- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-528-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
- Skolininkas
- V. O. J.
- Pareiškėjas
- V. O. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 528– 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos – skolininkės V. O. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2815-223/2010 pagal pareiškėjos V. O. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė pripažinti antstolio A. B. veiksmus, kuriais jis atsisakė priimti patvarkymą dėl išskaitų iš gaunamų pajamų sumažinimo, neteisėtais. Nurodė, kad 2010-02-23 kreipėsi su prašymu, kad antstolis sumažintų iš jos pajamų išskaitomas sumas, bei prašė nurodyti, kokia suma yra išieškota iš jos gaunamo darbo užmokesčio, kokio dydžio (procentais) pinginės sumos yra išskaičiuojamos ir koks yra skolos likutis. 2010-03-08 gavo antstolio atsakymą, kuriame jis nurodė, kokia yra išskaičiuota suma, koks yra likęs įsiskolinimas. Taip pat antstolis informavo, kad iš jos gaunamų pajamų išskaitos nebus mažinamos, nes nėra tam pagrindo. Mano, kad antstolio atsisakymas priimti patvarkymą dėl išskaitų sumažinimo yra neteisėtas, nes CPK 733 str., 736 str. suteikia antstoliui diskrecijos teisę, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, sumažinti išskaičiuojamų sumų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota, prašymų dėl bylos atidėjimo negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismas pažymėjo, kad CPK 736 str. 3 d. yra numatyta, jog jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalis gali būti sumažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui. Tokiu būdu, galimybė mažinti išskaitomas pinigines sumas yra galima tik esant dviem sąlygoms: kai iš skolininko yra išieškoma 70 procentų gaunamų pajamų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį (CPK 736 str. 2 d.), ir kai skolininkas išlaiko nedarbingus savo šeimos narius (CPK 736 str. 3 d.). Tik esant šioms sąlygoms visumoje, galimas išskaitų sumažinimas po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui. Šiuo atveju iš pareiškėjos yra išskaitoma 20 procentų jos gaunamų pajamų, kas matyti iš pateiktų įrodymų byloje, vykdomosios bylos medžiagos. Tai nurodo antstolis bei tas pačias aplinkybes savo pareiškime nurodo V. O. J.. Tokiu būdu, nėra pirmosios sąlygos išskaitoms iš gaunamų pajamų mažinimui. Be to, tam, kad išskaitos galėtų būti mažinamos, būtina, jog skolininkas išlaikytų nedarbingus šeimos narius (CPK 736 str. 3 d.). Tačiau pareiškėja, pateikdama prašymą antstoliui, nenurodė jokių duomenų apie nedarbingus ir jos išlaikomus šeimos narius. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog pareiškėjos šeimoje nesant nedarbingų ir pareiškėjos išlaikomų šeimos narių, nėra ir antrosios įstatyme nustatytos sąlygos mažinti iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaitomas pinigines sumas CPK 736 str. 3 d. pagrindu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus – atsisakyti sumažinti išskaitomas sumas, neteisėtais, tuo labiau, kad iš pareiškėjos yra išieškoma minimali įstatymo numatyto dydžio išskaita (CPK 736 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato, jog būtų galima mažinti iš skolininko išskaitomas pinigines sumas, atsižvelgiant į sunkią skolininko turtinę padėtį, todėl antstolis neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir pareiškėjos nurodytais argumentais, t. y. kad ji gauna nedideles pajamas, yra pensininkė, ligota, reikalingos lėšos vaistams, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. O. