Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamajam T. Ž., jo gynėjui advokatui A. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. V., jos atstovui advokato padėjėjui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. 2024 m. sausio 21 d. apie 05.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąją N. V. metu, tyčia sudavė kumščiu jai vieną smūgį į veidą - nukentėjusioji nuo smūgio griuvo nugara ant grindų ir susitrenkė nugarą bei dešinę ranką - tokiais veiksmais padarė N. V. muštines žaizdas viršutinės lūpos kairėje pusėje ir poodinę kraujosruvą dešinio žasto srityje - tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

Kaltinamasis T. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. pas V. (duomenys neskelbtini), šventė S., kuri yra V. J. sugyventinė, gimtadienį. Buvo ketui asmenys. Šventės metu jo žmona nuėjo miegoti. Jau kai ji miegojo, atvažiavo nukentėjusioji, kuri prisijungė prie šventimo. Po kurio laiko nukentėjusioji pažadino jo žmoną, jokių konfliktų nebuvo. Nukentėjusioji jį apkaltino priekabiavimu, bet tai buvo netiesa, įvyko žodinis konfliktas. Kad viskas liautųsi jis ir V. J. iš kambario išėjo į virtuvę. Kambaryje liko jo žmona ir nukentėjusioji. Po kurio laiko į virtuvę atėjo abi moterys ir konfliktas tęsėsi. Paryčiais susiruošus namo ir būnant koridoriuje, konfliktas tebesitęsė. Konfliktas truko visą vakarą apie 4-5 valandas. Nukentėjusioji buvo koridoriuje ir jis ją pastūmė pečių linijoje. Nuo pastūmimo ji nukrito aukštelninka į kambarį. Mano, kad pastūmimo momentą matė V. J. ir jo žmona. Nukentėjusioji atsikėlė pati, matėsi kruvina lūpa. Jis su žmona ir nukentėjusios vaiku išėjo į lauką ir sulaukė pareigūnų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta dalinai.

Nukentėjusioji N. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. S. Č. ją pasikvietė į svečius. Atvykusi ji rado miegančią kaltinamojo žmoną ir kaltinamąjį. Apie 22.00 val. jos sūnus nuėjo miegoti, kambaryje liko visi suaugusieji, miegojo tik V. Ž.. Jai einant pas S. Č., kaltinamasis paglostė šlaunį. Ji kaltinamajam pareiškė pretenzijas „švelnesnio“ turinio. Kaltinamasis nepatenkintas atsakė ir prasidėjo žodinis konfliktas, kuris truko visą vakarą, apie 4 val. su tarpais. Nebuvo tokios situacijos, kad V. J. kaltinamąjį būtų išsivedęs į virtuvę apsiraminti, o ji būtų žadinusi V. Ž.. Vienu metu virtuvėje bu visi suaugusieji ir rūkė, o ji ir kaltinamasis konfliktavo toliau. Jai pakilus eiti, kaltinamasis kumščiu sudavė į lūpą, ji krito aukštelninka prie radiatoriaus. Išsikvietė pareigūnus, kurių laukė lauke, nes V. J. liepė išeiti iš buto. Prašo iš kaltinamojo priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja V. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. žiemą, datos neprisimena, buvo pas V. J., šventė S. gimtadienį. Kada atvyko nukentėjusioji, nematė, nes snaudė. Pabudo nuo nukentėjusios šauksmo, kad T. Ž. ją „grabalioja“. Ji į tai nereagavo. Visą vakarą tarp nukentėjusios ir T. Ž. vyko žodinis konfliktas, tema – priekabiavimas. V. J. išsivedė T. Ž. į virtuvę, kad konfliktas baigtųsi, tačiau nukentėjusioji ėjo į virtuvę ir konfliktą tęsė. Pagrasinus, kad ji su vyru išvyks namo, nukentėjusioji pati norėjo išvažiuoti ir skambino savo vyrui. Ji pažadino nukentėjusios sūnų ir koridoriuje jį rengė, buvo prie lauko durų, nukentėjusioji koridoriuje. T. Ž. nukentėjusiąją pastūmė į petį ir kaip ji krito, nežino. Matė nukentėjusiąją kruviną, visi išėjo į lauką, o S. Č. miegojo.

Liudytojas V. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2024 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini), jo bute, buvo švenčiamas jo sugyventinės S. Č. gimtadienis. Buvo Ž., nukentėjusioji atvažiavo vėliau. Tarp nukentėjusios ir T. Ž. prasidėjo žodinis konfliktas. Jis T. Ž. išsivedė į virtuvę, kad viskas nurimtų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. šventė sugyventinės S. Č. gimimo dieną. Susirinko svečiai - jo pusseserė V. Ž. su vyru T. Ž., o vėliau atvyko N. V. su sūnumi. Suaugusieji vartojo alkoholinius gėrimus, o N. sūnus buvo kitame kambaryje. Jis (V. J.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio detales prisimena nuotrupomis. Kažkuriuo momentu S. nuėjo miegoti, jie liko švęsti keturiese. Jis neprisimena, kad T. Ž. būtų žodžiais priekabiavęs prie N. V.. Paryčiais T. Ž. pasakė N. V. kažką grubaus. Netrukus jis su T. Ž. nuėjo į virtuvę parūkyti, paskui ten atėjo ir N.. Toliau įvykį prisimena nuotrupomis dėl girtumo, prisimena momentą, kaip N. V. keliasi nuo grindų. Atsimena, kad prie jos buvo T. Ž., bet ką jis jai padarė - nežino. Kiek prisimena, N. kėlėsi koridoriuje tarp virtuvės ir kambario. N. veidas buvo kruvinas, ji ėmė šaukti ir iškvietė policiją (1 t. b. l. 109-112).

Liudytoja S. Č., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, šventė savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. atvyko Ž., nukentėjusioji atvyko apie 23.00 val. Iki jai nueinant miegoti jokių konfliktų nebuvo. Atsibudo ryte, nieko nematė ir negirdėjo. Iš N. V. žodžių žino, kad T. Ž. ją koridoriuje pastūmė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. sausio 26 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), pėdsakų identifikacijai nerasta (1 t., b. l. 37-46).

ePolicija sistemos Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu nustatoma, kad N. V. pranešė, jog 2024 m. sausio 21 d. pasisėdėjimo metu adresu (duomenys neskelbtini), T. Ž. pradėjo prie jos priekabiauti, o paprašius nustoti ir apsižodžiavus, sudavė jai smūgius. Prie pareiškimo pridėta apatinės veido dalies foto nuotrauka ir medicininis dokumentų išrašas (1 t. b. l. 10-15).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu (ROIK (duomenys neskelbtini)) nustatoma, kad 2024 m. sausio 21 d. 05.48 val. gautas N. V. pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu nepažįstamas vyras trenkė jai į lūpą (1 t. b. l. 30-33).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad išklausytas 2024 m. sausio 21 d. 05.48 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos. Pranešėja nurodė, jog nepažįstamas vyras trenkė jai du kartus ranka (1 t. b. l. 34-36).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įraše "(duomenys neskelbtini)" policijos pareigūnė paklausia moters vardo, ši prisistato N. V. ir paaiškina, kad "jis visą vakarą kabinėjosi prie manęs, jo žmona miegojo", pareigūnė ją pertraukia sakydama alkotesterio parodymų duomenis. Vaizdo įrašo 2.58 min. užfiksuota, kad automobilio salono galinėje dalyje sėdi moteris - galimai N. V., ant jos burnos matyti raudonos, panašios į kraują, dėmės. Vaizdo įraše "(duomenys neskelbtini)" girdima kaip moteris pasako "trenkė man vieną kart į veidą". Policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, prie kurio stovi vyras (T. Ž.) ir moteris (V. Ž.). Pareigūnui paklausus, kas čia nutiko, moteris sako, kad "jinai prigėrus šokinėjo, šokinėjo, sakom apsiramink, jinai čia baliavojo, baliavojo, gėrė, gėrė", "įvyko konfliktas ir ji pradėjo grasint, kad jį sudaužys". Vaizdo įraše "PSS-(duomenys neskelbtini)" užfiksuota, kad pareigūnas nueina į butą Nr. 7, kuriame stovi galimai T. Ž. ir V. Ž.. Pareigūnui paklausus, kur įvykio vieta, kur buvo pats trenkimas, T. Ž. atsako: "nieko ten, trenkimo nebuvo" Pareigūnas patikrina T. Ž. girtumą alkotesteriu (1 t. b. l. 47-49).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis nustatoma, kad 2024 m. sausio 21 d. 06.06 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) pas pacientę N. V.. Sužalojimo/skausmo vieta - galvos kraujavimas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas. Konstatuota preliminari diagnozė: lūpos žaizda. Konflikto ir išgertuvių metu nepažįstamas vyras trenkė ranka į veidą, prakirto viršutinę lūpą. Moteris į ligoninę vykti atsisako, sakė vyks pati (1 t. b. l. 87-88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad N. V. konstatuota muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus lūpų ir dešinio žasto sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. sausio 21 d. Sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t. b. l. 93-94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad tikėtina, jog poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta nugriuvus ir šia sritimi atsitrenkus į buką daiktą ar paviršių - tam neprieštarauja ir pirminėje užduotyje nurodytos aplinkybės. Labiausiai tikėtina, kad muštinė žaizda viršutinės lūpos srityje padaryta sudavus smūgį ranka, kumščiu į lūpų sritį, kas nurodoma tiek pirminės užduoties aplinkybėse, medicininiuose dokumentuose, tiek papildomai pateiktame medicinos dokumente, t. y. GMP kvietimo kortelėje. Kategoriškai negalima atmesti, kad žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje galėjo būti padaryta ir atsitrenkus šia sritimi į buką, ribotą daiktą (1 t. b. l. 99-100).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo r. ARKB-0320 išrašu nustatoma, kad N. V. 2024 m. sausio 21 d. 06.23 val. alkotesteriu nustatytas 2,52 promilės girtumas, T. Ž. 2024 m. sausio 21 d. 06.41 val. nustatytas 2,35 promilės girtumas (1 t. b. l. 134-137).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo kaltinamasis, jos parodymai buvo nuoseklūs. Jos parodymus patvirtina liudytojai V. Ž. ir V. J..

