Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. I-4945-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
I-4945-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04355-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4945-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04355-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.16.5.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 20–27), prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) patirtą 812,90 Lt dydžio žalą dėl 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu neišduotų šių tarnybinės uniformos dalių: 1 žieminės kepurės, 1 vasarinės kepurės, 1 kelnių, 11 marškinių ilgomis rankovėmis, 10 marškinių trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščių, 2 šalikų, 8 porų batelių, 2 porų žieminių batų, 2 porų demisezoninių batų, 2 porų odinių pirštinių, 2 porų megztų pirštinių.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos dalys, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovas turėjo pareigą aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma. Šią garantiją nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas). Pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus nustatė teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 1 ir 4 p. nuostatas, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą ir / ar jos dalis, o, esant pareigūno prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija. Atsakovas savo pareigos nevykdė ir naujų uniformos dalių, pasibaigus jų dėvėjimo terminui, pareiškėjui neišdavė, piniginė kompensacija už neišduotas dalis taip pat nebuvo išmokėta. Pareiškėjui turėtų būti išduotos tos uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–33) prašo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir reikalavimui taikyti nustatytą ieškinio senaties terminą, taip pat teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybine uniforma ar jos dalimis laiku negalėjo aprūpinti dėl nepakankamo finansavimo. Pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą kompensaciją nėra, nes, pagal Tvarkos nuostatas, kompensacija neturėtų būti mokama retrospektyviai, o tik už ateinančius kalendorinius metus. Pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais į pataisos įstaigos administraciją dėl kompensacijos išmokėjimo nesikreipė, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas. Vilniaus pataisos namų pareigūnams 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo išduotos naujo tipo tarnybinės uniformos ar jų dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas netiksliai nurodo kai kurių neišduotų uniformos dalių kiekius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (18 str. 3 d).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, kuriame prašė užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir išduoti laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, o nusprendus neišduoti nurodytų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymą ir nurodyti neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat kiekvienos tarnybinės uniformos dalies piniginę vertę (kainą) ir nurodyti priežastis, dėl kurių tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos laiku. Su pažyma prašė pateikti ir tarnybinių uniformų išdavimo pareiškėjui žiniaraščio kopijas (b. l. 12–13).

Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, 2014 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 9-6646(03) „Dėl tarnybinių uniformų“ nurodė, kad tarnybinės uniformos dalys pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jam neišduotos dėl lėšų trūkumo, remdamasis Tvarka, jos 2 ir 3 punktais, išaiškino pareiškėjui piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo tvarką, taip pat informavo, kad Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, Vilniaus PN neturi pagrindo jam apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 9–10). Pareiškėjui taip pat buvo pateikta 2014 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 14-4153 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį, kurios dėvėjimo laikas baigėsi 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu“ (b. l. 38), kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nurodytu laikotarpiu neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 1 žieminė kepurė, kurios vertė – 5,98 Lt, 1 vasarinė kepurė, kurios vertė – 30,00 Lt, 1 kelnės, kurių vertė – 160,00 Lt, 11 marškinių ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 533,50 Lt, 10 marškinių trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 437,14 Lt, 7 kaklaraiščiai, kurių vertė – 77,00 Lt, 2 šalikai, kurių vertė – 23,36 Lt, 8 poros batelių, kurių vertė – 403,20 Lt, 2 poros žieminių batų, kurių vertė – 294,00 Lt, 2 poros demisezoninių batų, kurių vertė – 240,00 Lt, 2 poros odinių pirštinių, kurių vertė – 40,00 Lt, 2 poros megztų pirštinių, kurių vertė – 14,00 Lt; iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 2 709,66 Lt (30 proc. šios sumos yra 812,90 Lt (b. l. 51)).

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 1 d.), kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustatė, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminams, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad imperatyvu įstaigai per nustatytus terminus aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti piniginę sumą, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad jis savo lėšomis turėjo įsigyti aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisyti aprangą ir avalynę.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat patyrė išlaidas taisydamas aprangą ir avalynę. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo tarnybinės uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės.

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 str. nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje. Nr. A492-1647/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje. Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą trejų metų terminu nėra ribojamas ir jam priteisiama visa teismo apskaičiuota nuostolių suma.

Pareiškėjo ir atsakovo pateikti duomenys apie neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertę sutampa, todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 2 709,66 Lt, t. y. 784,77 Eur, todėl pareiškėjui priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 235,43 Eur (784,77 Eur x 30 proc. = 235,43 Eur).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte, inter alia, nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent esant tarnybos teisiniams santykiams atsakovui Vilniaus PN netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad Vilniaus PN, pareiškėjo darbdavys, yra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui S. P. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 235,43 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt tris euro centus) turtinei žalai už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė