- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-28-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00995-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties D. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) vyresnysis specialistas L. M. 2022 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-14023-2022, kuriuo E. B., pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. birželio 9 d. 21 val. 21 min. Kauno raj. sav. Krašto keliai Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 21 km. vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimą ir kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir šiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 1 priedo 325 ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Už tai E. B. paskirta 200 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu E. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti jam paskirta administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apskrities VPK 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr.20-ANR_N-14023-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22170939486, vietoj administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių termino nustatė specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 1 (vieno) mėnesio terminui.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu nutraukti arba nutartį pakeisti netaikant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo.
4.1. Skunde neginčijama nutarties dalis, kuria E. B. buvo sutrumpintas specialios teisės atėmimo terminas, tačiau nesutinkama su nutarties dalimi, kuria buvo atmesti skundo argumentai, susiję su provokacijos buvimu. Pareiškėjo manymu, įvertinant teismo nustatytas aplinkybes, buvo pagrindas apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas nustatė, kad policijos automobilis įvykio metu važiavo 24 km/h greičiu, kur leidžiamas greitis 90 km/h. Ši teismo nustatyta aplinkybė turi esminę reikšmę dviem aspektais. Pirma, atsižvelgiant į kelio ir eismo specifiką, pareiškėjo įsitikinimu, toks policijos automobilio važiavimo greitis buvo pasirinktas turint tikslą išprovokuoti kitus eismo dalyvius pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi objektyvių priežasčių važiuoti tokiu greičiu nebuvo. Policijos tarnybinis automobilis intensyvaus eismo krašto kelyje tokiu greičiu, be jokių objektyvių priežasčių važiavo ilgą laiką ir tokio greičio pasirinkimas tarpmiestiniame, greito eismo kelyje negali būti aiškinamas eismo saugumo užtikrinimu, kadangi toks greitis kaip tik yra nesaugus, neatitinka kelių eismo taisyklių reikalavimų ir skatina kitus eismo dalyvius lenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones. Dėl to, neturėtų kilti abejonių, kad toks greitis buvo pasirinktas sąmoningai, turint tikslą, kad policijos automobilį ženklo lenkti draudžiama galiojimo zonoje pavytų iš paskos važiavę automobiliai ir esant lėtesniam priešais važiuojančių automobilių greičiui intensyvaus ir pakankamai greito eismo kelyje būtų išprovokuoti lenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones, nes kitu atveju, tokia situacija nebūtų įvykusi.
4.2. Skunde pažymima, kad KET 135.3. punktas draudžia važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. O pagal KET 113. p. kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Pareiškėjo teigimu, važiavimas kur kas lėtesniu greičiu už leidžiamą maksimalų greitį, nepasitraukimas į kelkraštį praleisti greičiau važiuojančių transporto priemonių, atitinkamo saugaus greičio nepasirinkimas šiuo atveju laikytinas šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris sąlygojo tai, jog kiti eismo dalyviai buvo išprovokuoti lenkti kelių eismo taisyklių pažeidimo pasėkoje lėčiau važiuojančias transporto priemones. Nesant jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių pasirinkti greitį, kuris ženkliai skiriasi nuo maksimalaus leistino, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad policijos pareigūnai konkretų greitį pasirinko sąmoningai, tikėdamiesi išprovokuoti kitus eismo dalyvius pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Todėl esant tikėtinai provokacijai padaryti galimą KET pažeidimą, E. B. negali būti laikomas kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punkte numatyta, kad ženklo “Lenkti draudžiama” galiojimo zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Kaip neginčytinai nustatė pirmos instancijos teismas: „iš telemetrinių duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. eismo įvykio metu 21.21 val. policijos tarnybinis automobilis „Skoda Superb“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo užfiksuotas E. B. KET pažeidimas, važiavo 24 km/val. greičiu“. Esant teismo nustatytai aplinkybei, kad policijos automobilis lenkimo manevro metu važiavo lėtesniu negu 30 km/ h greičiu, pareiškėjas turėjo teisę atlikti lenkimo manevrą pagal kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punktą. Dėl to, šiuo atveju apskritai negalima laikyti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi lenkimo manevro atlikimas šioje situacijoje buvo galimas, taigi, atliktas nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų.
4.4. Skundo autoriaus manymu, net apeliacinės instancijos teismui nesutikus su šiame skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistavo pagrindai ne sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, o šios poveikio priemonės apskritai netaikyti. Šiuo atveju negalima laikyti, kad pažeidimas buvo padarytas piktybiškai, siekiant šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles. Lenkimą sąlygojo ne noras pažeisti KET taisykles, pademonstruoti savo pranašumą kelyje ar kitos chuliganiškos priežastys, o tiesiog susiklosčiusių aplinkybių visuma. Pareiškėjo pastebėjimu, lenkimo manevras buvo atliktas toje kelio atkarpoje, kurioje buvo prasidėjusi punktyrinė linija. Šios linijos buvimas suklaidino pareiškėją, kad siaura ištisinė ženklinimo linija, žyminti ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zoną, jau baigiasi. Pareiškėjo manymu, šioje situacijoje svarbiau tai, kad nors manevras ir buvo atliktas ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, jis buvo visiškai saugus, kadangi truko tik 5 sekundes, tiesioje, gero matomumo kelio atkarpoje, lenkimo metu nebuvo viršytas leistinas greitis, buvo aplenktas tik vienas automobilis. Taigi, šioje situacijoje nors lenkimas ženklo „Lenkti draudžiama“ savo esme ir atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau jis nebuvo šiurkštus bei pavojingas, t.y. toks už kurį įstatymas numato griežtą pažeidėjo atsakomybę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės patraukto asmens apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundo autoriaus teigimu įvertinant teismo nustatytas aplinkybes, buvo pagrindas apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė E. B. skundą dalyje dėl jo pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, taip pat pagrįstai, įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, sprendė, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį.
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
11. E. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2022 m. birželio 9 d. 21 val. 21 min. Kauno raj. sav. Krašto keliai Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 21 km. vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimą ir kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nors E. B. tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir skunde apeliacinės instancijos teismui, neginčijo fakto, kad lenkė kitą transporto priemonę kelyje, pažymėtame Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje kelio draudžiamuoju ženklu ,,325“, tačiau tvirtino, jog lenkimo manevrą pradėjo tuo metu, kai ištisinę ženklinimo liniją trumpoje atkarpoje keitė punktyrinė linija ir manė, kad ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimas jau pasibaigė. Be to, lenkimo manevrą jis atliko dėl to, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo labai mažu greičiu. Teigė, kad jo veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, t. y. važiavimas labai lėtai, taip provokuojant eismo dalyvius padaryti administracinius nusižengimus. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.
13. Administracinio nusižengimo byloje esantis policijos tarnybiniu automobiliu užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. B. įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę eismo liniją aplenkia kitą ta pačia kryptimi už policijos automobilio važiuojantį automobilį. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnė G. A. savo tarnybiniame pranešime nurodydama, jog patruliuojant nustatytame maršrute su vyr. patruliu D. S. pastebėjo už jų transporto priemonės, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kirsdamas siaurą ištisinę eismo liniją aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kelio ruože, kuriame yra galiojantis kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Nors pareiškėjas tvirtino, jog lenkimo manevrą jis pradėjo tuo metu, kai ištisinę ženklinimo liniją trumpoje atkarpoje keitė punktyrinė linija ir manė, kad ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimas jau pasibaigė, tačiau kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, priešingai nei teigiama skunde, lenkimo manevrą pareiškėjas pradėjo kirsdamas siaurą ištisinę eismo liniją. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog trumpa punktyrinė linija, kurią pareiškėjas privažiavo lenkdamas kitą automobilį, yra skirta kirsti eismo juostas transporto priemonėms įvažiuojančioms iš šalutinio kelio, todėl ji negali būti laikoma kelio atkarpa, kurioje nebegalioja kelio ženklas draudžiantis lenkimą.
