Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė J. B. nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) iš J. B. priteista 11 105,47 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas: J. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir bausmės, paskirtos tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2317 redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. B. nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Iš J. B. priteistas civilinis ieškinys biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) padidintas iki 15 860,23 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad, dirbdama biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, pagal užimamas pareigas turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2003 m. balandžio 1 d. patvirtintuose Vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose bei 2003 m. balandžio 1 d. pasirašytoje Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje dėl įstaigos piniginių lėšų, prekių bei materialinių vertybių įsigijimo, panaudojimo ir apskaitos, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą, ir naudodamasi įstaigos viršininkės V. G. žodiniu nurodymu jai suteikta teise pagal 2003 m. balandžio 2 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB (duomenys neskelbtini) atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), perduodant mokėjimo pavedimus elektroniniu būdu internetiniu tinklu, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais 2003 m. rugsėjo 30 d.–2004 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdama pasisavinti įstaigos pinigines lėšas, suklastojo dokumentus ir, šiuos suklastotus dokumentus panaudojusi, pasisavino jai patikėtą biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) didelės 32 860,23 Lt vertės turtą bei pasikėsino pasisavinti dar 7571 Lt vertės turtą, padarydama įstaigai didelę žalą, o būtent:

1. J. B. pagamino netikrą dokumentą – 2003 m. rugsėjo 30 d. AB (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuteriu atspausdindama jo blanką, įrašydama į jį visus būtinus rekvizitus bei žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 30 d. įnešė 2000 Lt, netikrame banko kvite suklastodama minėto banko buhalterės A. K. ir banko kasininkės R. B. parašus bei kompiuteriniu spalvotu rašaliniu spausdintuvu atspausdindama banko kasininkės R. B. spaudo atspaudo imitaciją. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – AB (duomenys neskelbtini) esančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 30 d. išrašą, atspausdindama kompiuteriu šio išrašo suklastotą pirmąjį lapą, kurio stulpelyje „kreditas“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią bankinę operaciją – neva pagal banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. 2003 m. rugsėjo 30 d. į įstaigos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 2000 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2003 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis, kad ji 2003 m. rugsėjo 30 d. pagal netikrą banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), įnešė 2000 Lt, ir šią avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino savo parašais, pasirašydama už vyr. buhalterę ir už atsakingąjį asmenį. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2003 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva įstaigos ūkio dalies vedėja A. G. iš įstaigos kasos jai išmokėjo 2 165,21 Lt, suklastojo A. G. parašus ir pasirašė savo parašu kaip pinigų gavėja. Panaudojusi suklastotą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. iš įstaigos kasos paėmė 2 165,21 Lt, iš kurių 2000 Lt pasisavino.

2. J. B. pagamino netikrą dokumentą – 2003 m. lapkričio 28 d. AB (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuteriu atspausdindama jo blanką, įrašydama į jį visus būtinus rekvizitus bei žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji pagal šį netikrą banko kvitą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 28 d. įnešė 1200 Lt, netikrame banko kvite suklastodama minėto banko buhalterės A. K. ir banko kasininkės R. B. parašus bei kompiuteriniu spalvotu rašaliniu spausdintuvu atspausdino banko kasininkės R. B. spaudo atspaudo imitaciją. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – AB (duomenys neskelbtini) esančios biudžetinės įstaigos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 28 d. išrašą, atspausdindama kompiuteriu šio išrašo suklastotą pirmąjį lapą, kurio stulpelyje „kreditas“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią bankinę operaciją – neva pagal banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. 2003 m. lapkričio 28 d. į įstaigos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 1200 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2003 m. lapkričio 28 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2003 m. lapkričio 28 d. pagal netikrą banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), įnešė 1200 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2003 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 1504,40 Lt. Minėtuose dokumentuose suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą ir šiuos suklastotus dokumentus patvirtinusi savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašais, J. B., panaudojusi suklastotą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 1504,40 Lt, iš kurių 1200 Lt pasisavino.

3. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. sausio 29 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė (duomenys neskelbtini) 2004 m. sausio 20 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 88,50 Lt ir 2004 m. sausio 23 d. iš J. G. įmonės (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 174,50 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 393,51 Lt. 2004 m. sausio 29 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 393,51 Lt, iš kurių 263 Lt pasisavino.

4. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kovo 9 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 2 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 44,70 Lt, 2004 m. kovo 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 6,30 Lt, 2004 m. kovo 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 45,90 Lt, o 2004 m. kovo 5 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 219,89 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 348,59 Lt. 2004 m. kovo 9 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 348,59 Lt, iš kurių 316,79 Lt pasisavino.

5. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kovo 29 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 146,64 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 215,64 Lt. 2004 m. kovo 29 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 215,64 Lt, iš kurių 146,64 Lt pasisavino.

6. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 125,66 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 173,58 Lt. 2004 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos viršininkės V. G. ir ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, o 2004 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 173,58 Lt, iš kurių 125,66 Lt pasisavino.

7. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuria savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 12 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 61,14 Lt, 2004 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 72 Lt, o 2004 m. sausio 5 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš J. G. įmonės (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 146 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 648,46 Lt. 2004 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 648,46 Lt, iš kurių 279,14 Lt pasisavino.

8. J. B. 2004 m. gegužės 31 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pagrindą nurodydama „už prekes”, ir taip įrašė žinomai melagingus duomenis, nes J. B. už šią sumą jokių prekių įstaigai nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. gegužės 31 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 1000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 Lt.

9. J. B. 2004 m. birželio 10 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama „už prekes“, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes J. B. už šią sumą jokių prekių įstaigai nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. birželio 10 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 1000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 Lt.

10. J. B. 2004 m. birželio 25 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5754 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama “atsiskaitymas už paslaugas”, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes J. B. už šią sumą jokių paslaugų įstaigai neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. birželio 25 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 5754 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 5754 Lt.

11. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. sausio 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš J. G. įmonės (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 174,50 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 263 Lt. 2004 m. birželio 30 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašus, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 263 Lt, iš kurių 174,50 Lt pasisavino.

12. J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 9 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2004 m. liepos 8 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 158,50 Lt, o 2004 m. liepos 8 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 442 Lt. Šios suklastotos avanso apyskaitos pagrindu J. B. suklastojo kitą tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 646,50 Lt. 2004 m. liepos 9 d. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojusi įstaigos ūkio dalies vedėjos A. G. parašą, J. B. šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašais ir, panaudojusi suklastotą 2004 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš įstaigos kasos paėmė 646,50 Lt, iš kurių 600,50 Lt pasisavino.

13. J. B. 2004 m. liepos 14 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama „už paslaugas“, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes už šią sumą jokių paslaugų įstaigai ji neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. liepos 14 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 2000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 2000 Lt.

14. J. B. 2004 m. rugpjūčio 6 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama „už prekes“, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes už šią sumą jokių prekių įstaigai ji nepateikė. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. rugpjūčio 6 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 2000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 2000 Lt.

15. J. B. 2004 m. rugpjūčio 20 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama “už paslaugas”, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes už šią sumą jokių paslaugų įstaigai ji neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. rugpjūčio 20 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 1000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 Lt.

16. J. B. 2004 m. rugsėjo 2 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama savo vardą, pavardę ir savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pagrindą nurodydama „už paslaugas“, taip ji įrašė žinomai melagingus duomenis, nes jokių paslaugų už šią sumą įstaigai ji neatliko. Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo, 2004 m. rugsėjo 2 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 1000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 1000 Lt.

17. J. B. 2004 m. rugsėjo 2 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 571 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama AB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. rugsėjo 2 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervesti ir pasisavinti 571 Lt, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2004 m. rugsėjo 2 d. AB (duomenys neskelbtini) iš banko tranzitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino šį neįvykdytą 2004 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesutapus gavėjo AB (duomenys neskelbtini) rekvizitams su banko duomenimis.

18. J. B. 2004 m. rugsėjo 3 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėjo vietoje nurodydama UAB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. rugsėjo 3 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedė 7000 Lt ir pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 7000 Lt.

19. J. B. 2004 m. rugsėjo 3 d. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, gavėju nurodydama UAB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninės sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. panaudojo 2004 m. rugsėjo 3 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervesti ir pasisavinti 7000 Lt, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2004 m. rugsėjo 6 d. AB (duomenys neskelbtini) iš banko tranzitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino šį neįvykdytą 2004 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesutapus gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitams su banko duomenimis.

