Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos BUAB „Idėjų era“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., UAB (duomenys neskelbtini), A. Ž., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Suinteresuotas asmuo A. Ž. skunde nurodė, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl ji negalėjo pateikti atsiliepimo į pareiškimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2015-01-08. LR CPK 133 str. 3 d. nustato, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus LR CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta specialiame interneto tinklapyje 2014-12-05 paskelbiant teismo 2014-12-02 nutartyje nurodyto turinio pranešimą. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutarties kopijos buvo išsiųstos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, iš jų ir A. Ž. bei A. Ž.. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apie teismo procesą A. Ž. buvo pranešta tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nustatyta, kad A. Ž. ir A. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. Ž. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal 2011-03-07 pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra santuokos metu. Esant ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (LR CK 3.88 str. 2 d.).

Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė preliminarią šio buto pirkimo – pardavimo sutartį bei sumokėjimą už žemės sklypą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu A. Ž. pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CPK 178 str.). Be to, pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas A. Ž. privalėjo įrodyti ir tai, kad žemės sklypo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia šį turtą įgyti asmenine nuosavybe. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. Ž. vardu, tačiau viešame registre nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo įgijimo metu A. Ž. aiškiai išreiškė savo valią šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog suinteresuotas asmuo leistinais įrodymais nepaneigė sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatė skolininko A. Ž. turto dalį.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai visas transporto priemones priskyrė A. Ž. ir taip pažeidė A. Ž. ir A. Ž. nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas privalėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir jai priskirti didesnę turto dalį. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad skundžiama teismo nutartimi skolininkui A. Ž. nebuvo priskirta 2014-11-12 turto arešto aktu areštuota transporto priemonė Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to negalima sutikti su atskirojo skundo nuostata, jog šeima neturės transporto priemonės ir dėl to bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik išimtiniais atvejais, kai to reikalauja nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės (LR CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Taigi vien ta aplinkybė, kad A. Ž. ir A. Ž. turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nelemia būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams sudarymas yra abiejų tėvų pareiga, kuri negali būti perkeliama tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sumažintų A. Ž. turto dalį, į kurią galėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal jo kreditorių reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. turtinė padėtis negali būti vertinama kaip bloga. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, susijusių su A. Ž. sveikatos būkle ar kitomis svarbiomis priežastimis, dėl kurių nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo būtų pateisinamas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad spręsdamas skolininko turto dalies nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl dar vienos transporto priemonės priskyrimas A. Ž. nėra būtinas.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. skunde taip pat teigė, kad teismas netinkamai nustatė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę ir nepagrįstai visas įmonės akcijas priskyrė A. Ž.. Apeliantė nurodė, jog 50 vnt. akcijų turėtų būti priskirta jai, o kaip kompensacija A. Ž. turto daliai galėtų būti skiriamos visos lėšos, esančios A. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjos pateiktais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nominalią vertę ir nustatė, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertė yra 2 896,20 Eur. Suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šių akcijų vertė yra didesnė. Tokių įrodymų A. Ž. nepateikė ir su atskiruoju skundu (LR CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta papildoma galimybė teikti įrodymus apie areštuoto turto vertę, tačiau nei A. Ž., nei A. Ž. pareiškėjos nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) vertės neginčijo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog areštuotų akcijų vertė pagal byloje esančius įrodymus buvo nustatyta tinkamai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatoma laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo. Dėl to 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų buvo priskirta A. Ž., atitinkamai A. Ž. priskiriant kitą tokios vertės santuokos metu įgyto turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė teismui jokių pasiūlymų dėl konkretaus turto priskyrimo kiekvienam iš sutuoktinių. Atskirajame skunde A. Ž. nurodė, kad jai priskyrus 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, A. Ž. galėtų būti priskirtos visos jo vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų apie šiose sąskaitose esančių lėšų dydį (LR CPK 178 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog A. Ž. neįrodė, jog turto perskirstymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtinas bei nepažeistų sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nutartį palikti nepakeistą.