- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 1-645-830/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37038-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- K. S.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S., 2017 m. liepos 21 d., apie 20.00 val. savo namuose, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, naudojo fizinį smurtą buvusios sugyventinės V. B. atžvilgiu: tyčia koja du kartus spyrė V. B. į krūtinę, nemažiau keturių kartų į galvą, nemažiau keturių kartų į abu šonus, taip V. B. padarydamas veido ir krūtinės ląstos sumušimus, odos nubrozdinimus veide ir kairiosios krūtinės ląstos pusės VII-VIII šonkaulių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą V. B..
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su V. B. įvykio melu ir iki įvykio jau senai nebėra sugyventiniai, bendro ūkio nevedė jau daug metų. Iš pradžių, kaip tik su ja susipažino, gal prieš 10 metų, tai apie du metus gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu, stengėsi dėl bendros jų sąjungos. Po to, jų tarpusavio santykiai blėso, pradėjo abu pyktis, nebesistengti dėl namų, bendrų interesų. Paskutiniu laiku, o iki įvykio likus kokiems keliems metams, o gal ir daugiau, name, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kuris liko jam po mamos mirties, praktiškai gyvena vienas, o V. B. pas jį užsukdavo į svečius tik tam tikrais momentais, kaip norėdavo pabendrauti, išgerti. Kur ir pas ką V. gyveno, jam ji nesakydavo, bet ji gyveno asocialų gyvenimą, su juo gražiai gyventi nenorėjo. Ji savo asmeninių daiktų, ar bendro užgyvento kartu turto neturi, visus metus daržais, namų ruoša ir darbais, bei už jį gautu atlygiu rūpinosi jis. Pas juos nebuvo bendro biudžeto, nes V. niekur nedirbo, dėl nieko nesistengė ir nenorėjo stengtis, tik ieškojo, kaip ir kur išgerti, pabaliavoti su kitais. K. V. B. „pagastroliuoja“, kartas nuo karto jam paskambina ir pasiprašo jo, kad jis ją leistų pabūti savo namuose, tačiau ją tik priėmus į namus, ji greitai iš jo namų išeidavo, ieškodavo kur gauti išgerti. Jam toks V. gyvenimas buvo nepriimtinas, todėl pyko ant jos ir nenorėdavo jos priimti į savo namus. Dėl jos tokio elgesio, su ja 2017 m. liepos 21 d. ir susipyko, o konflikto metu ją sumušė. 2017 m. liepos 21 d., vakare, tiksliai dienos nepamena, abu su V. buvo namuose. Abu su V. vartojo alkoholinius gėrimus. Abu tądien aiškinosi santykius. Kadangi buvo tądien neblaivus, tai įvykio aplinkybių gerai nepamena. Pamena, kad V. B. paėmęs už plaukų, ją tampė, rankos delnu vieną kartą sudavė per veidą, rankos kumščiu nemažiau du kartus sudavė į krūtinę. G. V. koja spirti į krūtinę, suduoti smūgius į galvą, šonus, tačiau kiek sudavė smūgių, jis tikrai nepamena dėl tuomet buvusio jo neblaivumo. Taip pasielgė, nes ant V. buvo supykęs. Jo tokiam elgesiui turėjo įtakos jo neblaivumas. Tokiais savo veiksmais V. galėjo sukelti fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi, daugiau nusikaltimų nebedarys. Po įvykio V. apsigyveno ir iki šiol gyvena pas savo seserį I., kuri gyvena Kniaudiškių g., Panevėžyje. V. B. atsiprašyti jam nepavyko, nes jos nesutiko, ji pas jį negyvena (b. l. 31-33, 35-37, 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1) Nukentėjusiosios V. B. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 21 d., apie 20 val. ji buvo Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Abu su K. S. gėrė alų. Pasibaigus alkoholiui, tarp jos ir K. S. įvyko konfliktas, kurio metu, jai gulint kambaryje, lovoje K. S. jai du kartus spyrė koja į krūtinę, nemažiau keturių kartų į galvą. Jai atsisėdus kambaryje ant grindų, siekiant apsisaugoti nuo jo smūgių kojomis, K. jai dar kartą kojomis spyrė nemažiau keturių kartų į abu šonus. Po to ji iš namų pabėgo ir miegojo netoliese esančiame sandėliuke, nes bijojo grįžti. Dėl suduotų smūgių, ji patyrė fizinį skausmą. Ji telefono neturėjo, todėl pagalbos neišsikvietė. Sekančią dieną, ji nuėjo pas kaimynę R. S., ji išsikvietė greitąją pagalbą. K. S. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Įvykio metu, K. S. buvo girtas, namas, kuriame jie gyveno, priklauso K. S.. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.1. 5-6, 15-16);
2) 2017 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esantis gyvenamasis namas. Namas vieno aukšto, apkaltas lentelėmis, dažytas geltona spalva, dažai nublukę. Įėjimas į namą iš pietų pusės. Durys medinės, rakinamos įleidžiama spyna. Apžiūros metu namo durys užrakintos, patekti į namo vidų, nėra galimybės. Nusikalstamos veikos pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (b. l. 8-9);
3) 2017 m. liepos 22 d. policijos pareigūno V. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 13.20 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budinčio gautas pranešimas, kad VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ į priėmimo skyrių pristatyta V. B.. Atvykus į ligoninę, nustatyta, kad policiją kvietė Všį „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ sveikatos priežiūros darbuotoja. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. V. B. ligoninėje nustatytas šonkaulių lūžimas, krūtinės ir galvos sumušimai. V. B. paaiškino, kad K. S. smurtas pasireiškė spyriais kojomis į įvairias kūno vietas. V. B. veide – kaktoje ir smakre buvo matyti kraujosruvos (b. l. 10-11);
4) 2017 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G910/2017 (05), iš kurios matyti, kad V. B. nustatyta: veido ir krūtinės ląstos sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimais veide ir kairiosios krūtinės ląstos VII-VIII šonkaulių lūžiais. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017 m. liepos 22 d. 11.53 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėtų justi fizinį skausmą (b. l. 22-23).
Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra 2017 m. liepos 21 d., apie 20.00 val. savo namuose, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, naudojo fizinį smurtą buvusios sugyventinės V. B. atžvilgiu: tyčia koja du kartus spyrė V. B. į krūtinę, nemažiau keturių kartų į galvą, nemažiau keturių kartų į abu šonus, taip V. B. padarydamas veido ir krūtinės ląstos sumušimus, odos nubrozdinimus veide ir kairiosios krūtinės ląstos pusės VII-VIII šonkaulių lūžius, taip nesunkiai sutrikdydamas V. B. sveikatą.
Kaltinamojo padaryta veika įrodyta aptartais įrodymais.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (b. l. 57-59).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (b. l. 48), baustas administracine tvarka (b. l. 49-52), priklausomybės ligų kabinete, įskaitoje pas psichiatrą – neregistruotas (b. l. 54), nedirbantis (b. l. 47).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artimas vidurkiui, bei skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 55).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti K. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.