14. Nors pareiškėjas tiek skunde apylinkės teismui, tiek skunde ir apeliacinės instancijos teismui teigė, kad jo veiksmus taip pat sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, t. y. važiavimas labai lėtai, taip provokuojant eismo dalyvius padaryti administracinius nusižengimus, tačiau vien tai, kad iš telemetrinių duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. nusižengimo padarymo metu 21.21 val. policijos tarnybinis automobilis ,,Škoda Superb“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo buvo užfiksuotas E. B. KET pažeidimas, važiavo 24 km/val. greičiu ir nesant kitų duomenų, vertinti policijos pareigūnų veiksmus kaip provokuojančius, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas kirsdamas ištisinę eismo juostą lenkė ne policijos tarnybinį automobilį, o kitą iš paskos policijos automobilio važiuojančią transporto priemonę, kuri, kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo pakankamai dideliu atstumu atsilikusi nuo policijos automobilio ir, kurios važiavimo greitis nebuvo nustatytas, todėl teigti, kad pareiškėjo veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų važiavimas labai lėtai, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog E. B. aplenkęs priekyje važiuojančią transporto priemonę, policijos automobilio nelenkė ir važiavo iš paskos, nors kaip nurodė skunde pagal KET taisyklių 1 priedo 325 punktą, transporto priemones važiuojančias lėtesniu negu 30 km/h greičiu, jis turėjo teisę lenkti. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog aplenkdamas tą pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, pareiškėjas nesitikėjo pamatyti priekyje lenkiamo automobilio policijos automobilio, todėl pasimetė ir jo nelenkė. Pažymėtina ir tai, jog sustabdytas pareigūnu pareiškėjas nesutikdamas su padarytu nusižengimu, administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog tiesiog nepastebėjo ženklo draudžiančio lenkti, vėliau apeliaciniuose skunduose jau nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmais jis buvo išprovokuotas lenkti ženkliai lėčiau už leidžiamą greitį važiuojančias transporto priemones, be to, atsirado ir dar viena versija, jog lenkimo manevrą pradėjo tuo metu, kai ištisinę ženklinimo liniją trumpoje atkarpoje keitė punktyrinė linija ir manė, kad ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimas jau pasibaigė. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nenuoseklumas, versijų kėlimas apie priežastis sąlygojusias pažeisti Kelių eismo taisykles, rodo jo nenuoširdumą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog E. B. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 ir 3 priedo 1.1 punktų pažeidimus, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas E. B. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad E. B. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai E. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas
15. Pareiškėjo skunde atkreipiamas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui nesutikus su šiame skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistuoja pagrindai ne sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, o šios poveikio priemonės apskritai netaikyti.
15.1. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
15.2. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
15.3. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus argumentus, atsižvelgęs į tai, jog E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad pažeidimo padarymo metu lenkimo manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, pavojinga situacija nebuvo sukelta, taip pat įvertinęs labai mažą aplenktojo automobilio greitį, kad nėra duomenų, kad vairuotojas, aplenkdamas transporto priemonę viršijo leistiną (90km/val) greitį, tai, kad E. B. yra krovinių pervežimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo darbas tiesiogiai susijęs su transportu, vairuoti transporto priemones jam yra objektyviai būtina darbinių funkcijų vykdymui, charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi kolektyvo darbo organizavimu, priima sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir gerbūviu, profesiniu mokymu, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam būtina kasdien, ypatingai su darbo funkcijų atlikimui susijusioje veikloje, sprendė, jog yra pagrindas E. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą iki 1 mėnesio. Šiam sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
15.4. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, siekiant šiurkščiai pažeisti kelių eismo taisykles, kad lenkimą sąlygojo ne noras pažeisti KET taisykles, o tiesiog susiklosčiusių aplinkybių visuma, kad lenkimas vyko gero matomumo kelio atkarpoje, lenkimo metu nebuvo viršytas leistinas greitis, buvo aplenktas tik vienas automobilis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės buvo įvertintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų pareiškėjas, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė iš viso nebūtų skiriama. Konstatuojama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nerodo, kad skundžiama teismo nutartimi E. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) termino sutrumpinimas iki 1 mėnesio, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad E. B. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai E. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.