Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.B. skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui Petrui Abaravičiui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R.L. dėl vilkinimo atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas V.B. padavė teismui skundą prašydamas panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Petro Abaravičiaus 2007-07-19 sprendimą Nr. (16)SD-12147 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją per teismo nustatytą laiką išnagrinėti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkės A. Kovalenko 2007-03-09 pranešime Nr. 10-S-4378 nurodytą Valstybinei darbo inspekcijai perduotą medžiagą bei priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkė A. Kovalenko pareiškėją 2007-03-09 informavo, kad Valstybinei darbo inspekcijai perduoti dokumentai spręsti klausimą dėl administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Petras Abaravičius kartu su 2007-04-16 lydraščiu Nr. (06)SD-6231 persiuntė pareiškėjui Valstybinės darbo inspekcijos teisės skyriaus 2007-04-16 išvadas Nr. T5-44, adresuotas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jis pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, nes tokiu būdu buvo vilkinama atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas laikinai einančio Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas P.Abaravičiaus 2007-07-19 sprendimu Nr. (16)SD-12147.

Pareiškėjas pabrėžė, kad su Valstybinės darbo inspekcijos vadovybės sprendimais nesutinka remdamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis ir mano, jog Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) pareigūnai privalėjo priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas akcentavo, jog nesutinka su tuo, kaip buvo nagrinėjamas jo skundas VDI, nes, pareiškėjo manymu, jo skundo atmetimo motyvai negalėjo būti išdėstyti VDI Teisės skyriaus specialistų išvadose, kurios jam buvo persiųstos. Anot pareiškėjo, Viešojo administravimo įstatymo normos neleidžia tam pačiam valstybės tarnautojui nagrinėti skundą, kai skundžiami jo paties veiksmai, nes tokiu atveju yra viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Taip pat, pasak pareiškėjo, jo skundas buvo atmestas nepateikiant motyvų, atsakančių į skunde keltus klausimus.

Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad šis skundas atmestinas.

Atsakovės manymu, pareiškėjo teiginys apie tai, jog VDI pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 286 ir 287 straipsnių nuostatas, yra nepagrįstas. Atsakovė, remdamasi ATPK 248 straipsniu ir 250 straipsniu, paaiškino, jog VDI pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo pateiktus pareiškimus dėl R.P.L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už darbo įstatymų pažeidimus, visapusiškai ir nuodugniai išanalizavo faktines aplinkybes ir surinktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, kad minėto asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl, VDI specialistų nuomone, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju R.P.L. atžvilgiu administracinė teisena negalima. Dėl to minėtam asmeniui nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir atitinkamai joks nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ir negalėjo būti priimtas.

Dėl pareiškėjo skundų nagrinėjimo tvarkos atsakovė paaiškino, kad asmenų prašymai VDI nagrinėjami vadovaujantis VDI 2007-05-28 įsakymu Nr. V-137 patvirtintu Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VDI tvarkos aprašu. Atsakovės nuomone, pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant šiuo aprašu patvirtintų taisyklių nuostatų. Pareiškėjo pakartotinį skundą nagrinėjo ne P. Abaravičius, o VDI Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas. Tuo tarpu P. Abaravičius teisėtai ir pagrįstai priėmė ir pasirašė sprendimą dėl V.B. pakartotinio skundo, kadangi tuo metu jis ėjo Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas. Atsakovės manymu, šiuo atveju nebuvo aplinkybių, leidžiančių abejoti nurodyto asmens nešališkumu. Tuo tarpu dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atsakovė paaiškino, kad nenustačius R.P.L. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties ir nepradėjus administracinės teisenos, negali būti priimtas nutarimas dėl jo nubaudimo. Atsakovė palaikė visas VDI specialistų išvadas dėl galimų administracinių teisės pažeidimų tyrimo.

Tretysis suinteresuotasis asmuo R.L. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai traktuoja ATPK normas. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjas V.B. savo skunde kėlė klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagal ATPK 41³ straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už nelegalų darbą. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, šis straipsnis nepatenka į ATPK 233 straipsnyje nurodytą VDI nagrinėjamų skundų sritį. Be to, kaip nurodė tretysis suinteresuotasis asmuo, pateikiamose VDI Teisės skyriaus išvadose 2007-04-16 visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos visos įstatymų normos, susijusios su R.L. paskyrimu likviduojamos gyvenamųjų namų statybos bendrijos likvidatoriumi. Anot trečiojo suinteresuotojo asmens, likvidatoriumi jis buvo išrinktas teisėtai, 2006-04-11 likviduojamos gyvenamųjų namų bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu. Šis trečiojo suinteresuotojo asmens statusas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“.

Tretysis suinteresuotasis asmuo nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad pagal jo skundą bei VPK pateiktą medžiagą turėjo būti priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo. Atsiliepime šio klausimu nurodė, kad VDI tinkamai ištyrė gautą medžiagą ir tinkamai pranešė pareiškėjui, kad jo skundas netenkinamas. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentavo ir tai, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo nusišalinimo nuo skundo nagrinėjimo. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatas pareiškėjas turėjo nurodyti skunde teismui, kuo skundžiamu sprendimu pažeistos jo teisės. Galiausiai, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėjo skundas nepagrįstas ir dėl to, kad yra baudžiamosios bylos, susijusios su V.B., kaip buvusio GNSB Nr. 595 pirmininko, veikla. Todėl pareiškėjas piktnaudžiauja teise ir siekia vilkinti kitas bendrijai svarbias bylas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-29 sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas konstatavo, jog nustatyta, kad pareiškėjas V.B. 2006-11-13 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą. Šiame pareiškime buvo išdėstytos aplinkybės, nurodomi teisės aktai ir dėstoma pareiškėjo nuomonė, kad galimai R.L. ir kitų pareiškime nurodytų piliečių veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (BK) 22, 24, 25, 26, 182, 202 ir 300 straipsniuose, požymių bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje ir 173 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų požymių. Pareiškėjas prašė patraukti nurodytus asmenis baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Iš teismo išreikalautos medžiagos Nr. 10-At-413-06 matyti, kad pareiškimas buvo tiriamas ir dėl pareiškimo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnyba priėmė 2006-11-17 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas šį nutarimą skundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuri 2007-02-28 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. Tačiau prokuroro nutarimu tyrėja buvo įpareigota perduoti Valstybinei darbo inspekcijai V.B. 2006-11-13 pareiškimo ir jo priedų kopijas spręsti, ar yra pagrindas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 41 straipsnyje ir 41³ straipsnyje, protokolo surašymo R.L. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnyba 2007-03-08 raštu Nr. 10-S-4330, vykdydama prokuroro nurodymą, išdėstytą 2007-02-28 nutarime, V.B. 2006-11-13 pareiškimą ir prie jo pridėtą medžiagą persiuntė Valstybinei darbo inspekcijai spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo R.P.L.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija gavo pareiškėjo 2006-11-13 pareiškimą, kuriame buvo teigiama, jog galimai asmenų veikose yra administracinių teisės pažeidimų požymiai. Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad jame nenurodyta, kuo konkrečiai pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai, pareiškėjas nenurodo, kad jis galėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl šis pareiškimas, teismo nuomone, vertintinas tik kaip pranešimas apie galimą administracinį teisės pažeidimą. Šį pareiškimą VDI privalėjo išnagrinėti ir išnagrinėjo kaip institucija, kurios pareigūnai pagal ATPK 259¹ straipsnyje nustatytą kompetenciją gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kada galima administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesurašius protokolo nustato ATPK 262 straipsnis. Tačiau, teismo manymu, nagrinėjamas atvejis nepatenka į ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus, todėl šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti iškelta tik surašius protokolą. Teismas pabrėžė, kad prokuroro nurodymas perduoti medžiagą VDI spręsti klausimui, ar yra pagrindas surašyti protokolą, nereiškia, jog prokuroras pasisakė, kad šiuo atveju būtina surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Prokuroro teisės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra išvardytos ATPK 255 straipsnyje. Šiame straipsnyje nenumatyta, jog prokuroro nutarime esantis nurodymas perduoti medžiagą kompetentingai institucijai reiškia privalomą nurodymą surašyti protokolą.

