plaukų, spyrė į šoną, drasko, tampo. Nukentėjusiajai apie 60m. sąmoninga. Nepilnamečių nėra. Pati pranešėja šiuo metu ne vietoje. Daugiau informacijos negalėjo suteikti. Sesuo galėjo mamą palikti užrakintą bute, todėl gali būti, kad durys namuose bus užrakintos. Praneša dukra. Nuvykus nurodytu adresu R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (alkoholio matuokliu Alcotest7510, Nr. ARPK0109, patikros Nr. 2069732 nustatyta 0,00 prom. blaivumas), paaiškino, kad namuose kartu gyvenanti dukra I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (alkoholio matuokliu Alcotest7510, Nr. ARPK 0173, patikros Nr. 2069726 nustatyta 0,00 prom. blaivumas) be jokios priežasties, dėl galimai sutrikusios psichikos sudavė jai iš abiejų rankų kumščių nenustatytą skaičių smūgių į galvą, tempė už plaukų, taip pat spyrė du kartus į kairį šoną pilvo srityje, ko pasėkoje ji prarado sąmonę. Su greitosios pagalbos automobiliu R. R. buvo pristatyta į VŠĮ Vilkaviškio ligoninės Skubios pagalbos skyrių apžiūrai. (t., 1, b.l. 31)

2024-06-05 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota: įvykio vietą adresu- (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų plytinis namas, kuris yra dalinai aptvertas. Patekus pro namo duris yra prieškambaryje. Pasukus prieškambaryje į dešinę pusę yra koridorius, į kurį patenkame pro virtuvės kambarį, kur buvo smurtaujama. Išėjus iš virtuvės į koridorių, kairėje pusėje yra miegamojo kambarys, kuriame taip pat buvo smurtaujama. Įvykio vietoje, pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta. Fotolentelė. (t. 1, b.l. 34-42)

2024-06-05 Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame fiksuota: nuvykus nurodytu adresu R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (alkoholio matuokliu Alcotest7510, Nr. ARPK0109, patikros Nr. 2069732 nustatyta 0,00 prom. blaivumas), paaiškino, kad namuose kartu gyvenanti dukra I. R., gim. (duomenys neskelbtini)(alkoholio matuokliu Alcotest7510, Nr. ARPK 0173, patikros Nr. 2069726 nustatyta 0,00 prom. blaivumas) be jokios priežasties, dėl galimai sutrikusios psichikos sudavė jai iš abiejų rankų kumščių nenustatytą skaičių smūgių į galvą, tempė už plaukų, taip pat spyrė du kartus į kairį šoną pilvo srityje, ko pasėkoje ji prarado sąmonę. (t. 1, b.l. 48-51)

2024-06-05 Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Įvykio metu blaivi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), nesulaikyta ir šaukimas neįteiktas, kadangi vežama į Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos kliniką Marių skyrių. (t. 1, b.l. 52-53)

2024-06-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 256/2024(09) nurodoma, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų bei kairės pusės VII - o šonkaulių lūžimai, o taip pat kraujosruva ląstos kairiame šone buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2024-06-05 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, esant bet kokioje padėtyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant, suduodant rankomis ar kontaktuojant su kitais, kietų bukų savybių turinčiais daiktais. (t. 1, b.l. 73)

2024-09-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Vitalijaus Krivičiaus nutartimi I. R. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pavesta ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.

2024m. lapkričio 13 - lapkričio 25d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad rekomenduojama paskirti I. R. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniame stacionariniame skyriuje.

2024-12-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Vitalijaus Krivičiaus nutartimi I. R. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pavesta ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame stacionariniame skyriuje.

2025-01-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Loretos Masevičiūtės nutartimi I. R. atiduota į ekspertinę įstaigą dviejų mėnesių laikotarpiui.

2025m. kovo 5 - kovo 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma:

1. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu I. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.

2. Šiuo metu I. R. taip pat konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

3. I. R. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese.

4. I. R. dėl psichiatrinio ir socialinio pavojingumo rekomenduojama taikyti priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre, pagal gyvenamąją vietą. (t. 2, b.l. 67-72)

