Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-297-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-13
Bylos Nr.
e2S-297-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. D.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-297-544/2020

teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00887-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.7.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-187-844/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. D. (A. D.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijai dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui A. D. dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 15 163,44 Eur vertės atsakovo A. D. nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias jam ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis.

2. Nurodė, kad atsakovui pareiškė 15 163,44 Eur dydžio ieškinio reikalavimus. Tokia ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, todėl tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovui iš tiesų yra didelė arba atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Ieškovė, be kita ko, nepateikė įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovas aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą), elgiasi nesąžiningai. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.

6. Nurodo, kad teismas neįsigilino į atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad dar 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkte buvo nutarta, jog pasibaigus reorganizavimui esamos bendrijos sąskaitos yra uždaromos, o jose esančios piniginės lėšos pervedamos į naujos bendrijos – ieškovės atidarytas sąskaitas. Tačiau atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pirmininkas, 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkto sąlygų neįvykdė. Teismo liudijimo pagrindu buvo gauti duomenys iš Swedbank, AB ir AB Šiaulių banko, kad lėšos yra nuimtos, o sąskaitos yra uždarytos 2019 m. spalio 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateiktas ieškinys. Toks atsakovo elgesys su sąskaitose esančiomis lėšomis leidžia teigti, jog ieškovė byloje pateikė tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Teismas nevertino, kad atsakovui yra pareikštas 15 163,44 Eur turtinis reikalavimas, kuris atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė suma.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas A. D. prašo atskirąjį skundą atmesti.

8. Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas 2019 m. kovo 27 d. reorganizavimo sąlygas ir 2019 m. kovo 29 d. reorganizavimo sąlygas (papildymą), elgėsi visiškai sąžiningai – pateikė ieškovei buhalterinę pažymą, kurios duomenimis nepanaudotų lėšų, perduotinų ieškovei, reorganizavimo pabaigai nebuvo. Ta aplinkybė, kad ieškovė, nesutikdama su 2019 m. birželio 25 d. buhalterinėje pažymoje pateikta informacija dėl perduotinų lėšų nebuvimo, pasirinko ginti savo teises teisminiu keliu, savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dydis neturėtų būti ženklia aplinkybe, dėl kurios galėtų būti tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Ieškinį ieškovė kildina iš reorganizavimo sąlygų, kurias sudarė juridiniai asmenys, todėl ir prievolės, jeigu tokios būtų, iš šių reorganizavimo sąlygų neturėtų būti vykdomos iš atsakovo asmeninių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota – joje nurodyta, kad nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo ar kad teismo sprendimo įvykdymas apskritai pasidarys neįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavo apeliantės pateiktus duomenis ir argumentus, jų pagrindu padarė išvadą, kad nėra grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiama nutartimi į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nagrinėjant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakyta.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, o didelė ieškinio suma savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, jog, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 163,44 Eur žalai atlyginti; įpareigoti atsakovą per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei kopėčias - 1 vnt., žibintą - 1 vnt., dujinį degiklį - 1 vnt., gramdiklį - 1 vnt., namo laiptinėse įrengto apšvietimo įjungimo - atjungimo daviklius - 100 vnt., bei nustatyti 15 Eur dydžio baudą, išieškomą iš atsakovo už kiekvieną teismo sprendimo dalyje dėl materialinių vertybių perdavimo, neįvykdymo dieną ieškovės naudai, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba kitą teismo nustatytą terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip namo (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pirmininkas, privalėjo visas lėšas, sukauptas minėto daugiabučio namo butų savininkų, pervesti naujai įsteigtai bendrijai, tačiau tokių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019). Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tvirtina, kad atsakovui, fiziniam asmeniui pareikštas turtinis reikalavimas dėl 15 163,44 Eur priteisimo yra pakankamai reikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi vien ši deklaratyvi aplinkybė, nepateikiant jos turinį atskleidžiančių įrodymų, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

20. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą, tačiau, kaip minėta, asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų sunkią atsakovo turtinę padėtį, nebūtų pagrindo pripažinti esant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes sunki atsakovo turtinė padėtis nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio dėl galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo. Ginčo atveju iš bylos duomenų ir proceso eigos kaip tik matyti, jog atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, procese dalyvauja aktyviai, teikia į bylą dokumentus ir dalykiškai įrodinėja savo atsikirtimų į ieškinį pagrindus, jo nuomone, patvirtinančius, kad jis yra savalaikiai ir tinkamai įvykdęs reorganizavimo sąlygas ir ieškovei nėra skolingas.

21. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Šiuo atveju apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovas siekia sumažinti (mažina) savo turimą turtą ar atlieka kitus nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą, siekiant išvengti galimai patenkinto ieškinio įvykdymo.

22. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė neįrodė. Todėl įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi, nėra ir teisėto pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Pažymėtina, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė