Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. P. ir R. G., nukentėjusiojo G. P. atstovui advokatui R. B., nukentėjusiajam G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, 2010-10-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta, susitaikius su nukentėjusiąja, o pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisintas, teistas 2011-04-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs ir 2011-12-16 iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis F. R. 2011 m. liepos 18 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo rajone, Ž. kaime esančiame parke – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, suėmęs G. P. už pečių ir pargriovęs ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 4 kartus į šonus ir ne mažiau kaip du kartus į pilvą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. P. kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžius, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis F. R. 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, M. kaime, gyvenamosios sodybos kieme – viešoje vietoje, matant aplinkiniams R. S. ir E. G., tyčia, įžūliu elgesiu – necenzūriniais, grasinančiais žodžiais užgauliodamas G. G. ir R. G., taip žemindamas nukentėjusiųjų orumą bei vandališkais veiksmais – nudraskydamas nuo bendro naudojimo šulinio R. G. priklausančias apšiltinimo medžiagas bendros 150 litų vertės, mesdamas akmenį į G. G. priiklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas automobilio galinio sparno arką, padarė nukentėjusiajam R. G. nedidelę 150 litų turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis F. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną Ž. parke jis dirbo viešus darbus, pjovė žolę, dirbo kartu su S. G. P. į parką atėjo vėliau ir žodis po žodžio jie apsižodžiavo su P. Jis P. pasakė „ko čia atsivilkai“ ir P. jam plojo per ausį su tapke, o jis P. sudavė du kartus su delnu per veidą ir P. nugriuvo, o jis nuėjo ir atsisėdo parke ant kaladės. Daugiau G. P. Ž. parke jis nieko nepadarė, nei spyrė, nei sudavė su kumščiu. P. iš parko išėjo kažkur apie pusę pirmos, o kai jis apie penktą valandą grįžo į namus, P. namuose dar nebuvo, nes jis grįžęs matė, kaip P. parėjo, stumdamasis dviratį. Kur P. susilaužė šonkaulius, jis nežino, gal girtas važiuodamas dviračiu susilaužė, gal iškrito iš medžio, nes parą laiko, kol buvo namuose, po to įvykio, pjovė medžius. Gal tuos „grobus“ jam sulaužė P., kai „gatavas“ gulėjo daržinėje, ko nepasako, kad namuose abu „riejasi“. Kai buvo atvažiavusi greitoji pagalba, P. niekur neišvežė, nes jis buvo girtas. P. parke buvo neblaivus, jis tai suprato iš P. kalbos ir eisenos, matė, kaip eidamas link namų, ant keliuko net du kartus pargriuvo. Jis pats parke buvo blaivus. Parke konfliktas prasidėjo dėl to, kad jam nepatinka P. „snukis“, jis pirmas P. užkabino. Normaliai paaiškinti jis negali ir normaliai negali kalbėti, nes turėjo nuo kaimynų psichologinių traumų, per tris metus jie jam „suėdė“ sveikatą. Negali į juos pasižiūrėti, negali tvardytis. Jie prašo atlyginti moralinę žalą, o kas atlygins jam, pastoviai rašo ir rašo ant jo, o jis yra neraštingas žmogus. Jis kreipėsi į policiją, tačiau policija iš jo net pareiškimo nepriima.

