Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorėms Neringai Malinauskaitei – Posaškovai, Indrei Petkevičiūtei ir Jūratei Žvironienei

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. J., nukentėjusiajam V. Š., vertėjai Tatjanai Zmejevskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M.S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-01-25 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 281 str. 1d., 295 str. 1d., 2 m 6 mėn. l/a; 2) 1999-10-18 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1d., 2 m 6 mėn. l/a, bauda 12 500 Lt; 3) 2005-04-28 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., 10 mėn. l/a; 4) 2005-12-22 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 322 str. 1d., 1 m 1 mėn. l/a, pritaikius LR BK 75 str. 1d., 2d., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2007-08-08 išbrauktas iš įskaitos Trakų r. pataisos inspekcijoje, teistumas išnykęs

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2014-05-21 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pastarajam 2014-10-13 mirus, viešoje vietoje, t.y. ketvirtojo aukšto bendrame koridoriuje, esančiame Klevų alėja Nr. 30, Lentvaryje, Trakų rajone, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. be jokios priežasties, tyčia išlaužė minėto koridoriaus duris, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pribėgo prie koridoriuje buvusio V. Š., rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, matant minėto namo gyventojams bei V. Š. žmonai, pargriovė V. Š. ant grindų ir M. S. bei A. Č., tyčia spyrė koja nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip po vieną kartą, padarydami nukentėjusiajam V. Š. kraujosruvą kairio momens minkštuose audiniuose, t.y. padarė V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to nukentėjusiajam įbėgus iš koridoriaus į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užrėmus įėjimo į butą duris, M. S. ir A. Č. spardė į duris, pro jas brovėsi siekdami įsiveržti į buto vidų. Šias veiksmais M. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 284 str.1 d.

M. S. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad visa tai buvo maždaug prieš metus laiko, todėl dabar visų aplinkybių gerai neprisimena ir tiksliai visko papasakoti negali. Tačiau prisimena, kad nusikaltimo dieną o tai gali būti ir 2014-05-21 visą dieną vartojo alkoholį, todėl visų tos dienos įvykių neprisimena. Prisimena, kad tą dieną gėrė su pažįstamu A. Č., kuris dabar jau yra miręs. Prisimena, kad vakare, prie savo namo laiptinės buvo susitikęs kaimyną R. J.. Su juo tuo metu buvo A. Č.. Jie visi trys buvo girti. Dėl kokios priežasties A. Č. ir R. J. susiginčijo, neprisimena. A. Č., būdamas girtas darėsi konfliktiškas, kibo prie žmonių. Prisimena, kaip A. Č. vieną kartą sudavė R. J., lyg į veidą. Kraujo pas R. J. jis nepastebėjo. Po A. Č. smūgio R. J. greitai užėjo į namo laiptinę. Tą vakarą R. J. daugiau nematė. Gerai prisimena, kad buvo ketvirto aukšto koridoriuje, kur jis bei A. spardė V. Š. buto duris. Dėl kokios priežasties spardė į duris pasakyti negali. Prisimena, kad iš butų į koridorių buvo išėję kaimynai, reikalavo, kad baigtų triukšmauti. Jis neneigia, kad kartu su A. Č. sudavė V. Š., bet to visiškai neprisimena. Jeigu taip parodė nukentėjusysis ir kaimynai, tai taip ir galėjo būti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-21 apie 21.30 val. jos sūnus R. J. atėjo į namus sumuštas. Jis papasakojo, kad sumušė kaimynas M. su savo draugu. Tada ji nuėjo pas tą kaimyną, kuris gyvena aukštu aukščiau 602 bute. Ji norėjo pasikalbėti su juo, išsiaiškinti sūnaus sumušimo priežastis. Iš to buto išėjo M. žmona J. Ji pasakė, kad vyro namuose nėra. Tada ji (L. J.) pakvietė J. eiti kartu, pas ją namo ir pasižiūrėti, kaip sumuštas jos sūnus. J. grįžo į savo butą apsirengti, o ji grįžo į ketvirtojo aukšto laiptinę. Tuo metu iš viršaus atbėgo M. ir nubėgęs į apačią, išbėgo į lauką. Kai ji su J. ėjo link savo buto, kai prie jų iš apačios atėjo M. su draugu. Kai ji (L. J.) paklausė jų, kodėl jie taip padarė, tada M. draugas puolė link jos. Ji suriko pagalbos ir iš buto išėjo jos vyras V.. Tada abu vaikinai puolė prie vyro. Prie buto durų pradėjo jos vyrą mušti. Vyras nukrito ant grindų, o vaikinai ji spardė kojomis ir daužė kumščiais. Tada ji pradėjo šaukti pagalbos ir iš kitų butų išėjo kaimynai. Kažkuris tai iš kaimynų pasakė, kad eina kviesti policijos ir tik tada jai su vyru pavyko įsprukti į savo butą, užremti duris savo kūnais, kad tie du vyriškiai negalėtų patekti į buto vidų. Tada tie vyriškiai pradėjo spardyti į duris mėgindami pakliūti į vidų. Jų buto durys buvo stipriai apgadintos: sulaužyti du durų užraktai, sugadintos durys bei durų stakta, todėl ji pareiškė civilinį ieškinį dėl turto sugadinimo 506 Lt (146,55 Eur0 sumai , kurį palaiko ir prašo priteisti patirtą turtinę žalą iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-21 apie 21 val. 30 min. kis buvo kambaryje, ir išgirdo iš bendrojo namo koridoriaus žmonos balsą, kuri kvietė jį. Neužilgo koridoriuje išgirdo kažkokį tai triukšmą ir išėjęs į bendrą koridorių pamatė ten stovinčią žmoną ir merginą. Po to pribėgo du nepažįstami vyrai, kurie išlaužė bendras koridoriaus duris. Jis apsisuko eiti į butą, tačiau tie du vyrai jį pasivijo, kažkuris tai iš jų sudavė smūgį jam į kaktą. Nuo smūgio jis nukrito koridoriuje ant grindų prie savo buto durų. Tada vaikinai ėmė jį spardyti kojomis. Jam buvo suduoti smūgiai į šonus bei galvą. Jis juto, kad vaikinai spardo jį kojomis ir daužė kumščiais. Jam pavyko pasprukti į butą, kur su žmona užsirakino. Tie vyrai daužė buto duris ir sulaužė durų užraktą, apgadino duris, bandė įsibrauti į buto vidų, bet jis su žmona jas laikė iš vidaus. Po to atvyko policijos pareigūnai. Jis nuvyko į ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-21 vakare ji buvo savo kambaryje. Bendrame koridoriuje girdėjosi stiprus triukšmas, lyg kojomis būtų daužomos durys. Ji įjungė šviesą bendrame koridoriuje ir išėjo į koridorių. Iš savo buto gali įjungti šviesą į bendrą koridorių. Pamatė, kad prie kaimynės L. J. durų ant grindų guli jos vyras V., o šalia stovi kaimynas M. bei jo draugas, kuris spardo V.. Prie savo buto durų stovėjo kita kaimynė vardu E. A., kuri šaukė ant M., kad jis ir draugas baigtų muštynes. Ji taip pat pradėjo šaukti M. kad jis liautųsi. Tik tada M. atsipeikėjo ir pradėjo traukti savo draugą nuo V. Jai susidarė įspūdis, kad vyriškį mušė ne M, o jo draugas. Netoliese stovėjo M. žmona, ji taip pat šaukė, ramino M. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją, į tai M. žmona J. atsakė, kad ji jau iškvietė policiją, bet ji dar kartą paskambino. Išgirdę, kad ji skambina į policiją, M.su draugu pabėgo. Policijos pareigūnai atvyko greitai, tačiau nei M., nei jo draugo jau nebuvo bendrabutyje. Ji matė, kad kaimynės L. J. buto durys apspardytos, nebuvo galima jų užrakinti, nes buvo išlaužta spyna, sutrupinta stakta. L. J. papasakojo, kad ji su sūnumi R. iš vidaus laikė užrėmę savo buto duris, o M. su draugu laužėsi į butą, spardė į duris ir prie durų sumušė nespėjusį įbėgti į butą V.. Iš L. pasakojimo suprato, kad R. buvo sumuštas lauke, dar prieš šį įvykį. V. skundėsi, kad jam skauda galva, matėsi galvoje gumbas. Atvyko greitosios med. pagalbos darbuotojai ir V. su R. išsivežė į ligoninę.

