Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 189/2021 (06) nurodyta, jog I. K. kliniškai nustatyta kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kairės akies obuolio sumušimas, kairės akies intraokulinio lęšio dislokacija. Sužalojimas padarytas veikiant kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 76).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 3 d. 15 val. 16 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos I. K. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė jos sutuoktinis A. K. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 79 – 82).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. K. pareiškė, jog 2021 m. balandžio 30 d. apie 18 val. 50 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinis A. K. dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta nukentėjusiosios I. K. apklausa, taip pat apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (2 t., b. l. 106 – 122).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 224/2021 (06) nurodyta, jog I. K. kliniškai nustatyta nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 153).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 30 d. 18 val. 51 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos I. K. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis sudavė smūgį jai į akį. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 163 – 166).

Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji kartu su sutuoktiniu A. K. gyvena apie 20 metų. Jie gyvena jiems bendrai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturi, abu prisideda prie bendro namų ūkio išlaikymo. Ji pati gauna neįgalumo pašalpą, o A. K. yra dirbantis. Kuomet A. K. nevartoja alkoholio, tai jie sutaria gerai, jis ja rūpinasi, tvarko namus, gamina maistą. Kuomet A. K. būna neblaivus, ši jam papriekaištauja, o tai jam nepatinka. 2021 m. birželio 5 d. apie 16 val. 40 min. ji buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos ir mezgė. A. K. tą dieną buvo neblaivus, kadangi jis gėrė alų ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių ji nieko jam nesakė, stengėsi nekreipti į jį jokio dėmesio. Paskui jie apsižodžiavo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. K., priėjęs prie jos, kažkurios rankos kumščiu, sudavė jai vieną smūgį į veido sritį. Po jai suduoto smūgio ištino jos lūpa, tačiau ji nebuvo prakirsta, tik buvo atsiradęs patinimas. Ji nevyks pas teismo medicinos ekspertus. Ji nebijo A. K., kuris smurtą prieš ją naudoja, kai būna neblaivus. Būdamas blaivus jis rūpinasi ja, prižiūri ją, todėl ji nori, kad A. K. būtų namuose, nes jis yra jai labai reikalingas. Civilinio ieškinio ji nereikš (3 t., b. l. 13 – 15).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. K. pareiškė, jog 2021 m. birželio 5 d. apie 16 val. 40 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo jos sutuoktinis A. K. Prašė jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį įstatymų numatyta tvarka. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios I. K. apklausa, taip pat apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Taip pat matyti, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0065, A. K. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, o I. K. – 0,00 promilių blaivumas (3 t., b. l. 1 – 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 298/2021 (06) nurodyta, jog I. K. kliniškai nustatyta lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 29).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. birželio 5 d. 16 val. 44 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos I. K. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtauja jos sutuoktinis. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (3 t., b. l. 39 – 42).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji I. K. yra sutuoktiniai, kurie gyvena kartu ir veda bendrą namų ūkį (3 t., b. l. 74 – 75). Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. K. 4 kartus – 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 3 d., 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. birželio 5 d. panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės – nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu. Dėl visų paminėtų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai I. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, o byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 189/2021 (06) patvirtina, jog 2021 m. balandžio 3 d. įvykio metu dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei kartu gyvenančiai sutuoktinei I. K. buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp visų kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios I. K. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis A. K. padarė keturias atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (3 t., b. l. 111 – 114).

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. K. padarė keturias baigtas, visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visas šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus ir dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (3 t., b. l. 76 – 89, 90 – 98; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). A. K., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė keturis naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. K. yra baustas ir administracine tvarka bei turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą (3 t., b. l. 99 – 107, 108). Kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių (3 t., b. l. 74 – 75, 109, 110). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra pilnai pakaltinamas (1 t., b. l. 123, 130, 140 – 143, 2 t., b. l. 85). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 3 t. b. l. 65 – 69). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis A. K. padarė keturias visiškai analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. K. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. jau trečią kartą iš eilės yra teisiamas už smurtavimą artimoje aplinkoje, o visos ankstenės jo nusikalstamos veikos buvo įvykdytos taip pat prieš savo sutuoktinę I. K. (3 t., b. l. 76 – 89, 90 – 98). Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė net keturias naujas smurtines nusikalstamas veikas prieš tą patį savo šeimos narį. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo A. K. asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už visas nusikalstamas veikas jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamasis A. K. padarė keturias atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo A. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. K. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 31 d. 19.00 val. iki 2021 m. balandžio 1 d. 10 val. 34 min., nuo 2021 m. balandžio 3 d. 15 val. 20 min. iki 2021 m. balandžio 4 d. 11 val. 42 min., nuo 2021 m. balandžio 30 d. 19 val. 20 min. iki 2021 m. gegužės 1 d. 10 val. 40 min. ir nuo 2021 m. birželio 5 d. 17 val. 5 min. iki 2021 m. birželio 6 d. 11 val. 53 min. (2 t, b. l. 6 – 8, 9 – 10, 91 – 92, 93 – 94, 172 – 173, 174, 3 t., b. l. 48 – 50, 51 – 52). Šis laikas įskaitomas į A. K. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. A. K. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra dirbantis, rūpinasi savo neįgalia sutuoktine, išbuvo visą anksčiau jam taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas sprendžia, jog jis dar yra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam A. K. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesių laikotarpiui. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. paskirti pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas dar kartą pažymi, jog A. K. turi sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis dėl alkoholio vartojimo, todėl šiuo atveju pripažintina, jog nėra tikslinga įpareigoti jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi, akivaizdu, jog jis nesugebės vykdyti šios pareigos. Atsižvelgiant į tai, jam skiriamos pareigos – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. K. padarė keturis smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. K. Verta dar kartą akcentuoti, jog A. K. jau ir anksčiau buvo teistas už smurtavimą savo artimoje aplinkoje. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. K. kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios I. K. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 101 – 102). Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. šį ieškinį pilnai atlygino ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą (3 t., b. l. 65 – 69). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 19 – 21, 103 – 105, 180 – 181, 3 t., b. l. 70 – 72). Šios kardomosios priemonės A. K. panaikinamos tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su garso įrašais, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 31 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 3 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 30 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 5 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti jam galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. K. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 31 d. 19.00 val. iki 2021 m. balandžio 1 d. 10 val. 34 min., nuo 2021 m. balandžio 3 d. 15 val. 20 min. iki 2021 m. balandžio 4 d. 11 val. 42 min., nuo 2021 m. balandžio 30 d. 19 val. 20 min. iki 2021 m. gegužės 1 d. 10 val. 40 min. ir nuo 2021 m. birželio 5 d. 17 val. 5 min. iki 2021 m. birželio 6 d. 11 val. 53 min. (4 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam šias pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su garso įrašais, saugomą atskirame voke prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam A. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.