Be to, teismas pabrėžė, kad remiantis ATPK 259¹ straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kur asmenys traukiami atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį, numatantį atsakomybę už nelegalų darbą. Galiausiai, ATPK 259¹ straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225-247¹¹ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių institucijų pareigūnai. Pagal ATPK 233 straipsnį VDI nagrinėja ATPK 41 str. numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad VDI buvo kompetentinga surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus tiek pagal ATPK 41 straipsnį, tiek pagal ATPK 41³ straipsnį, priešingai nei teigia trečiasis suinteresuotas asmuo. Tačiau pagal minėtas įstatymų nuostatas VDI negali surašyti protokolo ir nagrinėti bylos pagal ATPK 173 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismas nurodė, jog prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas turi įsitikinti, ar nėra ATPK 250 straipsnyje numatytų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą. ATPK 250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ir kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais. Teismo manymu, iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad VDI atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjo 2006-11-13 skunde Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui nurodytų aplinkybių. Tyrimo išvados yra išdėstytos VDI teisės skyriaus 2007-04-16 išvadose, jose motyvuotai pasisakyta, kad R.P.L. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 41 ir 41³ straipsniuose, sudėties, todėl nėra pagrindo patraukti šį asmenį administracinėn atsakomybėn. Tiek prokuratūrai, tiek V.B. apie šias išvadas pranešta 2007-04-16 raštu, kartu pridedant išvadas. Teismas konstatavo, jog V.B. pareiškimo netenkinimo motyvai buvo pakankamai plačiai ir motyvuotai išdėstyti ir pačiame rašte, kuriuo jam persiųstos išvados. Rašto priedas buvo VDI Teisės skyriaus specialistų išvados, kuriose atsisakymas patraukti R.P.L. administracinėn atsakomybėn motyvuojamas itin plačiai, nurodoma, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir kuo remiantis tokia išvada padaryta. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad jį galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas šio rašto Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytais terminais (per vieną mėnesį) neskundė. Todėl laikytina, jog pranešimo apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą tyrimo administracinė procedūra šiuo VDI raštu buvo galutinai baigta, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatos, kurios taikytinos tiek, kiek ATPK nenumato pranešimų apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą nagrinėjimo tvarkos. Tokių prašymų nagrinėjimą nuo skundų (juose nurodoma, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai) nagrinėjimo skiria ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalys, bei ginčijamų atsakovės veiksmų atlikimo momentu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-25 nutarimu Nr. 1491 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos 4 punkto nuostatos. Iš šių nuostatų turinio teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai nagrinėjamas asmens pranešimas apie pažeidimus, kurie nesusiję su to asmens teisėmis ir teisėtais interesais, administraciniu sprendimu laikytinas pranešimas apie tokio pranešimo nagrinėjimo rezultatus. Nutraukti pradėtą pareiškimo apie administracinio teisės pažeidimo padarymą tyrimą, t. y. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, VDI galėjo ir priimdama nutarimą. Tačiau teismas išaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad šie klausimai ATPK normomis nesureguliuoti, tas faktas, kad sprendimas netraukti asmens administracinėn atsakomybėn buvo priimtas kitokia forma – 2007-04-16 VDI sprendimu, nurodant jo apskundimo tvarką pagal ABTĮ normas, esminės įtakos pareiškėjo skundo nagrinėjimo teisėtumui neturi. Be to, 2007-04-16 VDI sprendimas nebuvo skundžiamas, todėl yra galiojantis.

Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad tik 2007-07-10 pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuriame keliami analogiški reikalavimai: išnagrinėti 2007-03-09 pranešime VDI perduotą medžiagą, priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą nagrinėjamu klausimu ir užtikrinti įstatymų nuostatų laikymąsi Valstybinėje darbo inspekcijoje. Iš skundo turinio, teismo nuomone, matyti, jog pareiškėjas ir toliau siekia, kad būtų iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir joje būtų priimtas nutarimas, atitinkantis ATPK 287 straipsnyje nustatytas tokių nutarimų rūšis. Šiame skunde nėra nurodyta jokių argumentų ar faktų, kad VDI pareigūnai, spręsdami pirminį pareiškėjo pranešimą apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą, būtų pažeidę pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas tiesiog konstatavo, kad gavo 2007-04-16 lydraščiu jam atsiųstas VDI Teisės skyriaus 2007-04-16 išvadas ir jo netenkina nei gautas raštas, nei juo persiųstos išvados. Po to pareiškėjas nurodė ATPK 233, 286 ir 287 straipsnius, kurių pagrindu teigė, kad administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti baigta nutarimu, nutarimų rūšys išvardytos įstatyme. Taigi, kaip nustatė teismas, 2007-07-10 skunde pareiškėjas nurodė, kokių ATPK normų pagrindu turėjo būti priimtas nutarimas, bet nenurodė, jokių naujų faktinių aplinkybių. Todėl, teismo nuomone, atsakovė savo atsiliepime pagrįstai laiko šį skundą kartotiniu. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Taigi, kaip nusprendė teismas, VDI galėjo šio skundo nenagrinėti, tačiau skundas buvo nagrinėjamas, buvo atliktas papildomas tyrimas, pripažinta, kad pirminis tyrimas ir jo išvados buvo teisėtos ir pagrįstos. Galiausiai 2007-07-19 raštu pareiškėjui pranešta, kad nuspręsta administracinę procedūrą baigti, prie rašto pridėtos VDI Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus išvados, šį sprendimą pareiškėjas skundžia teismui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškimas, kuriame V.B. pranešė apie galimą administracinių teisės pažeidimų padarymą, buvo galutinai išnagrinėtas tiriant Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato pagal žinybingumą pateiktą V.B. 2006-11-13 pareiškimą ir su tuo susijusią medžiagą, apie ką pareiškėjui buvo tinkamai pranešta VDI 2007-04-16 raštu ir jo priedais. Tačiau, kadangi VDI atliko kartotinio pareiškėjo 2007-07-10 skundo tyrimą, pareiškėjo skundo netenkino, o pareiškėjas skundžia šį sprendimą ne tik dėl jo turinio, bet ir dėl to, kad laikinai einantis Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Petras Abaravičius nenusišalino nuo skundo tyrimo, teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VDI 2007-07-19 sprendimą bei įpareigoti priimti nutarimą pagal Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007-03-09 pranešimą, nagrinėtini iš esmės.

Šiuo aspektu teismas nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju pareiškėjas nei 2006-11-13 pareiškime Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui, nei 2007-07-10 skunde Vyriausiajam darbo inspektoriui nenurodė, kokią savo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą jis gina. Pareiškėjas pranešė apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą, gavo atsakymą dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo byla negali būti pradėta, šis atsakymas išsamus ir pagrįstas, pareiškėjas jo įstatymuose nustatyta tvarka neskundė, taigi jo teisė gauti atsakymą dėl jo pranešimo tyrimo buvo pilnai realizuota. Teismo nuomone, VDI nagrinėdama pakartotinį skundą negalėjo priimti kitokio sprendimo nei 2007-04-16 raštu pareiškėjui praneštas sprendimas, nes pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių nenurodė. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pakartotinio skundo nagrinėjimo metu atostogavo, jo pareigas ėjo pavaduotojas, todėl jis teisėtai ir pagrįstai pasirašė 2007-07-19 raštą, kuriuo pareiškėjui pranešė apie jo 2007-07-10 skundo nagrinėjimo rezultatus. Laikinai einantis Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas valstybės tarnautojas neturėjo jokio teisėto pagrindo nusišalinti nuo pakartotinio skundo nagrinėjimo, nes jo veiksmai pareiškėjo 2007-07-10 skunde VDI nebuvo skundžiami. Be to, kaip konstatavo teismas, šiuo atveju nebuvo Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjas teikdamas skundą nenurodė, kad jis pagrįstai abejoja P. Abaravičiaus nešališkumu. Tas faktas, jog P. Abaravičius pasirašė ir ankstesnį atsakymą dėl pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo rezultatų, negali būti vertinamas kaip jo privatus interesas, todėl šiuo atveju negalėjo būti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V.B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-29 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Pareiškėjas teigia, kad tiek jo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek ir paties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-29 sprendime vienu iš atsakovų nurodytas VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas P. Abaravičius. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, jog teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo nuorašą, taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog atsakovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbiama spaudoje. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, pažeisdamas minėtas nuostatas, teismas nesiuntė atsakovui - valstybiniam darbo inspektoriui P. Abaravičiui - skundo nuorašo, byloje nebuvo gautas P. Abaravičiaus atsiliepimas, teismas nesiuntė valstybiniam darbo inspektoriui P. Abaravičiui nei šaukimo, nei pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdyje nedalyvavo atsakovas - valstybinis darbo inspektorius. P. Abaravičius.

