- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- II-82-1095/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00022-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. A.
- Nukentėjusysis
- P. A. M.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Jonas Povilionis
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą padavusios P. A. M. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios P. A. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 11 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 150 Eur bauda, taip pat įpareigota nukentėjusiajai P. A. M. atlyginti padarytą 100 Eur turtinę žalą. J. A. nubausta dėl to, kad 2022 m. gruodžio 1 d. apie 14.00 val. pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini), P. A. M. užpuolė J. A. priklausantis šuo, taip buvo pažeista Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. A-738 40 dalis.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas nukentėjusiosios P. A. M. skundas dėl Institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriame prašoma jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad priimtas nutarimas prieštarauja baudos skyrimo principams, taip pat teisingumo, protingumo principui. Bylos nagrinėjimo metu J. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, jog nespėjo sulaikyti šuns, tačiau moteris pati kalta, kad ėjo į jos sklypą link šuns. Bylą tyrę pareigūnai nustatė, kad šuo buvo laikomas netinkamai bei teritorija neatverta, todėl pagrįstai taikė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą atsakomybę. Neturėjo būti nustatyta lengvinančių aplinkybių, tačiau egzistuoja akivaizdžiai sunkinanti, nes J. A. melavo pareigūnams apie šuns pririšimą prie virvės ir troso, tačiau pareigūnai jokio troso nerado, o melavimas yra ne lengvinanti, bet sunkinanti aplinkybė. J. A. teigė, kad gailisi, jog nespėjo šuns sulaikyti. Iš tokio jos pasakymo darytina išvada, kad dėl įkandimo ji nesigaili ir kaltina P. A. M., kad ėjo keliuku, nors jos sklypas neaptvertas. Todėl ši aplinkybė (nuoširdus gailestis) šalintina. Taip pat priimant nutarimą nurodoma ir tai, kad „padėjo jį išsiaiškinti“, tačiau asmuo meluoja pareigūnams apie trosą, dėl vietos apžiūros pareigūnai turėjo gaišti laiką ir dar kartą vykti į įvykio vietą, o nutarime nėra nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios „padėjimą išsiaiškinti“, todėl ir ši aplinkybė šalintintina. J. A. ne tik, kad neatsiprašė, bet ir neatlygino padarytos žalos.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą nesutinkama su nukentėjusiosios skundu, nes baudos dydis parinktas nepažeidžiant ANK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, jog J. A. bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, kaltę pripažino iš dalies, sutiko atlyginti nukentėjusiajai turtinį nuostolį. Tai atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. J. A. kaltės pripažinimą patvirtina ir tai, jog ji priimto nutarimo neskundė, o turtinio nuostolio atlyginimo terminas dar nepraleistas. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors asmuo anksčiau buvo padaręs administracinių nusižengimų, tačiau jie nelaikomi pakartotiniais ANK 40 straipsnio taikymo prasme, todėl nėra pripažįstami asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nurodyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusiosios P. A. M. įgaliotas atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, kuriais remiantis tvirtinama, kad J. A. buvo paskirta per švelni nuobauda, t. y. per maža bauda. Nukentėjusiosios įgalioto atstovo nuomone, J. A. turėjo būti skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 225 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. J. A. teigimu, ji gyvena už (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kur aplink jos namus, kurie yra apie 300–400 m nuo kelio 16 a neaptvertame sklype, yra žemės ūkio paskirties žemė (laukai), toliau yra miškas, karjeras, pelkėta vietovė. Nežino, kodėl žmonės ėjo ne keliu, o laukais, per privačią teritoriją link šuns. Jų šeimos šuo yra didelis ir kai būna kieme, jis laikomas pririštas 3 m diržu prie sklypo ribose ant žemės pritvirtinto troso. Tą dieną buvo pasnigę, todėl troso galėjo nesimatyti. Būdama namuose išgirdo lojantį šunį ir pro terasos langą pamatė, kad link jos namų, link šuns eina žmonės, todėl apsirengė ir išėjo kiemą pasakyti, kad nevaikščiotų po svetimą teritoriją. Vyras mosikavo su puokšte ir taip provokavo šunį, klausė, kodėl laiko nepririštą šunį, tačiau apie tai, kad šuo įkando, nieko nesakė. Ji aiškino, kad šuo pririštas prie troso, paklausė, kodėl eina per svetimą teritoriją link šuns, atrišo šunį nuo troso ir įsivedė į namų vidų. Jai būna panikos priepuoliai, tuo metu buvo susijaudinusi, todėl galėjo atrodyti, kad šneka pakeltu tonu, tačiau nesikeikė ir nerėkė. Dar gal valandą tie žmonės vaikščiojo aplink jos namų teritoriją, o panašiai po 2 valandų atvyko policijos pareigūnai, kurie jokio troso neieškojo, tik paprašė parodyti nuosavybės dokumentus. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad šuo įkando nukentėjusiajai. Kaltę pripažintų ir atlygintų visą žalą, jeigu šuo būtų buvęs viešoje vietoje, bet jis buvo namų kieme. 150 Eur skirtą baudą sumokėjo. Jokių šuns laikymo taisyklių pažeidimų tuo metu, kai ją tikrino tarnybos, nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738, 40 punkte nustatyta, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų (ANK 346 straipsnio 4 dalis).