20. J. B. 2004 m. gegužės 11 d.–rugsėjo 6 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, suklastojo tikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekių knygelės čekį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt, įrašydama į jį žinomai melagingus duomenis apie išimamų iš banko pinigų paskirtį „ūkio išlaidos“ ir suklastodama jame įstaigos viršininkės V. G. parašą. Šį suklastotą 2004 m. rugsėjo 6 d. čekį Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. patvirtino savo, kaip vyr. buhalterės, parašu ir jį panaudodama – 2004 m. rugsėjo 6 d. pateikdama AB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė įstaigai priklausančius 7000 Lt, kurių įstaigos kasoje neužpajamavo, taip pasisavino biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausančius 7000 Lt.

21. J. B. 2004 m. liepos 1 d.–rugsėjo 6 d. laikotarpiu, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagamino netikrą dokumentą – 2004 m. liepos 1 d. kasos inventorizacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva 2004 m. liepos 1 d. kasos inventorizavimo metu biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) kasoje rasta 1181,42 Lt grynų pinigų, nors faktiškai 2004 m. liepos 1 d. inventorizavimo komisija grynų pinigų nerado. Inventorizacijos akte J. B. suklastojo komisijos narių N. J., V. S., R. G. ir įstaigos viršininkės V. G. parašus ir šį netikrą dokumentą patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kasos knygą „Biudžetinės lėšos“, į kurios 8–ąjį lapą netikro 2004 m. liepos 1 d. kasos inventorizacijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) biudžetinių lėšų kasoje 2004 m. liepos 1 d. grynų pinigų likutis buvo 1081,42 Lt. Šalia šio suklastoto įrašo kasos knygoje J. B. suklastojo komisijos narių N. J., V. S., R. G., įstaigos viršininkės V. G. parašus ir šį suklastotą įrašą kasos knygos 8 lape patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. kasos knygą „Spec. (specialiosios) lėšos“, į kurios 14–ąjį lapą netikro 2004 m. liepos 1 d. kasos inventorizacijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo ranka įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) specialiųjų lėšų kasoje 2004 m. liepos 1 d. grynų pinigų likutis buvo 100 Lt. Šalia šio suklastoto įrašo kasos knygoje suklastojo komisijos narių N. J., V. S., R. G., įstaigos viršininkės V. G. parašus ir šį suklastotą įrašą kasos knygos 14–ąjame lape patvirtino savo, kaip vyriausiosios buhalterės, parašu.

Be to, J. B. nuteista už tai, kad, dirbdama biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, pagal užimamas pareigas turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2003 m. balandžio 1 d. Vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą, ir naudodamasi įstaigos viršininkės V. G. žodiniu nurodymu jai suteikta teise 2003 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su AB (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, tyčia, siekdama nuslėpti pasisavintas įstaigos lėšas ir realiai atliktas ūkines – finansines operacijas, biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, sunaikino apskaitos dokumentą, dėl to 2004 m. gruodžio 22 d. duotos specialisto išvados metu negalima buvo iš dalies nustatyti biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 30 d.–2004 m. rugsėjo 6 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1. Pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį – neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, 2004 m. sausio 5 d.–liepos 8 d. laikotarpiu iš įstaigos kasos pagal šešis suklastotus kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini) paėmė grynų pinigų, iš kurių 1643,23 Lt dvylika kartų apmokėjo ūkio subjektams už tariamai įstaigos reikmėms įsigytas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), kaip išlaidas pateisinančius dokumentus prie kasos išlaidų orderių pateikė šešias suklastotas avansines apyskaitas (duomenys neskelbtini), sudarytas biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) ūkio dalies vedėjos A. G. vardu. Taip J. B. prie avansinių apyskaitų pridėdama minėtas tariamai pirktų prekių PVM sąskaitas faktūras, į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė 1643,23 Lt nepagrįstų išlaidų, neteisingai nurodydama, kad ši suma išmokėta ūkio dalies vedėjai A. G.

2. Pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnį – neužtikrindama buhalterinių įrašų teisingumo, 12 straipsnio 1 dalį – ūkinių operacijų nepagrįsdama pirminiais apskaitos dokumentais, 14 straipsnio 2 dalį – neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, 2004 m. gegužės 31 d.–2004 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), perduodant bankinius pavedimus elektroniniu būdu internetiniu tinklu, šiuose pavedimuose nurodė žinomai neteisingą mokėjimo pagrindą “už prekes” arba “už paslaugas”, taip į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), be pagrindo pervesdama 15 571 Lt, o į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervesdama 12 754 Lt, iš viso 28 325 Lt pagal šiuos mokėjimo pavedimus: (duomenys neskelbtini).

3. Pažeisdama Lietuvos banko valdybos 1993 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 22 patvirtintų Čekių naudojimo taisyklių 1.18 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, 2004 m. rugsėjo 6 d. iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai ūkio išlaidoms paėmė 7000 Lt, šių pinigų įstaigos kasoje neužpajamavo, o kad nuslėptų šią ūkinę operaciją, čekių knygelėje sunaikino čekio Nr. (duomenys neskelbtini) šaknelę, išplėšdama jį iš čekių knygelės.

4. Pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalį, ne visas ūkines operacijas pagrindė pirminiais apskaitos dokumentais – 2004 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 393,51 Lt, išrašytame ūkio dalies vedėjos A. G. vardu, nurodė išrašymo pagrindą – 2004 m. sausio 29 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šios avanso apyskaitos J. B. nepridėjo 2004 m. sausio 20 d. PVM sąskaitos–faktūros (duomenys neskelbtini) dėl 88,50 Lt (pirktos prekės iš UAB (duomenys neskelbtini) bei 2004 m. sausio 23 d. sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) dėl 174,50 (pirktos prekės iš J. G. įmonės (duomenys neskelbtini). Taip, nesant ūkines operacijas pateisinančių pirminių apskaitos dokumentų už 263 Lt, J. B. šia suma dirbtinai padidino kasos išlaidas;

5. Pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį – neužtikrindama apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumo ir ūkinių operacijų teisėtumo, siekdama nuslėpti įstaigos lėšų pasisavinimą, į įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotą 2003 m. rugsėjo 30 d. AB (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 30 d. įnešė 2000 Lt; suklastotą AB (duomenys neskelbtini) esančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 30 d. išrašą, kurio stulpelyje “kreditas” atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 m. rugsėjo 30 d. į įstaigos sąskaitą įneštus 2000 Lt; suklastotą 2003 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukė 2003 m. rugsėjo 30 d. netikrą banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); suklastotą 2003 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją apie tai, kad neva įstaigos ūkio dalies vedėja A. G. iš įstaigos kasos J. B. išmokėjo 2165,21 Lt; suklastotą 2003 m. lapkričio 28 d. AB (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva ji pagal šį banko kvitą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 28 d. įnešė 1200 Lt; suklastotą AB (duomenys neskelbtini) esančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 28 d. išrašą, kurio stulpelyje „kreditas“ atspausdino žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 m. lapkričio 28 d. į įstaigos sąskaitą įneštus 1200 Lt; suklastotą 2003 m. lapkričio 28 d. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukė 2003 m. lapkričio 28 d. netikrą banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); suklastotą 2003 m. lapkričio 28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją apie tai, kad neva įstaigos ūkio dalies vedėjai A. G. iš įstaigos kasos išmokėta 1504,40 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde kasatorė nurodo, kad jos veikoms netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismai nepagrįstai kasatorės padarytą veiką dėl 7571 Lt pasisavinimo iš BK 22 straipsnio l dalies, 183 straipsnio l dalies perkvalifikavo į sunkesnį nusikaltimą, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalį, ir įvertino kaip baigtinį nusikaltimą. Nusikalstamas veikas kvalifikuojant kaip savarankiškus nusikaltimus, padarytos veikos atitiktų BK 181 straipsnio l dalį, nes nė viena nesudarytų 250 MGL dydžio. Teismai pripažįsta, kad realiai buvo pasisavinta 32 860,23 Lt (kartu su pasikėsinimo suma), todėl iš 32 860 Lt sumos atėmus 7571 Lt, kuriuos tik kėsintasi pagrobti, pasisavinto turto vertė būtų 25 289,23 Lt ir kasatorės padaryta veika atitiktų BK 183 straipsnio l dalį. Perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio l dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį, atitinkamai turėtų būti perkvalifikuota ir veika iš BK 300 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio l dalį, nes neliktų kvalifikuojamojo požymio – didelės žalos. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl savanoriško atsisakymo nuo nusikalstamos veikos. Ta aplinkybė, kad 2004 m. birželio 29 d. 5754 Lt buvo pervesti į kasatorės atsiskaitomąją sąskaitą banke ir ji galėjo šiais pinigais disponuoti savo valia ir nuožiūra, kaip tik ir įrodo, jog, tą pačią dieną grąžindama juos įstaigai, ji savanoriškai atsisakė nuo nusikalstamos veikos. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką motyvai (baimė) savarankiškos teisinės reikšmės neturi. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad veika įvertinta kaip tęstinė (ji baigėsi tik 2004 m. rugsėjo 6 d.), todėl pinigų grąžinimas 2004 m. birželio 29 d., t. y. dar vykdant nusikalstamą veiką, turi būti vertinamas kaip savanoriškas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos dėl šios dalies. Teismai nepagrįstai 2004 m. rugsėjo 2 d. 571 Lt pavedimą AB (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 3 d. 7000 Lt pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikavo kaip baigtinį nusikaltimą. Pasisavinimas laikomas baigtu nusikaltimu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tuo tarpu kasatorė neturėjo realios galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios buvo pervedamos į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, nes šie pinigai, t. y. 7571 Lt, nepateko į kasatorės atsiskaitomąją sąskaitą, ji negalėjo jų paimti, jie iš karto buvo grąžinti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Apeliacinis teismas nepagrįstai pakeitė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir padidino jį 4754,76 Lt. Šią pinigų sumą kasatorė grąžino 2004 m. birželio 30 d. į (duomenys neskelbtini) spec. sąskaitą (duomenys neskelbtini), o pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paimta suma yra įnešta į minėtos įstaigos sąskaitą 2004 m. liepos 7 d. Šios aplinkybės buvo įrodytos pirmosios instancijos teisme. 4754,76 Lt pinigų suma niekada nebuvo kasatorės atsiskaitomojoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne padidinti, o sumažinti civilinį ieškinį, nes į savo asmenines sąskaitas kasatorė buvo pervedusi iš biudžetinės sąskaitos 22 571 Lt ir šią sumą grąžino įmonei, o realiai užvaldė 9906 Lt: 7000 Lt išgrynindama biudžetinės įstaigos čekį, 1906 Lt pagal PVM sąskaitas–faktūras už statybines medžiagas ir 1000 Lt nuo grąžintinos į spec. sąskaitą 5754 Lt sumos. Bylos nagrinėjimo metu kasatorė įnešė 2000 Lt žalos atlyginimo, todėl teismas turėjo iš jos priteisti tik 7906 Lt. Kasatorė neneigia savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau mano, kad reali laisvės atėmimo bausmė pagal padaryto nusikaltimo mastą, pavojingumą ir realias pasekmes yra per griežta. Kasatorė neteista, turi mažametę dukterį, atlygino dalį civilinio ieškinio, padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl teigia, kad yra teisinė galimybė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 23 straipsnio 1 dalies taikymo

Kaltinamajame akte J. B. buvo inkriminuotas jai patikėto didelės vertės (32 860,23 Lt) svetimo, biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausiusio, turto pasisavinimas (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsinimas pasisavinti 7571 Lt (BK 183 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo veikos kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnį, 183 straipsnio 1 dalį, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistosios padėties nepasunkino, atvirkščiai, ją palengvino ir teisingai tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kai kaltininkas pagrobia tam tikros vertės turtą ir tuo pačiu metu dar pasikėsina pagrobti turto, laikoma, kad buvo padaryta viena veika ir, priklausomai nuo tyčios kryptingumo bei pagrobto turto vertės, ji gali būti kvalifikuota kaip baigtas turto pagrobimas arba kaip pasikėsinimas pagrobti turtą. Jei kaltininkas siekia (jo tyčia nukreipta) pagrobti didelės vertės turtą, tačiau jam nepavykta užvaldyti didelės vertės svetimo turto, tuomet jo veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Tačiau jeigu kaltininkas nesikėsina pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turto, nesiekia užvaldyti didelės vertės (250 MGL) turto arba jo tyčia yra neapibrėžta, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

