- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2314-590/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01375-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- B. Š., P. Š.
- Išvadą teikia
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 119.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir P. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, institucija, teikianti išvadą – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai B. Š. ir P. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-09-26 d. nutartimi pareiškėjų B. Š. ir P. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti. Nurodė, kad B. Š. yra gimusi 1994-03-13 d., t. y. ji yra nepilnametė, todėl tai duoda teismui pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėja nevisiškai suvokia savo žingsnių pasekmes (santuokos nutraukimas, sūnaus atidavimas nuolat gyventi su tėvu ir kt.), taip pat kyla abejonių dėl jos veiksnumo ir tuo pačiu - psichinės ir psichologinės būsenos (jos advokatas prašė inicijuoti jai neveiksnumo nustatymo bei globos paskyrimo procedūras), todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 7 p.). Taip pat nurodė, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad nepilnametė B. Š. yra veiksni, gali suvokti savo veiksmų prasmę bei visiškai suvoktų jų pasekmes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja B. Š. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-09-26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad B. Š. nors ir turi ligų požymių, tačiau tai negali reikšti, jog yra neveiksni. B. Š. ir P. Š. sudarė santuoką 2010-02-19 d., t.y. prieš pusantrų metų. Prieš sudarant santuoką B. Š. ir P. Š. sveikatos būklė buvo patikrinta medicinos srities specialistų, nekilo abejonių dėl jos sveikatos būklės, dėl kurios ji negalėtų savarankiškai spręsti klausimo dėl santuokos sudarymo. Dėl leistinumo sudaryti santuoką šiuo konkrečiu atveju sprendimą priėmė Civilinės metrikacijos institucija, remdamasi atitinkamais medicinos dokumentais. Rengiant medžiagą dėl santuokos nutraukimo, nebuvo pastebėta, kad B. Š. atžvilgiu, siekiant nutraukti santuoką, buvo naudojama prievarta, apgaulė arba kitos neteisėtos priemonės. Taip pat pažymi, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė nepilnametė, be to šeimoje yra nepilnametis vaikas, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas savo iniciatyva galėjo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kad objektyviai nustatytų pareiškėjos veiksnumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai B. Š. ir P. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, suabejojęs pareiškėjos B. Š. veiksnumu ir nurodęs, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad nepilnametė B. Š. yra veiksni, gali suvokti savo veiksmų prasmę bei visiškai suvokia jų pasekmes, atsisakė priimti pareiškėjų B. Š. ir P. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Vadovaujantis CK 2.6 str. 1 d. civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Preziumuojama, kad fizinis asmuo yra veiksnus, kol teismo tvarka jis nėra pripažintas neveiksniu. CK 2.10 str. 4 d. nustatyta, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Taip pat pažymėtina, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), ir kt. Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl pareiškėjos B. Š. veiksnumo, privalėjo būti aktyvus, turėjo pranešti apie savo įtarimus ir abejones CK 2.10 str. 4 d. nurodytiems asmenims, pasiūlyti jiems pateikti prašymus dėl asmens pripažinimo neveiksniu, atlikti kitus procesinius veiksmus, kad būtų inicijuotos procedūros pareiškėjos B. Š. veiksnumui nustatyti. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai turi nepilnametį sūnų, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padavė nepilnametė, ir veikti taip, kad būtų apsaugoti šių socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, šioje byloje nebuvo aktyvus, rėmėsi tik savo ir advokato V. K. abejonėmis dėl B. Š. veiksnumo ir priėmė skundžiamą nutartį, neturėdamas jokių įrodymų, kad pareiškėja yra neveiksni, kad negali suvokti savo veiksmų prasmės bei jų pasekmių.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nebuvo aktyvus šioje byloje, netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis fizinio asmens veiksnumo klausimus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl yra pagrindas Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.