Šiuo atveju skundžiamame nutarime konstatuota, kad įvykio metu J. A. šuo buvo palaidas arba prisegtas netinkamai ir dėl to galėjo nutrūkti, todėl pribėgo ir įkando keliuku einančiai P. A. M., kuriai nustatytos kairės blauzdos kastinės žaizdos; J. A. neužtikrino, kad jos šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei sveikatai ar turtui. Tokios skundą priėmusios institucijos išvados dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo grindžiamos nukentėjusiosios, J. M., į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų, iš dalies ir pačios J. A. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, VšĮ „Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės“ raštu apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, iš kurio matyti, kad jai nustatytos kelios 1 cm kastinės žaizdos. Pati J. A. skundžiamo nutarimo neskundė, o jį apskundė nukentėjusioji, nesutikdama su nuobaudos individualizavimu. Dėl to būtent šiuo aspektu teismas ir pasisako.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Iš tikrųjų sutiktina su skundo argumentu, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė J. A. atveju nustatyta nepagrįstai, nes pačiame skundžiamame nutarime konstatuota, kad ji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies (dėl įvykio kaltina ir pačią nukentėjusiąją), be to, nėra duomenų, kad ji būtų padėjusi išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą. Ir teismo posėdyje J. A. nurodė, kad kaltę pripažintų visiškai, jeigu šuo būtų buvęs palaidas ir viešoje vietoje, bet taip nebuvo. Vien tai, kad J. A. nepadavė skundo dėl nutarimo, nereiškia, jog ji visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Kadangi nepagrįstai nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keičiamas, iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinant J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau vien lengvinančios aplinkybės pašalinimas savaime nereiškia, kad turi būti ir griežtinama J. A. skirta bauda.
J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nutarime teigiama, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai jokio troso nematė, tačiau duomenų, jog jie būtų ieškoję ir tikrinę, ar teritorijoje yra trosas, taip pat nėra. Nukentėjusioji su sutuoktiniu nurodė ėję pro J. A. namus, kai ja užpuolė šuo, o J. A. namų valdos teritorija nėra aptverta ar pažymėta, kad joje laikomas šuo. J. A. paaiškinimai, jog šuo buvo laikomas pririštas prie žemės pritvirtinto 30–35 m troso, kurio dėl sniego įvykio dieną galėjo nesimatyti, visą laiką buvo nuoseklūs ir nėra paneigti. Negalima teigti, kad ji, teigdama apie troso, prie kurio riša šunį, buvimą sklype, akivaizdžiai meluoja, kaip teigiama skunde.
Per paskutinius 5 metus J. A. kelis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau dėl netinkamo gyvūnų laikymo nėra bausta. J. A. savo kaltę pripažino iš dalies, paskirtą baudą sumokėjo, dar yra įpareigota atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. J. A. turi šeimą, įskaitant nepilnametį vaiką, dirba, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taigi teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, J. A. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, jog nuobauda individualizuota netinkamai ir J. A. turėjo būti paskirta už minimalią didesnė bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
P. A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 11 d. nutarimą pakeisti ir pašalinti iš nutarimo aprašomosios dalies nustatytą J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.