Byloje nėra jokių duomenų, kad J. B. siekė užvaldyti konkrečią pinigų sumą. Ji veikė neapibrėžta tyčia svetimo jai turto vertės požiūriu, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes. Kadangi J. B. realiai pasisavino didelės vertės turtą (32 860,23 Lt), jos padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį. Ir nors ji pasikėsino pasisavinti dar 7571 Lt, tačiau net ir pavykus pasisavinti šią pinigų sumą, J. B. padaryta veika atitiktų tą pačią BK 183 straipsnio 2 dalį ir būtų vertinama kaip didelės vertės patikėto svetimo turto pasisavinimas. J. B. realiai pasisavinto turto vertė pati savaime sudaro didelės vertės svetimo jai patikėto turto pasisavinimą ir, esant tęstinei vienai veikai (turto pasisavinimui), susidedančiai iš atskirų epizodų, papildomai negali būti kvalifikuojama ir kaip pasikėsinimas pasisavinti patikėtą svetimą turtą. J. B. padaryta veika turi pakankamai sudėties požymių, leidžiančių ją kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą. Pasisavinimas yra baigta nusikalstama veika, kai užvaldomas svetimas turtas ir kaltininkas turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Nuteistoji J. B. užvaldė didelės vertės jai patikėtą svetimą turtą ir turėjo realią galimybę juo disponuoti savo nuožiūra. Šie nuteistosios veiksmai leidžia jos veiką kvalifikuoti kaip baigtą turto pasisavinimą. Teismai teisingai J. B. nusikalstamus veiksmus vertino kaip baigtą nusikaltimą viso didelės vertės turto atžvilgiu ir pagrįstai kėsinimosi užvaldyti 7571 Lt papildomai nekvalifikavo pagal BK 22 straipsnį, 183 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįsti ir kasatorės argumentai dėl atsisakymo taikyti BK 23 straipsnį (savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką). Nuteistosios kasacinio skundo argumentai dėl to, kad ji savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką dėl 5754 Lt pasisavinimo, yra nepagrįsti. Šie argumentai buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams; ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jie yra išanalizuoti ir pagrįstai atmesti.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką. Savanoriško atsisakymo negali būti, kai veika jau yra baigta.

Svetimo turto pasisavinimas yra baigtas neteisėtai užvaldžius svetimą turtą (turtinę teisę) ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje nustatyta, kad dalį pagrobtų lėšų kaltinamoji gražino įstaigai tiek savo iniciatyva, bijodama atsakomybės, tiek įstaigos viršininkei V. G. pareikalavus. Pati kasatorė savo skunde pripažįsta, kad 5754 Lt 2004 m. birželio 29 d. buvo pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke ir ji galėjo šiais pinigais disponuoti savo valia ir nuožiūra. Šios kasatorės pripažįstamos aplinkybės reiškia, kad, pervedus nurodytą pinigų sumą į kasatorės sąskaitą banke, nuo to momento turto pasisavinimas buvo baigtas, nes kasatorė turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti turtu (turtine teise). Tą patvirtintina ir tas faktas, kad, pervedusi pinigus į savo sąskaitą, tą pačią dieną J. B. juos grąžino į įstaigos sąskaitą, t. y. J. B. realiai disponavo jai neteisėtai priklausiusiu turtu (turtine teise).

Baigtu nusikalstamu veiksmu laikytinas ir epizodas dėl 7000 Lt pasisavinimo iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini).

Teismo nuosprendžių turinys patvirtina, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. J. B. suklastojo tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama UAB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą mokėjimo pavedimą panaudojo 2004 m. rugsėjo 3 d., perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), taip iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 7000 Lt.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismai pagrįstai minėtame pasisavinimo epizode J. B. nusikalstamus veiksmus vertino kaip baigtus. Tarpbankiniame mokėjimo pavedime J. B. sąmoningai pinigų gavėju nurodė UAB (duomenys neskelbtini), o pinigus pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Nuo to momento, kai pervedė pinigus į savo sąskaitą, kasatorė galėjo savo nuožiūra elgtis su jos banko sąskaitoje esančiais neteisėtai užvaldytais pinigais. Dėl to turto pasisavinimas šiame epizode buvo baigtas.