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad kaltinamasis tyčia sudavė kumščiu jai vieną smūgį į veidą - nukentėjusioji nuo smūgio griuvo nugara ant grindų ir susitrenkė nugarą bei dešinę ranką - tokiais veiksmais padarė N. V. muštines žaizdas viršutinės lūpos kairėje pusėje ir poodinę kraujosruvą dešinio žasto srityje - tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 59,98 eurų už nukentėjusios N. V. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 59,98 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo T. Ž..

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė N. V. pareiškė civilinį ieškinį 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 545,29 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t. b. l. 19-27).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. T. Ž. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Nukentėjusioji teismui nurodė, kad jai buvo prasidėjusios panikos atakos, tačiau dėl to pagalbos į specialistus nesikreipė, tai nesukėlė jokių pasekmių ir ji išsigydė vaistažolėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad po patirto sužalojimo jai buvo sudėtinga valgyti ir gerti, apie dvi savaites nėjo į viešumą, nes sužalojimą teko prisidengti pleistru. Kaltinamasis civilinį ieškinį dalinai pripažįsta. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. V. pareiškė 1 545,29 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Viena iš ieškinio sudedamųjų dalių yra 1 000 Eur būsimų išlaidų susijusių su rando šalinimu. Civilinė ieškovė teismui nepateikė net preliminarių įrodymų pagrindžiančių būsimas išlaidas, įrodymų, kad tokia operacija jai būtinybė, o ne grožio procedūra, todėl šios būsimos išlaidos , kaip nepagrįstos iš ieškinio šalintinos. Išlaidas kurui teismas vertina kaip pagrįstas ir mano, kad jos priteistinos iš kaltinamojo. Išlaidos vaistams nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nenurodyti jų kiekiai, todėl išlaidos mažintinos. Neišvalomai sutepti drabužiai – žala 400,00 Eur, baudžiamojoje byloje drabužiai nėra apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, kaltinamasis nėra kaltinamas tyčiniu nukentėjusios turto sužalojimu, nukentėjusioji nepateikė jų vertės įrodymų, kad drabužiai neišvalomi ar jų valymas kainuoja daugiau nei jų vertė. Pagal įvykio aplinkybes manoma, kad drabužiai buvo sutepti, tačiau teismas masto nustatyti neturi galimybės, todėl vadovaujasi bendrais principais, protingumo ir teisingumo kriterijais ir ieškinys šioje dalyje mažintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo A. Š. teisinei pagalbai apmokėti (2 t. b.l.19-27). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas ar ruošė procesinius dokumentus, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusios teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta. Advokato padėjėjas dalyvavo ikiteisminiam tyrime ir teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė procesinius dokumentus, todėl patirtos išlaidos pilnai priteistinos iš kalto asmens.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į T. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į nukentėjusios provokuojantį elgesį, kurį ji pripažįsta ir tai patvirtina įvykio vietoje buvę liudytojai, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant T. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (1 t. b. l. 155-158), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l.153-154). VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t. b. l. 149). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (1 t. b. l. 148). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad T. Ž. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:

Per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:

Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, 59,98 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 98 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

N. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 295,29 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 29 ct) – neturtinei žalai atlyginti, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.