- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- A-1038-438/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00570-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei P. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl B. S. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti B. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teigė, kad Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir perduotas pasienio rinktinės pareigūnams. Jis kartu su kitais užsieniečiais buvo pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos Verebiejų k., Alytaus r. sav. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 val. 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti, sulaikymo datą patikslindamas į 2021 m. lapkričio 13 d. Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, tačiau sprendimas dėl šio prašymo dar nėra priimtas. Centro nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeiminių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, egzistuoja pagrindas jį sulaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. B. S. teismo posėdyje su teikimu nesutiko, paaiškino, kad nori kitų gyvenimo sąlygų, jau atsėdėjo 3 mėnesius, iš jo nepaėmė piršto atspaudų, jis atvyko prieglobsčio tikslais. Užsienietis turi lėšų ir galėtų nuomotis butą Vilniuje. Giminaičiai jam padėtų finansiškai, skirtų pinigų. Jis neturi giminaičių Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Šalies argumentai
4. B. S. atstovas advokatas su teikimu nesutiko, prašė sulaikymo nepratęsti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė pratęsti B. S. sulaikymą Centre iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
6. Teismas nustatė, jog B. S. prisistatęs asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, nėra nustatyti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai, todėl, siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti išnykusiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą sulaikymo pagrindą. Teismo vertinimu, nors Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis pateikė savo asmens dokumentą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis jau kartą pažeidė apgyvendinimo tvarką, nevykdė sprendimo dėl apgyvendinimo Verebiejų k. užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, išvyko iš stovyklos, kurioje buvo apgyvendintas, pagrįstai manytina, kad jis, nebūdamas sulaikytas, sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas. Užsienietis, siekdamas išvengti tikėtino jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Be to, Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ir nors teismo posėdyje tvirtino, kad turi galimybę nuomotis būstą Vilniuje, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę.
III.
7. B. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Užsieniečio įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, galėjo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis šiuo metu nedaro jokių pažeidimų, jo asmens tapatybė nustatyta. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
Atsiliepimas
9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti užsieniečio apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Centras apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsienietis, būdamas pilnametis ir veiksnus asmuo, suvokė, kad, vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti šį dokumentą pareigūnams pasienio kontrolės poste, tačiau šiuo atveju jis šią prievolę ignoravo. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, tačiau jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (paso originalas) buvo gautas tik 2021 m. gruodžio 22 d. Užsienietis taip pat buvo supažindintas su išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka, informuotas, jog tol, kol nepriimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje, tačiau, nepaisant to, jis bandė neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pasinaudodamas su nelegalia migracija susijusių asmenų pagalba, dar nepateikęs prašymo suteikti prieglobstį. Užsienietis tokį prašymą pateikė tik kai jau buvo sulaikytas. Dėl Užsieniečio priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį, jis apskundė šį sprendimą. Centro nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Nesant galimybių užtikrinti tinkamą Užsieniečio apsaugą, kyla rizika, jog jis, siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo į kilmės valstybę, pasišalins iš Centro, siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Centras akcentuoja, kad Užsienietis nebuvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo pritaikymo užsieniečiui teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
13. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
14. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečių sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Tarp minėtų teisės normų nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).
15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Alternatyvios sulaikymui priemonės išvardytos 115 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).
17. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos Verebiejaus k., Alytaus raj., pasišalinusių užsieniečių paieška; pasienio rinktinės pareigūnams pastebėjus įtartiną automobilį ir pradėjus artintis, automobilis sustojo ir išjungė šviesas, nuo jo link lauko nubėgo keli asmenys; užsieniečiai sulaikyti gulintys lauke prie miško, tarp jų – Užsienietis (tarnybinis pranešimas, 2021 m. rugpjūčio 14 d., Centro byla, b. l. 1). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 150-12198 Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 valandoms (Centro byla, b. l. 5). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu byloje Nr. A20.-1389-1036-2021 nusprendė laikinai sulaikyti Užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau nei iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3934-552/2021 minėtą teismo sprendimą paliko galioti, bet teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą patikslino į „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21S38843 (Centro byla, b. l. 20–28) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nurodė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nurodė dėl šio draudimo įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Užsienietis apskundė minėtą Migracijos departamento sprendimą. Taigi, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip minėta, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Jis buvo apgyvendintas užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, tačiau iš jos pasišalino, pažeisdamas nustatytą tvarką, ir akivaizdžiai bandė pasislėpti nuo pareigūnų vykdant jo ir kitų asmenų paiešką. Toks Užsieniečio elgesys negali būti laikomas bendradarbiavimu su valstybės institucijomis, siekiant priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir jį įvykdyti. Užsienietis apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog Užsienietis neturi šeiminių ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, o jo teiginiai apie galimybę nuomotis būstą Vilniuje neįrodyti. Apeliacinio skundo abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad Užsienietis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo ir nesudaro pagrindo nepaisyti ankstesnių Užsieniečio veiksmų, kai jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje buvo kontroliuojama švelnesnėmis priemonėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Užsienietis, bandydamas išvengti tikėtino išsiuntimo į kilmės valstybę, gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl šiuo atveju būtent sulaikymas, o ne alternatyvios sulaikymui priemonės, laikytinas proporcinga judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemone.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, motyvuotai atsakė į pagrindinius ginčo šalių argumentus. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje esantys objektyvūs duomenys (be kita ko, apie ankstesnį Užsieniečio elgesį) sudaro pagrindą manyti, jog, pritaikius Užsieniečiui kitokią priemonę (ne sulaikymą), jis gali bandyti pakartotinai pabėgti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau Užsieniečiui, nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo ir nepatvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai skyrė Užsieniečiui būtent sulaikymą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio B. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.