Tą pačią dieną J. B. taip pat suklastojo kitą tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, gavėju taip pat nurodydama UAB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą mokėjimo pavedimą J. B. panaudojo 2004 m. rugsėjo 3 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), pervesti ir pasisavinti 7000 Lt, tačiau 2004 m. rugsėjo 6 d. AB (duomenys neskelbtini) iš banko tranzitinės sąskaitos grąžino šį neįvykdytą 2004 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimą, nesutapus gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitams su banko duomenimis.

Taigi nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad šiame pasisavinimo epizode J. B. nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kasatorė atliko visus veiksmus, būtinus pasisavinimo sudėčiai realizuoti (suklastojo dokumentą, jį panaudojo, perduodama juo duomenis bankui elektroniniu būdu), tačiau AB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius 2004 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimo dėl gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitų nesutapimo su banko duomenimis, J. B. nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad šiais veiksmais kasatorė kėsinosi iš įstaigos pasisavinti 7000 Lt, ir teisingai dėl pirmiau paminėtų motyvų šiuos veiksmus vertino kaip vieną tęstinės nusikalstamos veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis) epizodų bei pagrįstai, vadovaudamiesi susikolsčiusia teismų praktika, šių neteisėtų veiksmų papildomai nekvalifikavo pagal BK 22 straipsnį ir 183 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 571 Lt pasisavinimą teismas vertino kaip baigtinę nusikalstamą veiką. Teismų nuosprendžių aprašomojoje dalyje, aprašant šią veiką, nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 2 d. J. B. pagamino netikrą dokumentą – biudžetinės įstaigos tarpbankinį mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 571 Lt, kurį atspausdino kompiuteriu, pinigų gavėju nurodydama AB (duomenys neskelbtini), o vietoje gavėjo sąskaitos – savo asmeninę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą mokėjimo pavedimą J. B. panaudojo 2004 m. rugsėjo 2 d. perduodama juo duomenis elektroniniu būdu internetiniu tinklu AB (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini), pervesti ir pasisavinti 571 Lt, tačiau šios nusikalstamos veikos J. B. nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2004 m. rugsėjo 2 d. AB (duomenys neskelbtini) iš banko tranzitinės sąskaitos grąžino šį neįvykdytą mokėjimo pavedimą, nesutapus gavėjo AB (duomenys neskelbtini) rekvizitams su banko duomenimis.

Taigi teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai nustatė kėsinimą pasisavinti iš įstaigos 571 Lt, ir pagrįstai dėl pirmiau paminėtų argumentų atskirai kaip kėsinimosi pasisavinti šią sumą pagal BK 22 straipsnį, 183 straipsnio 1 dalį nekvalifikavo ir juo labiau nepripažino šio kėsinimosi baigtu nusikaltimu.

Skirdami bausmes, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas griežčiausią iš bausmių, paskirtą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, detaliau įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Individualizuodamas bausmę už padarytą svetimo turto pasisavinimą, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl dar labiau mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebuvo pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai padidino civilinio ieškinio sumą iki 15 860,23 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio, nustatė, kokią pinigų sumą pasisavino J. B. ir kokią jų dalį ji grąžino. Teismas iš dalies patenkino civilinį ieškinį, sumažindamas jį 4754,76 Lt, ir papildomai nurodė, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė negalėjo detaliai pagrįsti, iš ko susideda pareikštas civilinis ieškinys.

Apeliacinio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovė V. G. pateikė papildomų duomenų dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintos civilinio ieškinio dalies. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad civilinio ieškovo reikalavimas dėl likusios nepriteistos civilinio ieškinio dalies (4754,76 Lt) yra pagrįstas. Apeliacinis teismas nustatė, kad J. B. pasisavino šias biudžetinės įstaigos pinigines lėšas. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos duomenis dėl civilinio ieškinio, ir daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, reikalavimą dėl civilinio ieškinio išsprendė tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistosios J. B. kasacinį skundą.