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti išskaitomas V. O. J. sumas iki 10 procentų. Nurodo, kad ji labai norėjo dalyvauti teismo posėdyje ir vyko į jį, tačiau autobusas vėlavo 15 min., todėl nesuspėjo nustatytu laiku atvykti. Tokiu būdu, ji neturėjo jokios galimybės nurodyti neatvykimo priežasčių. Mano, kad teismas galėjo palaukti arba bent pasidomėti, kodėl ji neatvyko į teismo posėdį. Nesutinka su teismo išvadomis dėl CPK 736 str. 2 d. ir 3 d. nuostatų taikymo, taip pat su teismo teiginiu, kad „šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato, kad būtų galima mažinti iš skolininko išskaitomas pinigines sumas, atsižvelgiant į sunkią skolininko turtinę padėtį. CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai neatsiejami su Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str., kuris nustato, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Šis principas galioja ir teismams. Be to, teismas neatsižvelgė į labai svarbias faktines aplinkybes – finansinę padėtį: ji yra pensininkė, tam, kad galėtų sumokėti esamas skolas, yra priversta dirbti, nors sveikata to neleidžia, atlyginimas yra minimalus, vidutiniškai uždirba iki 800 Lt per mėnesį, tačiau iš darbo užmokesčio išskaičiuojama 20 procentų kas mėnesį, gauna senatvės pensiją, tačiau ir iš jos išskaičiuojama, be to, dideles sumos išskaičiuojamos už esamas skolas, paimtą kreditą, taip pat būtina mokėti mokesčius už butą (apie 500 Lt per mėnesį), būtina lėšų ir pačios pragyvenimui. Nesutinka su teismo nuoroda, kad turi pateikti duomenis apie nedarbingus ir išlaikomus šeimos narius.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad V. O. J., norėdama kuo ilgiau užvilkinti vykdymo procesą, jau ne kartą pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui bei dėl šio teismo priimtų nutarčių ir Panevėžio apygardos teismui bent keletą nepagrįstų skundų, kuriuos teismai atmetė. Šiais veiksmais V. O. J. tik patvirtina tai, kad jos tikslas ne geranoriškai atsiskaityti su išieškotoju, o kuo ilgiau vilkinti procesą nepagrįstais, išgalvotais skundais, tuo pažeidžiant išieškotojo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2010-05-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį su 2010-02-23 prašymu, kuriuo prašė pranešti, kiek yra išlaikyta piniginių sumų pagal vykdomąjį raštą, kiek dar liko išskaičiuoti, kokio dydžio (procentais) piniginės sumos yra išskaičiuojamos iš jos (pareiškėjos) darbo užmokesčio ir kitų gaunamų pajamų, bei prašė sumažinti išskaičiuojamų sumų dydį (b. l. 4). Antstolis A. B. 2010-03-08 raštu Nr. 0025/08/01924 informavo pareiškėją, kad iš jos jau yra išskaičiuota: iš darbo užmokesčio – 1 169,86 Lt, iš VSDF Panevėžio skyriaus - 933,21 Lt, skolos likutis 2010-03-01 dienai – 7 796,93 Lt. Be to, nurodė, kad išskaičiuojamos iš pareiškėjos gaunamų pajamų sumos nebus mažinamos, nes tam nėra pagrindo (b. l. 5).
CPK 736 str. 2 d. nustato, jog iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš pareiškėjos šiuo metu yra išskaitoma 20 procentų jos gaunamų pajamų, kas yra minimali įstatymo numatyto dydžio išskaita (CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus, t. y. atsisakyti sumažinti išskaitomas iš pareiškėjos sumas, neteisėtais. Su tokiomis teismo nustatytomis išvadomis kolegija sutinka. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečias įstatymo normas ir jų pagrindu padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo mažinti iš V. O. J. išskaitomas pinigines sumas. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į labai svarbias faktines aplinkybes – jos itin sunkią finansinę padėtį. Priešingai šiems teiginiams, teismas būtent akcentavo, jog pareiškėja gauna nedideles pajamas, yra pensininkė, ligota, jai reikalingos lėšos vaistams, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, tačiau šios aplinkybės nesuteikia antstoliui teisės, nesant įstatyme numatytam pagrindui, mažinti iš skolininko išskaitomas pinigines sumas. Kaip minėta, CPK 736 str. 3 d. nustatyta būtina sąlyga – išlaiko nedarbingus šeimos narius, bet ne sunki skolininko turtinė padėtis. Tokiu būdu, visiškai nesuprantamas apeliantės argumentas, jog, jos manymu, teismas be pagrindo nurodė, kad ji turi pateikti duomenis apie nedarbingus ir išlaikomus šeimos narius.
Kaip matyti, pareiškėja į teismo posėdį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota, prašymų dėl bylos atidėjimo negauta. Apeliantės teigimu, ji dėl tam tikrų priežasčių pavėlavo, todėl teismas galėjo palaukti ar pasidomėti, kodėl ji neatvyko į teismo posėdį. Pažymėtina, kad šiuo atveju CPK 443 str. 5 d. yra numatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą.
Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.