Dėl antro epizodo kaltinamasis parodė, jog pripažįsta, kad nuo šulinio nuardė medžiagas, tačiau nuardė gražiai, nesuplėšė vatos nei plėvelės, nes atkirpo tris vielas ir viską gražiai suvyniojęs, numetė. Pagaliukai buvo prikalti ant šulinio dangčio, juoda plėvelė prikalta, pagaliukus gražiai nuplėšė ir jiems numetė. Nemėtė nei po kiemą, nei į vandenį. Kai ardė nuo šulinio apšiltinimą, kieme buvo R. ir G. G., o daugiau nieko nebuvo. Vaikų kieme nebuvo ir jie nieko negalėjo matyti, nebent sėdėjo „gryčioje“ ir matė per langą. Jokių necenzūrinių žodžių jis nevartojo ir G. nekoliojo. Policiją G. iškvietė dėl to, kad jis nudraskė nuo šulinio apšiltinimą. Jis buvo sakęs R. dar pavasarį, kad nuo šulinio nuimtų plėvelę, tačiau R. į tai nereagavo. Tada jis paskambino įgaliotiniui Lukočiui, kuris R. buvo perspėjęs. Jis pats to negirdėjo, bet jam įgaliotinis sakė, kad perspėjo. Šulinys yra bendro naudojimo, kodėl jį apkala. Apkalimas kenkia šuliniui, nes negalėjo prieiti pasisemti vandens. Apšiltinimą nuo šulinio stogelio nuplėšė dėl to, nes pradėjo švinkti vanduo, nebekvėpuoja vanduo, buvo poveikis vandeniui. Jis niekur nesikreipė, kad kas atvažiuotų ir patikrintų, jog vanduo yra netinkamas naudojimui, tik skambino seniūnui, tačiau šis nieko nedarė. Jis nuardytų nuo šulinio medžiagų neišmėtė po kiemą, tas medžiagas išmėtė pats R. G., nuėjo ir su kojomis išspardė. Akmens į mašiną jis taip pat nemetė. Kai nuo šulinio ardė medžiagas, buvo blaivus.