2. Anot pareiškėjo, jis kreipėsi į teismą, prašydamas teismo įpareigoti VDI atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus - priimti įstatymų reikalavimus atitinkančios formos nutarimą nagrinėjamu klausimu ir nurodė, kad VDI vidaus padalinio tarnybinio rašto kopija nėra laikytina sprendimu ir negali būti ginčo dalyku teisme. Tačiau teismas, peržengdamas ginčo ribas, ėmėsi tvirtinti, jog pareiškėjo neva netenkina VDI vidaus padalinio tarnybinio rašto kopijos turinys. Priėmęs savo tvirtinimą už pagrindą, toliau teismas ėmėsi vertinti jau patį VDI tarnybinio rašto turinį, darydamas išvadą, jog tarnybinis raštas surašytas atlikus išsamų tyrimą. Remdamasis šia išvada, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti VDI atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus - priimti įstatymų reikalavimus atitinkančios formos nutarimą nagrinėjamu klausimu, yra atmestinas. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, teismas, nagrinėjęs ne ginčo dalyką, o klausimus už ginčo ribų, priėmė nepagristą sprendimą.

Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsniu, viena iš administracinės bylos proceso šalių yra atsakovas - institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Administracinėje byloje dėl VDI sprendimo panaikinimo skundžiamas valstybės institucijos - VDI sprendimas, todėl atsakovė yra VDI, tačiau ne fizinis asmuo P. Abaravičius. Priešingai, negu teigiama apelianto skunde, visų instancijų administracinių teismų procesiniuose dokumentuose atsakovu nagrinėjamoje byloje nurodyta VDI, o ne P. Abaravičius. Anot atsakovės, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnį, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais - kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Kaip teigia atsakovė, pasirašydamas 2007-07-19 sprendimą Nr. (16)SD-12147 bei kitus VDI raštus, P. Abaravičius veikė kaip VDI atstovas pagal įstatymą tačiau ne kaip fizinis asmuo. Atsakovės nuomone, darytina išvada, kad laikyti P. Abaravičių atsakovu nagrinėjamoje administracinėje byloje būtų nepagrįsta.

2. Atsakovės manymu, apelianto teiginys, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjo ne ginčo dalyką, o klausimus už ginčo ribų, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai išnagrinėjo V.B. skundą dėl VDI 2007-07-19 sprendimo Nr. (16)SD-12147 ir, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad V.B. 2006-11-13 pareiškimas, kuriame pranešta apie galimą administracinį teisės pažeidimą, buvo išnagrinėtas, apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui tinkamai pranešta 2007-04-16 VDI raštu, į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidė VDI sprendimai, į tai, kad pakartotinas V.B. skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir į tai, kad nėra pagrindo įpareigoti VDI įgaliotus valstybės tarnautojus priimti ATPK 286, 287 straipsniuose numatyto pobūdžio nutarimą, kadangi nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir neiškelta administracinio teisės pažeidimo byla, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą - V.B. skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo R.L. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas ( prašymas ), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

Teisės teorijoje pareiškėjo ( ieškovo ) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) pagrindą. O pareiškėjo ( ieškovo ) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) dalyką.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo ( prašymo ) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjui suteikta teisė nustatyti ginčijamo teisinio santykio ribas sąlygoja, kad jam tenka ir pareiga tinkamai bei aiškiai suformuluoti skundo dalyką, kuris turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo bei ginčo iš esmės.

Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad jo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui susideda iš dviejų reikalavimų: reikalavimo panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Petro Abaravičiaus 2007-07-19 sprendimą Nr. (16)SD-12147 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją per teismo nustatytą laiką išnagrinėti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkės A. Kovalenko 2007-03-09 pranešime Nr. 10-S-4378 nurodytą Valstybinei darbo inspekcijai perduotą medžiagą ir reikalavimo priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą.

Tačiau kaip matyti iš bylos pirmasis reikalavimas - panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Petro Abaravičiaus 2007-07-19 sprendimą Nr. (16)SD-12147 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją per teismo nustatytą laiką išnagrinėti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkės A. Kovalenko 2007-03-09 pranešime Nr. 10-S-4378 nurodytą Valstybinei darbo inspekcijai perduotą medžiagą, yra kilęs iš atsakovo atsisakymo pradėti administracinių teisės pažeidimo procesą R.P.L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41ar 41³ straipsnius ( b. l. 7 -12 ). Šis administracinių teisės pažeidimo procesas buvo inicijuotas Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 28 d. nutarimu, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą R.P.L. atžvilgiu ( b. l. 36 ).

Tokiu būdu, byloje pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl paminėto reikalavimo yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis).

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka yra išskirta iš kitų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje, nustatant tik šioms byloms skirtas jų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktas skirsnis ).

Viena iš tokių, šios kategorijos byloms skirtų taisyklių yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad „nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia. Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu.“

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos, visų pirma, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, nekeičiant teisminio nagrinėjimo procese šalių procesinės padėties, kuri buvo ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ikiteisminėje institucijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Iš bylos matyti, kad atsakovas 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. ( 06 ) SD – 6231 atsisakė iškelti administracinių teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 28 d. nutarimu perduotą atsakovui medžiagą ( b. l. 8 – 11 ).

Pareiškėjas su skundu, nagrinėjamu šioje byloje, dėl atsakovo atsisakymo iškelti administracinių teisės pažeidimo bylą R.P.L. atžvilgiu kreipėsi tik 2007 m. liepos 27 d., t. y. praleidęs nustatytą 10 d. terminą apskųsti minėtą atsakovo sprendimą teismine tvarka, dėl kurio atnaujinimo teismui nepateikė atitinkamo prašymo.

Ši aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 101 straipsnio 6 punktą yra kliūtis pradėti teisminį procesą bei vada nutraukti pradėtą tokį procesą.

Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikinamas, nutraukiant ir bylą šioje dalyje.

Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo - priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija priima nutarimą, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymo leidėjas nenumato privalomo reikalavimo priimti nutarimą tuo atveju, kai yra atsisakoma iškelti ar pradėti administracinių teisės pažeidimo bylą.

Iš minėto Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 28 d. nutarimo 2 punkto matyti, kad juo administracinių teisės pažeidimo byla nebuvo iškelta, o tik perduota atsakovui atitinkama medžiaga spręsti ar yra pagrindas surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolą, t. y. pradėti administracinių teisės pažeidimo teiseną ( b. l. 37 ).

Iš atsakovo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. ( 06 ) SD – 6231, kuriuo atsisakė iškelti administracinių teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 28 d. nutarimu perduotą atsakovui medžiagą, matyti, kad šis sprendimas atitinka turinio ir formos reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Paminėtos aplinkybės lemia, kad atsakovas, spręsdamas minėtą klausimą, priėmė sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1ir 5 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V.B. skundas dėl reikalavimo „panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Petro Abaravičiaus 2007-07-19 sprendimą Nr. (16)SD-12147 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją per teismo nustatytą laiką išnagrinėti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkės A. Kovalenko 2007-03-09 pranešime Nr. 10-S-4378 nurodytą Valstybinei darbo inspekcijai perduotą medžiagą“ panaikinti, o bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.