- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 1-2357-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24934-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 15 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 parų areštas. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. (10 parų) ir laikoma, kad arešto bausmė yra atlikta;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnį 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 20 parų areštas. 2016 m. birželio 22 d. paleistas iš įkalinimo vietos, atlikęs arešto bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 parų areštas. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 19 d.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2016 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje prie Parko g. 36, Vilniuje, priėjo prie mažamečio nukentėjusio J. K. N. ir iš rankų ištraukė nukentėjusiojo J.K. N. mamai M. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy G. P.“ - 199 eurų vertės, su odiniu dėklu - 29 eurų vertės, į telefoną įdėta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortele - 5 eurų vertės, bei nešinas pagrobtais daiktais staigiai pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai M. S. priklausantį 233 eurų vertės turtą.
Šiais veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
V. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
K. V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. dienos metu, apie 18.00 val. jis atvažiavo pas savo pažįstamą Edušką - pas E. F., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. E. F. namuose nebuvo, sesuo pasakė, kad jis yra kažkur išėjęs. Išėjęs iš laiptinės į lauką V. P. kieme pamatė apie 8 metų amžiaus berniuką, vardu Dominykas, su kuriuo anksčiau tame pačiame kieme žaisdavo futbolą. Dominykas gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir E. F., tik pirmame namo aukšte. Su šio kiemo vaikais jį supažindino E. F. praeitų metų vasarą. Išėjęs iš laiptinės ir pamatęs Dominyką, jis paprašė, kad šis nueitų į namus ir atneštų kamuolį, kad jie galėtų kieme visi pažaisti futbolą. Dominykas nubėgo namo paimti kamuolį. Tame pačiame kieme, netoli automobilių jis pamatė stovintį berniuką. Berniukas buvo panašaus amžiaus, kaip ir Dominykas, bet stambesnio kūno sudėjimo. Šis berniukas jam anksčiau nebuvo matytas ir jis tikrai buvo namo, esančio Parko g. 36, gyventojas, nes to namo vaikus jis visus pažįsta. Matė, kad berniukas rankose laikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy G. P.“. Telefonas buvo įdėtas į odinį baltos spalvos dėklą. Priėjęs prie berniuko jis ištraukė jam iš rankų mobilaus ryšio telefoną, nubėgo link prekybos centro „Iki“, esančios autobusų stotelės. Ar berniukas jam ką nors sakė - nežino, nes bėgdamas nieko negirdėjo. Nubėgęs į stotelę, sėdo į 74-o maršruto autobusą ir nuvažiavo į stotį. Važiuodamas autobusu, jis iš pavogto telefono išėmė SIM kortelę ir autobuse sulaužė. Išlipęs iš autobuso Vilniaus stotyje, sulaužytą kortelę išmetė. Kokia informacija buvo telefone - nežiūrėjo. Telefonas buvo su slaptažodžiu, todėl nieko pažiūrėti negalėjo. Vilniaus autobusų stotyje telefoną bandė parduoti lombarde, tačiau iš jo nepirko. Todėl tą telefoną pardavė nepažįstamam vyrui prie Vilniaus autobusų stoties. Telefoną pardavė kartu su odiniu dėklu, už tai gavo 30 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Šią nusikalstamą veiką jis padarė, nes jam reikėjo pinigų. Jis niekur nedirba, negauna jokių pajamų pragyvenimui, jo materialinė padėtis yra sunki. Tokiu būdu norėjo užsidirbti pragyvenimui. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, žalos šiai dienai neturi iš ko atlyginti (b.l. 41).
Liudytojos M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d., apie 18 val., jos nepilnametis sūnus J. K. N., gim. 2006 m., žaidė vaikų žaidimo aikštelėje prie namo, esančio Parko g. 36, Vilniuje, netoli „Iki“ parduotuvės. Žaidimo aikštelėje buvo daug vaikų. Jos sūnus sėdėjo ant suoliuko, žaidė žaidimą mobilaus ryšio telefone, kai staiga prie jo pribėgo nepažįstamas apie 18-19 metų amžiaus vaikinas, kuris sūnui iš rankų išplėšė telefoną ir pabėgo. Sūnus fizinio smurto nepatyrė, bet labai išsigando, pradėjo verkti. Prie jo pribėgo kiti vaikai ir kažkas pasakė, jog pažįsta tą vaikiną, jog tai yra V. P., galimai gyvenantis Ozo g.37, Vilniuje, kuris ateina pas vaikiną, pravarde „Eduška“, gyvenantį Parko g. 36, Vilniuje. Įvykio metu prieš sūnų fizinis smurtas panaudotas nebuvo, bet sūnus patyrė labai didelį emocinį šoką. Vaikinas, pavogęs iš sūnaus telefoną, yra apie 18-19 metų amžiaus, tamsių plaukų, buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, pilkos spalvos marškinėliais. Pavogusį telefoną vaikiną sūnus atpažinti galės. Pavogtas telefonas „Samsung Galaxy G. P.“ buvo įsigytas 2015 m. rugsėjo 19 d., buvo draustas. Nukentėjusioji turi įsigijimo dokumentus. Papildomai M. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 26 d., apie 18 val. iš jos sūnaus J. K. N. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy G. P.