Jokios kaltės nejaučia, civilinių ieškinių atlyginti neturi iš ko ir nežada jų atlyginti, kadangi jokios žalos nukentėjusiems nepadarė. Nesutinka ir su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, nes šonkaulių P. nesulaužė. Kalbėdamas baigiamosiose kalbose ir tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis R. pasakė, jog jeigu ką blogo padarė, jeigu kas netiko, labai atsiprašo, nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. parodė, kad praeitų metų liepos 18 d. per pietus važiavo iš M. kaimo į namus, iš žmogaus, kuriam remontavo pečių, ir užsuko į Ž. parką, nes tenai jo dukra dirbo viešus darbus, tačiau dukters parke nebuvo. Parke ant akmenų sėdėjo S. G. ir V. J., jis prie jų prisėdo, kalbėjosi. Jiems bekalbant iš parduotuvės grįžo F. R., nešinas dviem „pūslėmis“ alaus ir priėjęs prie jo paklausė, ko sėdi, ko jam reikia. Jis atsakė, kad atvažiavo į parką, kad parkas bendras visiems. R. tada pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, liepė dingti, nebesėdėti, nes yra nepageidaujamas. Jis pasakė, kad jo neišvarys, nes parkas ne R. ir abu pradėjo kivirčytis. Tada R., gerai nebepamena, ar su ranka, ar su „pūsle“ „šėrė“ jam per galvą ir jis nukrito ant žemės, po to sudavė tris ar keturis smūgius per galvą, pradėjo spardyti su koja ir jis neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo aplinkui nieko nebebuvo, atsikėlė, pasiėmė dviratį ir stūmėsi namo. Namo grįžo apie 17 val. Namuose, vakare pablogėjus sveikatai, žmona iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį atvežė į ligoninę ir nustatė, kad lūžę šonkauliai, bet išleido į namus. Rytojaus dieną, pablogėjus sveikatai, žmona iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į Radviliškio ligoninę. Ligoninėje gulėjo 7 dienas, o toliau apie mėnesį gydėsi namuose. Jį R. mušė be reikalo, todėl prašo priteisti iš R. pateiktą civilinį ieškinį. Remontuojant pečių jis negalėjo susilaužyti šonkaulių, nes nebuvo aukštai užlipęs ir pečiaus mūryti atvažiavo, būdamas sveikas. Šonkauliai buvo sulaužyti nuo spyrių, kai spardė gulintį. Buvo sulaužyti trys šonkaulai, sulaužyti trijose skirtingose vietose ir per vieną kartą jų sulaužyti negalima. Jam spyrė ir į pilvą, smūgių neskaičiavo, nejaugi turėjo dar ir smūgius skaičiuoti. Kai atsigavo po sąmonės netekimo, neatsimena, kiek buvo valandų, nes neturėjo laikrodžio. Atsigavęs, dar pasėdėjo parke gal kokį pusvalandį, nes skaudėjo, o daugiau su dviračiu išsivarė iš parko į namus, esančius už kokių 3 kilometrų. Kai R. jį mušė, G. ir J. nieko nedarė, nesikišo. Lygtai J. ir sakė R., kad „F. baik, ką čia pradedi ne vietoje“, tačiau R. nereagavo. Su R. jie konfliktuoja jau trys metai, buvo žmonai sumušęs nosį, buvo teismai. R. jų nemėgsta, turi būti taip, kaip jis pasakys. Neįmanoma būti net savo namų kieme, kaip kaimynams, nes R. tai per kiemą blogai praeini, tai kam žiūri, tai kam kreipiesi į teismą, kodėl skundiesi, viskas negerai. R. yra nenuspėjamas, karšto būdo, vadina juos „našlaičiais, nabagais“. Jis R. neužkabinėja. Įvykio dieną jis buvo blaivus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 14 d., apie 19 val. jis grįžo iš žvejybos, o pas mamą buvo atvažiavęs jo brolis G. G. su šeima, būsimu žentu. Įsukęs į kiemą, išgirdo didelį triukšmą, nes kaimynas F. R. visokiais necenzūriniais žodžiais koliojosi brolio G. atžvilgiu ir draskė nuo šulinio apšiltinimą. Kai R. dar negyveno kaimynystėje, jis į šulinį įvedė hidroforą, tačiau vieną žiemą hidroforas užšąlo, todėl dailiai apšildė šulinį, apdėjo akmens vata ir apkalė polietileno plėvele. Mama yra sena, jis yra antros grupės invalidas, sunkiai nešti negali, todėl ir įsivedė hidroforą. Šulinys nebuvo aklinai užkaltas, vandenį buvo galima semti ir naudotis, šulinio dangtis darinėjosi. R. nuo šulinio nuplėšė visą apšiltinimą ir sumetė į jų kiemą, metė ir į prūdelį. Už nuplėštas medžiagas jis reiškia 150 litų civilinį ieškinį, pateikti dokumentų neturi, nes statybinės medžiagos buvo likę nuo kambarių remonto, pirko tik akmens vatą. Žalą įvertino simboliškai. R. mėtė akmenis į jų kiemą ir pataikė į brolio G. G. automobilio VW Sharan galinį sparną, kurį įlenkė. R. iš savo kiemo mėtė daug akmenų, elgėsi kaip vandalas, plėšė ir mėtė. Kieme tuo metu buvo jis, jo brolis G. G., brolio sūnus, būsimas brolio žentas, mama. Dėl šulinio R. jį iškoliojo, grasino susidoroti, sakė, kad „ne aš būsiu, jeigu tavęs nepritykosiu, tu ar eisi, ar važiuosi, tiesiog užmušiu, bus taip kaip buvo P. G., jį primušiau, primušiu ir tave“. Tą dieną R. koliodamasis rėkavo ant kiemo, mėtė baslius, draskė šulinį ir viską mėtė į jų kiemą, nežiūrėdamas ar pataikys į žmogų, ar į mašiną. Su R. iš pradžių jie sugyveno ir sutarė. R. R. paleisdavo arklį, kuris ganydavosi po kiemą, kanopomis išmindavo žolynus ir jis paprašė F., kad nepaleistų arklio. Tada R. jį iškoliojo, bandė su šakėmis pulti ir prasidėjo nesutarimai. Vieną kartą su traktoriuku vežant mėšlą, buvo užpultas R., o G. P. atlėkęs išgelbėjo. Dėl to R. buvo iškelta baudžiamoji byla. Kai jis sužinojo, jog R. parke primušė G. ir kai kieme R. pasakė, jog „primušiau P. dar ne iki galo, tai dabar tave užmušiu iki galo, pritaikysiu, tykosiu ir vis tiek užmušiu“, nuo to laiko vengia būti vakarais namuose, stengiasi išvažiuoti, yra baimės jausmas, sukilęs kraujospūdis. Moralinei žalai atlyginti reiškia 3000 litų civilinį ieškinį, nes yra smarkiai išgąsdintas, bijo, nes negali pereiti per kiemą, negali nueiti į tualetą, pažeista jo garbė, nes iškoliojo visų žmonių akivaizdoje. Jam akivaizdžiai matėsi, kad tą dieną R. buvo neblaivus, nes neblaivus kalbėdamas užsikerta, veidas, mimika, viskas matėsi.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad brolis R. G. viską pasakė teisingai, tik jis nori kai ką papildomai pasakyti. Tą dieną jie pas mamą kieme stovėjo trise, tai yra, jis, S. ir jo sūnus E. Stovėdami išgirdo balsą, o žmogaus nesimatė. Pro medžių šakas pamatė parvažiuojantį mamos ir brolio kaimyną, kuris iš karto pradėjo rėkti, „ko čia žiūrite, lavonai“. Paskui jis pasistatė dviratį, priėjo prie šulinio ir pradėjo nuo šulinio draskyti plėvelę, koliojosi necenzūriniais žodžiais ir į jų pusę pradėjo mėtyti pagalius. Jis tuo metu paskambino policijai. R. plėvelę numetė į garažo pusę, o pagalius į kitą pusę. Jis jų stovinčių kieme nebematė, koliodamasis vaikščiojo į namą pasiimti replių, laužtuvo. Kad mėtydamas pagalius, nesugadintų automobilio, jis nuėjo į kambarį pasiimti mašinos raktų, kad galėtų patraukti mašiną ir tuo metu pro kambario langą pamatė, jog R. nuo šulinio buvo priėjęs arčiau kiemo, ir išeidamas iš kambario išgirdo bumbtelėjimą. Brolis jau buvo grįžęs ir kieme girdėjosi kaimyno rėkimas, grasinimai, vadino „lavonais“, grasino susidorojimu. R. elgesys buvo toks, kad net sunku nusakyti, nes normalus žmogus normaliame stovyje taip nesikolios. Kad ir šiandien teismo posėdyje matydamas jo elgesį, gali pasakyti, jeigu R. dabar blaivus ir taip kalba, tai ir tada jis galėjo būti blaivus. Kaltinamasis jį, kaip ir brolį, įžeidė necenzūriniais žodžiais, apgadino automobilį, bet civilinio ieškinio jis nereiškia.