Teismo psichiatrė ekspertė R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. R. stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje atlikta 2025 metų kovo 5-26 dienomis. Stacionarinė ekspertizė paskirta iškilus abejonėms dėl jos psichikos būsenos nes po byloje nagrinėjamo įvykio birželio 5 dieną ji buvo konsultuota psichiatro, po to gydyta stacionare ir jai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvertino visą pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus, bendravo su pačia I. R., jai buvo atliktas psichologinis įvertinimas ir konstatavo, kad mato (duomenys neskelbtini), tačiau jį įvardina kitaip, konstatavo (duomenys neskelbtini), nes iš jos pasisakymo labiausiai vyravo kliedesiai, jos persekiojimai, jai kenkimo, kad yra susidariusi sistema, grupuotė. Matė jos neadekvačius pasisakymus ir jos dalinė kritika dėl būsenos ir veikos padarymo, ji gynėsi, kad taip nebuvo. Tačiau vertinant medžiagą ir medicininius dokumentus, kur aprašyta betarpiškai jos būsena įvykio dieną, tai ji buvo psichozės būsenoje ir jų nuomone, kadangi retrospektyviai matė ją jau po gydymo ir vertino tai įvertinę padarė išvadas, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu taip pat jai konstatavo tą patį. Kadangi asmuo serga (duomenys neskelbtini), kaltinamas dviejų veikų padarymu, atlikinėjo ekspertizę ir dėl smurto prieš vaiką, veikos įvykdytos artimoje aplinkoje, ji pati nevisai kritiškai vertino ar jai reikia gydytis, ar ne, tai įvertinome, kad šiek tiek kritikos matė ir rekomendavo priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą psichikos sveikatos centre.

Ji dalyvavo ir kitoje byloje dėl smurto prieš vaiką. Kadangi yra priverčiamojo pobūdžio priemonė lankymasis psichikos sveikatos centre tai gali būti skiriami vaistai, kurie yra prailginto veikimo, kad nereikėtų gerti kasdien, kad būtų užtikrinta, kad vaistai daro savo tinkamą poveikį, manė, kad užtenka ambulatorinio gydymosi. Vartojant vaistus kliedesiai, simptomai slopsta ir neįtakoja neadekvataus elgesio, toks elgesys buvo mamos ir vaiko atžvilgiu, ir buvo liguisto pobūdžio. Nuoseklus gydymas gerina psichinę būseną ir mažina pavojingumą. Jeigu vartojami vaistai, vykdomas priverčiamasis ambulatorinis stebėjimas ir skiriamas gydymas tai psichikos būsena turi gerėti ir pavojus mažėti. Jau kiek laiko gyvena kartu ir negirdi, kad toliau būtų smurtaujam, to nėra. Tai panašu, kad ambulatorinio stebėjimo sąlygos yra tinkamos.

Nieko nežinoma apie jos būklę šiuo metu, matė ją kovo ar balandžio mėnesį ir nuo tada neturi įgaliojimų domėtis jos gyvenimu ir ką ji veikia. Bandė sesės paklausti, bet ji nieko nepasakė. Iš prokurorės girdėjo, kad yra nutartis tai ji turėtų būti vykdoma, jei pati I. R. nenueina, tai ją kviečiasi ir stebi, kad būtų nuoseklus lankymasis ir gydymas. Būsena pagerės ir bus pasiekta remisija kai visiškai išnyks liguisti išgyvenimai ir supratimai, ir gydymas bus nutrauktas. Kalbant apie kritiką, kai žmogus atsistato jis tada supranta, kad jam reikia gydytis, tai čia kalbama apie kritiką. Paskyrus medikamentinį gydymą tai atsiranda, yra toks tikslas, kad atsirastų kritika. Bet kuris priverstinis gydymas mažiausiai trunka 6 mėnesius ir kas 6 mėnesiai komisija peržiūri ar jam reikalinga tęsti, o kiekvienam žmogui tai yra individualu, asmuo stebimas gydytojų, kurie už tai atsakingi. Jos gebėjimas dirbti rodo socialinę adaptaciją, matomai ji gerėja jei ji ilgiau išsilaikė darbe. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ padirbta tik kelios dienos, gal tai objektyvios priežastys, o ne dėl psichinės būsenos. (t. 2, b.l. 119-120)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra galima tik už mušimu ar kitokiu smurtavimų padarytą žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys, nėra prieštaringi, sutinkamai su BPK 20 straipsniu yra įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra pakankama teismui konstatuoti, jog I. R. 2024-06-05 d. apie 09 val. 42 min, adresu (duomenys neskelbtini)nenustatytą kiekį smūgių sudavė bei spardė į įvairias kūno vietas, o būtent: tampė už plaukų bei pastūmus parkritusią ant žemės R. R. toliau spardė ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai R. R. buvo konstatuotas VII-o šonkaulių lūžimai, o taip pat kraujosruva ląstos kairiame šone, dėl ko R. R. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Asmenį, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, charakterizuojantys duomenys – anksčiau teismo neteista (t. 1, b.l. 110), administracine tvarka bausta (t. 1, b.l. 112-117), dirbanti.

Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu I. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką ji padarė būdama nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.).

Tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė - ekspertė pripažįsta reikalingu I. R. gydyti ambulatoriškai ir stebėti ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės. (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsniu, teismas.

nutarė:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.