Liudytojas R. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-21 apie 21 val. autobusu atvažiavo iš Vilniaus į Lentvarį. Buvo girtas, ėjo namo. Prie namų laiptinės susitiko kaimyną M., jo pavardės nežino. Kaimynų pavardžių nežino, nes į šį butą jie atsikraustė prieš metus laiko. M.s buvo taip pat girtas. Su juo buvo kažkoks tai vyriškis, jo nepažįsta. Tarp M. ir jo įvyko kažkoks tai konfliktas, koks neatsimena, nes kaip minėjo, buvo girtas. Kažkuris tai iš tų vaikinų sudavė jam į veidą ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis susiėmė veidą ir atėjo į namus. Nuėjo praustis ir nematė, kada iš namų išėjo mama. Jai apie įvykį nieko nesakė ir neprašė eiti pas M. aiškintis, tai buvo jos sprendimas. M. ir jo draugui pretenzijų neturi. Nesijaučia nukentėjusiuoju. Kai grįžo namo, patėvis buvo savo kambaryje. Į jo kambarį įėjimas yra atskiras, iš laiptinės. Į butą įėjimas iš bendrojo koridoriaus. Laiptinę ir bendrąjį koridorių skiria dviejų varčių durys, jos nerakinamos, tik uždaromos. Būdamas namuose išgirdo triukšmą koridoriuje. Į koridorių išėjęs nebuvo. Neužilgo į butą įbėgo mama su patėviu ir savo kūnais užrėmė buto duris. Girdėjo, kad iš koridoriaus į jų buto duris yra daužoma. Kas daužė, nepastebėjo. Neužilgo daužymas liovėsi ir atvažiavo policijos pareigūnai bei medikai. M. draugo veido neįsidėmėjo, todėl atpažinti jo negalėjo.

Įtariamasis A. Č., kurio atžvilgiu 2014-11-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apklausos metu parodė, kad 2014-05-21 visą dieną vartojo alkoholį, todėl visų tos dienos įvykių neprisimena. Prisimena, kad tą dieną gėrė su pažįstamu M. S. netoli jo namų, Klevų alėjoje, Lentvaryje. Jį pažįsta apie pora metų. Su juo bendrauja, bet susitinka retai. Prisimena, kad tą dieną prie M. namų buvo susitikęs su kažkokiu tai vyriškiu. Prisimena, kad tarp jų įvyko konfliktas. Kaip išsiskyrė, nepamena. Prisimena, kad vienu metu buvo vienas prie M. namo laiptinės. Tada iš laiptinės išbėgo M. ir pasakė bėgti kartu su juo ir jis nubėgo. Abu užbėgo į ketvirto aukšto laiptinę ir ten susitiko pagyvenusį vyriškį. Jis laikė rankose kažkokį tai vamzdį, apie 0,5 metrų ilgio, kuriuo užsimojo. Tada M. griebė už to vamzdžio ir ištraukęs jį iš rankų, parvertė vyriškį ant grindų. Tai vyko prie to vyriškio buto durų, koridoriuje. Bendras koridoriaus duris išvertė M. Jis pirmas bėgo. Prisimena, kad prie jų pribėgo M. žmona. Ji pradėjo traukti jį į šalį. Vyriškis pakilo ir įbėgo į savo butą. Kaip spardė vyriškio buto duris, neprisimena. Prisimena, kad iš butų į koridorių buvo išėję kaimynai ir šaukė, reikalavo, kad baigtų triukšmauti. Nepamena, kaip buvo sumuštas tas vyriškis. Jis neneigia, kad kartu su M. galėjo suduoti tam vyriškiui - V. Š., bet to visiškai neprisimena. Jeigu taip parodė nukentėjusysis ir kaimynai, tai taip ir galėjo būti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. ( b.l. 47 )

Liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-21 apie 23 val. buvo namuose. Netrukus į duris pradėjo stipriai belstis. Kai jas atidarė, tai prie durų stovėjo kaimynė L. J.. Ji buvo išsigandusi, šaukė, kad jai padėtų ginti ją ir jos šeimą. Ji greitai apsirengė ir išbėgo į koridorių. Išėjusi į koridorių pamatė, kad du vaikinai iš laiptinės pusės spardo duris į jų aukšto bendrąjį koridorių. Matė, kad ten buvo kaimynas M. S. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Tas vaikinas buvo kresno kūno sudėjimo, žemesnis už M., tamsių plaukų. Iš jų elgesio suprato, kad jie abu buvo girti, o tas nepažįstamas vaikinas buvo daug agresyvesnis už M.. Matė, kaip jie kojomis išspyrė vieną pusę durų. Ji pradėjo šaukti, drausminti vaikinus, bet jie visiškai nekreipė į ją dėmesio. Koridoriuje buvo tik L. J., nei jos vyro, nei sūnaus nebuvo. Tada ji apsisuko ir nuėjo į kambarį, kad telefonu iškviestų policiją. Užtruko apie 8 min. Kai vėl išėjo į koridorių, tai M. ir nepažįstamas vaikinas jau stovėjo prie L. J. buto durų. Taip pat iš kitų butų į koridorių išėjo kaimynės, jos taip pat drausmino M.. Šalia buvo ir M. žmona J.. Ar ji buvo tada, kai į koridorių buvo išėjusi pirmą kartą, neprisimena. Išgirdę, kad bus iškviesta policija, M. su kitu jaunuoliu pasišalino. Jie išėjo iš bendrabučio į lauką ir nebegrįžo. L. J. papasakojo, kad tą patį vakarą M. su tuo jaunuoliu sumušė jos sūnų R.. Tada L. J. nuėjo pas M. į namus pasiaiškinti dėl sumušimo. Kai J. J. grįžo namo, neužilgo M. su draugu atėjo prie jos buto. Tada pradėjo spardyti bendras koridoriaus duris. Ji pradėjo šaukti, todėl išėjo į koridorių jos vyras. Tada jie puolė vyrą spardyti, o kai vyrui pavyko pasprukti nuo jų ir užeiti į savo butą, tada M. su draugu pradėjo laužtis pas juos, spardydami duris. Matėsi, kad jų buto durys apgadintos, durys neužsidarinėjo. Dėl šio įvykio ji buvo sukrėsta, susijaudinusi, todėl visų įvykio aplinkybių dėl to neprisimena. Vaikiną, buvusį su M., atpažinti gali. Po šio įvykio jį kelis kartus matė einantį su M.. ( b.l. 40 )

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus E. A. parodymams ir teigė, kad 2014-05-21 apie 23 val. kartu su tėvais buvo namuose. Jų buto durys šarvinės, todėl jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo. Netrukus į duris pradėjo stipriai belstis. Kai mama jas atidarė, tai prie durų stovėjo kaimynė L. J.. Ji buvo išsigandusi, šaukė, kad jai padėtų ginti sūnų. Mama greitai apsirengė ir išbėgo į koridorių. Ji iš paskos nėjo, bet gal po kokių 5 min. vis tik nutarė išeiti į koridorių ir pasižiūrėti, kur užtruko mama. Išėjusi į koridorių pamatė, kad išlaužtos koridoriaus bendrosios durys, jos gulėjo ant grindų. Prie L. J. durų stovėjo L., o jos vyras gulėjo prie jų buto durų ant žemės, bendrame koridoriuje. Jų buto durų spyna buvo išlaužta. Iš pradžių šalia jų stovėjo kaimynas M.. Kai mama, ji bei kaimynė R. A. pradėjo jį drausminti, M. priėjo prie jų ir pradėjo šaipytis , o po to vėl grįžo prie L. buto durų. Ji, jos mama ir kaimynė R. stovėjo prie savo buto durų, arčiau jų nėjo. Taip pat netoliese vaikštinėjo M. žmona J., ji barė M., ramino. Muštynių ji jau nebematė. Pastebėjo, kad į koridorių iš laiptinės atėjo dar vienas vyriškis, kaip suprato M. draugas. Tiek M., tiek jo draugas buvo girti. Antrasis vaikinas buvo agresyvesnis, gąsdino savo gestais, kad primuš tuoj visus. Kažkas tai pranešė policijai, todėl L., mama, ji, R., bei M. žmona liko koridoriuje laukti pareigūnų. M. su savo draugu pabėgo, išgirdę, kad iškviesti pareigūnai. Atvykus pareigūnams, M. su draugu taip ir nepasirodė. M. draugą matė pirmą kartą, jo visiškai nepažįsta. Gali pasakyti tik tiek, kad jis yra kresno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, lyg už M. žemesnis. Kokia kalba kalbėjo neprisimena, gal iš viso jis nekalbėjo. Veido neprisimena, nes buvo koridoriuje tamsu, lyg tik iš butų degė šviesos. Vargu, ar atpažintų tą vyriškį. Dėl šio įvykio buvo sukrėsta, susijaudinusi, todėl visų įvykio aplinkybių dėl to neprisimena. Prisimena, kad L. J. vyras gulėjo ant pilvo, todėl jo veido nematė. Kur buvo R. – L. sūnus, nepastebėjo.(b.l.38)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. A. atpažino A. Č., kaip asmenį, kuris kartu su kaimynu M. 2014-05-21 vakare spardė koridoriaus duris. ( b.l. 41-42 )

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas, ketvirtojo aukšto koridorius, adresu Klevų al. 30, Lentvaris. Matyti, kad apgadintos (duomenys neskelbtini) buto durys ir stakta, o taip pat koridoriuje esančios bendro įėjimo durys. ( b.l. 11-14 )

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. R., susipažinęs su V. Š. medicininiais dokumentais, nustatė, kad V. Š. 2014-05-22 buvo konstatuota kraujosruva kairio momens minkštuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kontaktuojant viršugalvio kaire puse su kietu buku paviršiumi vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 21 )

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent t.y. kai viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir yra sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje. Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

Taigi teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, kuris teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, ištyręs medicininių dokumentų apžiūros protokolą, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotus parodymus, paaiškinimus bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad M. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, o būtent: 2014-05-21 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pastarajam 2014-10-13 mirus, viešoje vietoje, t.y. ketvirtojo aukšto bendrame koridoriuje, esančiame Klevų alėja Nr. 30, Lentvaryje, Trakų rajone, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. be jokios priežasties, tyčia išlaužė minėto koridoriaus duris, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pribėgo prie koridoriuje buvusio V. Š., rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, matant minėto namo gyventojams bei V. Š. žmonai, pargriovė V. Š. ant grindų ir M. S. bei A. Č., tyčia spyrė koja nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip po vieną kartą, padarydami nukentėjusiajam V. Š. kraujosruvą kairio momens minkštuose audiniuose, t.y. padarė V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to nukentėjusiajam įbėgus iš koridoriaus į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užrėmus įėjimo į butą duris, M. S. ir A. Č. spardė į duris, pro jas brovėsi siekdami įsiveržti į buto vidų. Šias veiksmais M. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 284 str.1 d

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininku grupėje. Lengvinančia kaltinamojo M. S. atsakomybe aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo ir gailisi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįtašytas, administracine tvarka baustas, teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BK 54, 61 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji L. J. yra pareiškusi ieškinį į dėl 146,55 Eur (506 litų) turtinės žalos.

Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į jas nusprendžia nukentėjusiosios L. J. 146,55 Eur ieškinį dėl žalos priteisimo tenkinti pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių laisves apribojimo bausme, įpareigojant M. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. S. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš M. S. nukentėjusios L. J. naudai 146,55 Eur turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.