Liudytojas V. J. parodė, kad viskas vyko 2011 m. liepos 18 dieną per pietus Ž. kaimo parke. Jis buvo nuėjęs į parką ir sėdėjo, nes buvo vasaros laikas, o R. dirbo viešus darbus, pjovė žolę su dalgiu. Parke dar buvo G. P. nuo parduotuvės atsivarė dviratį ir prisėdo prie jų su G. Tuo metu R. nebuvo. Atėjus R., žodis po žodžio jie susipyko su P. R. varė P. namo sakydamas „ko čia atėjai, mauk namo“. Abu susistumdė, P. buvo apsimovęs tapkes, pasilenkęs paėmė tapkę ir su ja trenkė R. per veidą. R. supykęs su delnu sudavė du kartus P. per veidą, P. nugriuvo. Iš kalbos matėsi, kad P. yra išgėręs. Jie norėjo juos išskirti, bet kaip ten juos išskirsi, jis yra invalidas ir kam jam ten su jais muštis. P. pagulėjo, atsikėlė, pasiėmė dviratį ir išsistūmė iš parko. P. buvo su sąmone, pagulėjo, pailsėjo ir atsistojęs išėjo. Jis nematė, ar R. mušė gulintį P., atrodo, kad ne, tiksliai nematė. R. vartojo necenzūrinius žodžius P. atžvilgiu, o kokius neatsimena. Atsistojęs P. nesiskundė, kad skauda, nedejavo, tik buvo piktas, keikėsi, pasiėmė dviratį ir išsivarė iš parko. Nesėdo ant dviračio važiuoti, kadangi tenai yra pieva, akmenys, kelmiukai ir negalima pavažiuoti, išėjo išsivarydamas dviratį link parduotuvės, o toliau kur jis nuvažiavo nesimatė, nes parkas yra apžėlęs krūmais, lazdynais. Kai P. išsivarė dviratį, jie buvo parke, buvo toje pačioje vietoje. Išsivarydamas dviratį, P. turėjo jį matyti, nes jis P. matė. Kai P. mušėsi su R., mušėsi stovėdami, o po R. smūgių, gal kiek pastūmė, gal susipynė kojos ir P. nuvirto. R. buvo blaivus, neuostė jo, bet iš pažiūros atrodė blaivus. R. jokių „bambalių“ neturėjo.

Liudytojas S. G. parodė, kad su F. R. dirbo viešus darbus Ž. parke, su dalgiais pjovė žolę. Apie pietus baigė darbą ir atsisėdo ant kaladžių parūkyti. Nuo parduotuvės pusės atėjo P., stumdamasis dviratį, pradėjo pasakoti, kad pas J. K. mūrijo pečių. Netrukus atėjo F. ir abu su P. pradėjo ginčytis. P. nusimovė tapkę ir „drožė“ F. per veidą, pradėjo abu stumdytis, prasistūmė pro krūmus. Jis į jų ginčą nesikišo, tai ne jo reikalas. Jis pasiėmė dviratį ir dingo, nes tokie atvejai jam nepatinka. Jis yra girdėjęs, kad P. su R. pykstasi, gyvena kaimynystėje, kažko nepasidalina, nesutaria. Ar R. buvo išgėręs, nesuprato, tačiau jie su R. parke pradėjo darbą nuo 8 val. ryto ir dirbo iki pietų, negėrė. P. buvo išgėręs, nes matėsi iš eisenos, nes vedėsi parko takeliu dviratį. Parke tuo metu buvo daug žmonių, kurių nepažįsta, buvo daug plaučiškiečių, vaikščiojo su mergaitėmis po parką. Ar kas daugiau galėjo matyti R. ir P. konfliktą nežino, nes iš vietinių daugiau nieko nesimatė. Parke buvo V. J., sėdėjo ant kaladės, jie kalbėjosi. R. nieko su savimi neatsinešė, „bambalio“ rankose neturėjo. Nuo R. smūgių P. pervirto per krūmus. Jis neatkreipė dėmesio, kuris pirmas pradėjo konfliktą, ar R., ar P., nes buvo daugiau rėkimo, neatsimena, kuris pirmas ant kurio pradėjo rėkti. Jie ginčijosi, o dėl ko gerai neatsimena, gal dėl pareiškimų, rašytų policijai, bet daugiausia jie keikėsi ir ginčijosi, nebuvo galima suprasti dėl ko.

Liudytoja S. P. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji G. P., R. G. ir G. G..

Liudytojas E. G. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G. ir G. G..

Liudytojas R. S. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G. ir G. G. bei liudytojas E. G.

Liudytojas G. P. dėl antro epizodo davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G. ir G. G.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 88-10, I t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Ž. kaimo parke.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam G. P. po 2011-07-18 sumušimo Pakruojo rajone, Ž. kaimo parke buvo padarytas kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžis, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Taip pat matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį po sumušimo tą pačią dieną Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje objektyviai buvo konstatuotas iš burnos alkoholio kvapas.

