- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-25648-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10058-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Advokatai
- Linas Mažonas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjo tėvas K. B. bei motina K. B. gyveno (duomenys neskelbiami). Suinteresuotas asmuo S. B. yra pareiškėjo sesuo. Pareiškėjo tėvui K. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir miškas esantis (duomenys neskelbiami). Po K. B. mirties testamentas nebuvo paliktas, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti savo tėvo K. B. asmeninius daiktus – porcelianinį pietų servizą, sidabrinius stalo įrankius, naudojosi ir iki šiol naudojasi tėvui priklausiusiu žemė sklypu ir mišku, gaminosi malkas, prižiūrėjo mišką ir žemę, ją šienauja. Turtu naudojosi kaip savu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, elektroniniu paštu informavo teismą, kad atvykti į teismo posėdį ir dalyvauti jame nuotoliniu būdu negali, gyvena užsienyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui S. B. nedalyvaujant teismo posėdyje.
4. Pareiškėjo S. B. atstovas advokatas Linas Mažonas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas po tėvo mirties pasiėmė tėvui priklausiusius asmeninius daiktus iš buto, kuriame tėvas gyveno, t. y. apdovanojimus, tėvui priklausiusius baldus, pietų servisą ir kt. Pareiškėjo tėvas buvo garsus partizanas, buvo atkurtos jo nuosavybės teisės į turtą, kurį pareiškėjas siekia paveldėti. S. B. pradėjo faktiškai valdyti tėvo asmeninius daiktus pasiimtus iš buto bei pareiškime nurodytą žemės sklypą – mišką. Pareiškėjas gyvena toje vietoje, kurioje ir yra žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklausė jo tėvui, nurodytą žemės sklypą prižiūri. Pareiškėjas nepriėmė palikimo pagal įstatymą dėl teisinių žinių stokos, manė, kad turtą paveldi savaime, jam nieko daryti nereikia.
5. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos sutuoktinis S. B. po tėvo mirties pasiėmė tėvui priklausančius daiktus: dailidės instrumentus, tėvo darytus baldus, juos parsivežė į savo namus. Žemė, kuri anksčiau priklausė S. B. tėvui ir buvo nusavinta, buvo Kaišiadorių r., tačiau įstatymų nustatyta tvarka žemę ir dalį miško jis persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, manė, kad savaime jam pereis palikimas. Jie gyvena netoli minėtos žemės, turi ūkį, naudojasi minėta žeme. Mišką taip pat prižiūri, valo jį, naudoja malkoms, kurui. Suinteresuotas asmuo S. B. nepretendavo į pasiimtus tėvo daiktus bei žemės sklypą, mišką. Jai po tėvų mirties atiteko butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl sprendė, kad tėvų turtas yra pasidalintas. Po motinos mirties S. B. pardavė minėtą butą ir išvyko gyventi į užsienį.
6. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjo S. B. sutuoktinės J. B. sesuo, ji pažinojo pareiškėjo tėvus, su jais bendravo. Po K. B. mirties pareiškėjas pasiėmė tėvo asmeninius daiktus, tėvui priklausiusius dailidės įrankius, spintą, kitus baldus. Žemės sklypą, kuris priklausė K. B. nuosavybės teise, iki ir po tėvo mirties S. B. prižiūrėjo, šienavo, iki dabar naudojasi žeme, augina gyvulius, mišką prižiūri. S. B. gyvena užsienyje, į palikimą ji nepretendavo. K. B. nebuvo priėmusi palikimo po K. B. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų, ir palikimo priėmimo faktas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
9. Kaip matyti iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų K. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), miręs santuokoje. Sutuoktinė K. B. mirė (duomenys neskelbtini) Šeimoje buvo du vaikai: S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) bei dukra S. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbiami) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė K. B.. Po tėvo K. B. mirties nei pats pareiškėjas, nei jo sesuo S. B., nei K. B., kaip pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo dėl to, kad gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Dar iki tėvo mirties pareiškėjas faktiškai valdė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbiami) bei mišką adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš karto po tėvo mirties šienaudavo žemės sklypą, jį prižiūri iki dabar, valo mišką, ruošiasi šildymui malkas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šis nekilnojamasis turtas po palikėjo mirties savaime paveldimas, žemės sklypu bei mišku rūpinasi kaip savo turtu. Po tėvo mirties pareiškėjas taip pat pradėjo faktiškai valdyti tėvo asmeninius daiktus – darbo įrankius, baldus, tėvo apdovanojimus, porcelianinius indus, juos parsivežė į savo gyvenamąją vietą ir jais rūpinosi kaip savo turtu, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas. Byloje esantys registrų išrašai patvirtina, kad kito registruotino nekilnojamojo turto pareiškėjo tėvas neturėjo. Darytina išvada, kad po tėvo K. B. mirties pareiškėjas priėmė tėvui nuosavybės teise priklausiusį turtą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
1. Taip pat nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. paliktojo turto priėmimą valdyti, iš esmės neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo pirmos eilės įpėdinis S. B. byloje nepareiškė prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismas daro išvadą, jog nustatyti pareiškėjo S. B. pareiškimu prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra kliūčių.
2. Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui nėra galimybės gauti turto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
Teismas nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.