“, kurio kaina - 199 eurai. Telefoną vagystės dieną vertina būtent 199 eurais, kadangi telefonas dažniausiai buvo laikomas namuose, su savimi sūnus telefoną išsinešdavo labai retai. Telefonas atrodė kaip naujas, be įbrėžimų. Pagrobtas telefonas buvo liečiamu ekranu, baltos spalvos. Telefonas buvo įdėtas į baltos spalvos odinį dėklą, kurio vertė 29 eurai. Telefone buvo įstatyta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelė. Šios SIM kortelės vertė yra 5 eurai. Dėl vagystės jai padaryta 233 eurų turtinė žala. Ji nesutinka, kad sūnus vagystę įvykdžiusį vaikiną atpažintų gyvai, kadangi sūnus nusikalstamos veikos įvykdymo metu patyrė moralinę žalą, labai išsigando, todėl nenori, kad dar kartą patirtų tuos pačius išgyvenimus. Pagrobtas telefonas yra draustas, po vagystės ji kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau jai sakė laukti ir patirtos žalos, kol kas neplanuoja atlyginti. Apie tai, kad iš jos sūnaus telefoną pavogė V. P., jai pasakė Dominykas. Papildomai parodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2016 m. birželio mėnesį išdavė naują mobilaus ryšio telefoną, analogišką pagrobtajam telefonui. Kadangi jai išdavė naują tokį patį mobilaus ryšio telefoną, todėl dėl paties telefono vagystės padaryta žala jai yra kompensuota, turtinės žalos nepatyrė. Dėl pagrobtame mobilaus ryšio telefone buvusios SIM kortelės - 5 eurų vertės ir dėklo, kuriame buvo įdėtas pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė 29 eurai – civilinio ieškinio ji nereikš, kadangi ši 34 eurų žala jai yra mažareikšmė. Ji atsisako civilinio ieškinio, pareikšto 2016 m. birželio 2 d. (b.l.8, 9, 11, 14).
J. K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad mažiau nei prieš savaitę laiko jis buvo aikštelėje, kurioje žaidžia vaikai. Jis ėjo su seneliu. Senelis ėjo į bažnyčią, o jis liko aikštelėje vienas. Aikštelė yra prie parduotuvės „Iki“. Jis, nuėjęs arčiau automobilių, žaidė su savo telefonu „Samsung Galaxy G. P.“. Telefonas buvo baltos spalvos. Telefonas buvo įdėtas į odinį, baltos spalvos dėklą. Kai jis žaidė su savo telefonu, prie jo priėjo vaikinas. Jis, nieko nesakęs, paėmė jam iš rankų jo telefoną ir pabėgo. Tą vaikiną matė pirmą kartą. Jis prieš tai aikštelėje buvo su draugu Dominyku, kuris gyvena prie pat aikštelės. Dominykas nuėjo į namus atsinešti kamuolio, o tada jo draugas iš jo pavogė telefoną ir pabėgo. Iš jo telefoną pavogė su dėklu. Vaikinas, kuris iš jo pavogė telefoną, buvo juodų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jam 18 metų. Kad vaikinui 18 metų, jam pasakė draugas Dominykas. Vaikinas vilkėjo pilkus marškinėlius, džinsus. Buvo su juodais ar pilkais batais. Kai vaikinas vogė iš jo telefoną, jo neužgavo, nemušė. Jis labai išsigando. Kai iš jo buvo pavogtas telefonas, kieme buvo vaikų, kai kuriuos iš jų pažįsta, kai kurių ne. Vaikus pažįsta tik iš matymo, jų vardų nežino. Dominyko pavardės nežino. Vaikiną, kuris pavogė iš jo telefoną, jis gali pabandyti atpažinti (b.l. 19).
2016 m. gegužės 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji M. S. pateikė poliucijos pareigūnams mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy G. P.“ įsigijimo dokumentus (b.l. 24-27);
2016 m. birželio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. nurodė visas nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aplinkybes (b.l. 43-49).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoją šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.
Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, matant mažamečiam nukentėjusiajam J. K. N. bei suvokdamas, kad veikia prieš turto savininko valią, griebė iš nukentėjusiojo rankų mobilų telefoną bei pabėgo, t. y. atvirai pagrobė nurodytą svetimą turtą. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jo dydžiu (b. l. 116).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P. – anksčiau buvo teistas tris kartus (b.l. 55-60), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.) baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 75-102), nedirba (b.l. 103), VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b.l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 105), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 4 kartus, paskutinį kartą 2009 metais, jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas (b.l. 107), skirti V. P. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 110).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 84 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesnių teistumų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam apysunkiam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje (b.l. 61-65). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo baudžiamuoju įsakymu V. P. skirtina arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, nes šiuo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką V. P. padarė iki 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio priėmimo.
K. V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50-51), paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 84 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 56 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. P. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 56 parų arešto bausmės iš dalies pridėti arešto bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu įskaitytą bei atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.