Iš Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinio ieškinio (b.l. 21-29, I t.) matyti, kad ligonių kasos dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo patyrė 1244,21 Lt išlaidas, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo F. R.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo G. P. ir kaltinamojo F. R. (b.l. 42, I t.) matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto lentele (b.l. 81-82, I t.) matyti, kad nukentėjusysis R. G. pateikė foto lentelę su dviem nuotraukomis, kuriose matyti, kaip kaltinamasis F. R. drasko apšiltinimo medžiagas nuo šulinio bei jas mėto aplinkui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo F. R. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo F. R. padaryta veika pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu jo paties daliniu prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d, 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje sumušdamas nukentėjusįjį G. P., jį nesunkiai sužalojo bei pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamojo F. R. padaryta veika antrame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų R. G. ir G. G. atžvilgiu jo paties daliniu prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – gyvenamosios sodybos kieme M. kaime, įžūliu elgesiu, užgauliodamas necenzūriniais, grasinančiais žodžiais nukentėjusiuosius R. ir G. G., matant R. S. ir E. G., taip žemindamas nukentėjusiųjų orumą, vandališkais veiksmais, nudraskydamas nuo bendro naudojimo šulinio nukentėjusiajam R. G. priklausančias apšiltinimo medžiagas, mesdamas akmenį į G. G. automobilį ir apgadindamas automobilio galinį sparną, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata, o papildomas objektas – žmogaus orumas ir kt. Kaltinamojo smūgių sudavimas nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, Ž. kaimo parke, matant kaltinamojo ir nukentėjusiojo pažįstamiems asmenims, prieš vyresnį amžiumi ir fiziškai smulkesnį žmogų, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais, nesunkiai sutrikdžiusiais nukentėjusiojo sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, stichiškai, anot jo, kadangi jam nepatinka nukentėjusiojo G. P. „snukis“ ir kadangi nukentėjęs pirmas jam sudavė su tapke per veidą, sumušęs nukentėjusįjį, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo necenzūriniai ir grasinantys žodžiai nukentėjusiųjų R. G. ir G. G. atžvilgiu, matant G. G. nepilnamečiui sūnui ir būsimam giminaičiui, žemino nukentėjusiųjų orumą, nukentėjusiojo R. G. apšiltinimo medžiagų nuo bendro naudojimo šulinio nudraskymas, akmens metimas į nukentėjusiojo G. G. automobilį, apgadinant automobilio galinį sparną, taip pat yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas tyčiniais, įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis F. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltinimo nepripažino visiškai, o teisminio įrodymų tyrimo metu pripažino Ž. kaimo parke, sudavęs G. P. du kartus rankos delnu per veidą, dėl ko šis nugriuvo, bet daugiau teigia jo nemušęs nei kumščiais, nei spardęs kojomis. Taip pat nepripažino koliojęsis nukentėjusiųjų R. ir G. G. atžvilgiu, nepripažino metęs akmenį į G. G. automobilį, nepripažino nudraskęs ir išmėtęs apšiltinimo medžiagas, teigia gražiai jas nuėmęs, kadangi R. G. buvo įspėjęs, jog apšiltinimas kenkia šulinio vandeniui ir trukdo prieiti pasisemti vandens, todėl jis gražiai tas medžiagas nuėmė ir susukęs numetė, o R. G. pats jas išspardė po kiemą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atžvilgiu elgėsi arogantiškai, dėl nieko nesigailėjo.

Tokie kaltinamojo F. R. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis G. P. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad Ž. kaimo parke kilus konfliktui tarp jo ir R., R. jį sumušė, po ko jam tą patį vakarą, žmonai iškvietus greitąją pagalbą, buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi dėl šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų S. P., V. J. ir S. G. parodymai. S. P. konflikto nematė, tačiau ji matė, kaip vyras grįžęs į namus atsigulė, o po to vakare jam pablogėjo sveikata, ir ji kvietė greitąją pagalbą, kur ligoninėje nustatė, kad jam sulaužyti šonkauliai bei jis tada pasakė, jog jį sumušė „stumbras“ (R.). Liudytojai V. J. ir S. G. konfliktą matė, tačiau į jį nesikišo ir jo nestebėjo, S. G., pamatęs kad vyksta muštynės, iš viso pasišalino, todėl konkrečiai suduotų smūgių jie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, po to, kai P. nugriuvo į krūmus. Nukentėjusieji R. G. ir G. G., liudytojai E. G. ir R. S. savo nuosekliais parodymais tiek ikitesminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog kaltinamasis F. R. jau grįždamas namo, juos užkabino grasinančiais žodžiais, o toliau keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir grasinančiais žodžiais R. G. ir G. G. atžvilgiu, draskė nuo bendro naudojimo šulinio apšiltinimo medžiagas ir jas mėtė po kiemą, mėtė į vandenį bei metė akmenį į G. G. automobilį, kuriam apgadino galinį sparną. Šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, patvirtino ir liudytojai S. P. ir G. P., kurie buvo savo sodybos kieme, gerai nematė, kas ten vyko, tačiau girdėjo kaip F. R. nuolat keikėsi ir grasino, bei matė, kaip draskė nuo šulinio apšiltinimą ir mėtė pagalius į G. kiemą. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas.

Iš kaltinimo kaltinamajam F. R. abiejuose epizoduose yra šalintina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ištyrus visus surinktus įrodymus nėra nustatyta neabejotinų ir pagrįstų duomenų, kad jis buvo neblaivus.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo F. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis F. R. teisiamas trečią kartą, nusikalstamas veikas padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką, kurią jau yra atlikęs ir iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas (b.l. 108-115, 118, I t.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų dėl chuliganiškų veiksmų tų pačių kaimynų atžvilgiu (b.l. 119-121, I t.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 123, I t.), gyvena su sugyventine, su kuria augina tris jos vaikus ir vieną bendrą vaiką, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo ekgesio yra gavusi iš jo kaimynų (b.l. 127, 128, I t.), registruotas darbo biržoje bedarbiu (b.l. 129, I t.), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, neatlygino nei ligonių kasai, nei nukentėjusiesiems pareikštų civilinių ieškinių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas arešto bausme (BK 41 str., 49 str.).

Nukentėjusiojo G. P. 338,79 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir todėl pagrįstas bei tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo F. R., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.263, BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo R. G. 150,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais nei pateiktais paties nukentėjusiojo, nei ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra ar sugadintų medžiagų apžiūra, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo G. P. 3000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog buvo stipriai sumuštas, tapo nesaugus, blogai miega, nesugeba susitelkti, kankina naktiniai košmarai, padidėjo baimė išeiti iš namų, jaučiasi pažemintas ir išsigandęs, byloje pateiktais jo prašymu dėl civilinio ieškinio ir civiliniu ieškiniu (b.l. 37, I t.; 26, II t.), bei specialisto išvada dėl nesunkaus sveikatos jam sutrikdymo, kadangi dėl kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 17, I t.). Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra.

Nukentėjusiojo R. G. 3000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog buvo pažeista jo garbė, buvo smarkiai išgąsdintas, sukilo kraujospūdis, dėl kurio vartojo vaistus, jaučia baimę, nerimą, bei byloje esančiu prašymu dėl civilinio ieškinio (b.l. 79, I t.). Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydėsi ligoninėje, po to namuose.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus jis nesikreipė, paties nukentėjusiojo žodžiais jis buvo išgąsdintas ir įžeistas kaltinamojo žodžių.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis gyvena su sugyventine, su kuria augina tris jos mokyklinio amžiaus vaikus ir vieną jų bendrą mažametį vaiką, yra bedarbis, jokių pajamų negauna, užsidirba iš atsitiktinių uždarbių, kartais gauna dirbti mokamų viešųjų darbų.

Todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamojo kaltę – padarė tyčines nusikalstamas veikas, bei jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems R. G. 3000,00 litų ir G. P. 3000,00 litų, yra per dideli, ir juos attinkamai mažina: nukentėjusiajam G. P. iki 1000,00 litų, o nukentėjusiajam R. G. iki 500,00 Lt, priteisiant juos iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.250 str., 6.263 str.).

Likusios civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo G. P. 2000,00 litų ir nukentėjusiojo R. G. 2500,00 litų atmestinos.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1244,21 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. P. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po smurto prieš jį panaudojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo F. R. (CK 6.263 str., 6.280 str., b.l. 21-29, I t.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iš kaltinamojo F. R. priteistinos 1400,00 Lt nukentėjusiojo G. P. turėtos advokato atstovavimo išlaidos (b.l. 11, 30-35, II t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

F. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. P. atžvilgiu) - 70 (septyniasdešimties) parų areštu,

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. P. atžvilgiu) – 40 (keturiasdešimties) parų areštu,

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (antrame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo R. G. ir G. G. atžvilgiu) - 50 (penkiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes pirmame epizode subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes pirmame ir antrame epizoduose subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam F. R. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 338,79 Lt (trijų šimtų trisdešimt aštuonių litų 79 centų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 (vieno tūkstančio) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.

Nukentėjusiojo G. P. 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 1400,00 (vieną tūkstantį keturis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.

Priteisti iš nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 500,00 (penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.

Nukentėjusiojo R. G. 150,00 (vieno šimto penkiadešimties) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų civilinį ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 1244,21 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių litų 21 cento) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo G. P. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.