Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Z. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. 2016-04-01 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. 35 Eur bauda už tai, kad 2016-03-02 18.25 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 p. reikalavimus.

Skundžiama 2016-08-10 nutartimi Visagino miesto apylinkės teismas T. Z. skundą atmetė ir 2016-04-01 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skundu nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Priimdamas procesinį sprendimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje išsamiai aptarti teismo išvadas grindžiantys įrodymai ir padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad visi duomenys, turintys reikšmės apelianto kaltei ir jo padarytų veiksmų kvalifikavimui, teismo buvo ištirti, įvertinti ir pagrįstai pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais T. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra. Jokių esminių ATPK pažeidimų, kurie apylinkės teismui būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį, nenustatyta. Pažymėtina, kad duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė policijos ir teismo, nagrinėjančių bylą, teisė ir pareiga. Todėl vien tai, jog įrodymai įvertinti kitaip, nei norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog T. Z. 2016-03-02 18.25 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą, taip pažeidė KET 8 p. reikalavimą ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.

Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Pagal KET 8 p. eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

Kelio ženklas „STOP“ (kelio ženklo Nr. 204) reiškia, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „STOP“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad policijos pareigūnai M. M. ir A. B. T. Z. padarytą KET pažeidimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas – eismo priežiūros kontrolę. Tarnybos metu pareigūnai turėjo policijos komisariato jiems skirtą vaizdo filmavimo kamerą, kurią, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, galėjo naudoti tarnybos tikslais, taip pat ir teisės pažeidimams fiksuoti. Iš policijos pareigūnų M. M. ir A. B. tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teisme matyti, kad 2016-03-02 apie 18.25 val. jie vykdė eismo priežiūrą Visagine, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Kaip parodė M. M., jis, stovėdamas maždaug 20 m nuo šios sankryžos ir ją filmuodamas, pamatė, kaip Vilties gatve atvažiavęs automobilis „Citroen XM“, valst. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“, o ties tuo ženklu tik nežymiai pristabdęs automobilį, įvažiavo į sankryžą. Tuo metu kitas pareigūnas (A. B.) buvo tarnybiniame automobilyje už maždaug 100–150 m nuo šios sankryžos, kuriam jis iš karto per radijo ryšį pranešė apie padarytą pažeidimą, ir A. B. tarnybiniu automobiliu netrukus sustabdė minėtą pažeidėjo automobilį. Paaiškėjo, kad jį vairavo T. Z.. Analogiškai parodė ir A. B.. Pasak minėto pareigūno, jis tarnybiniu automobiliu nuvažiavo kiek tolėliau nuo minėtos sankryžos, o M. M. liko fiksuoti eismą prie jos. Pamatė, kaip automobilis, nesustojęs prie „STOP“ ženklo, įvažiavo į sankryžą. Apie šį faktą jam per radijo ryšį pranešė ir M. M.. Jis tarnybiniu automobiliu, įsijungęs švyturėlius, iš karto sustabdė pažeidėjo automobilį. Paaiškėjo, kad jį vairavo T. Z.. Abu pareigūnai patvirtino, kad T. Z. buvo paaiškinta, kokį teisės pažeidimą jis padarė, taip pat jam buvo parodytas vaizdo kamera užfiksuotas jo pažeidimas, tačiau jis su padarytu teisės pažeidimu nesutiko. Netikėti šiomis policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Pareigūnai apelianto padarytą pažeidimą matė tiesiogiai, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir yra nuoseklūs. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, tokių duomenų nenurodo ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuri išsamiai nurodyta bei aprašyta skundžiamoje nutartyje, bei policijos pareigūno filmavimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iš M. M. stovėjimo vietos buvo gerai matyti minėta sankryža ir prieš ją esantis „STOP“ ženklas, ties kuriuo T. Z. vairuojamas automobilis turėjo sustoti. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip automobilis „Citroen XM“, kurį, kaip nustatyta, vairavo T. Z., važiuoja apšviestame kelio ruože su įjungtais artimųjų šviesų bei priešrūkiniais žibintais, artėdamas prie minėtos sankryžos bei kelio ženklo „STOP“, prie jo nesustoja, ir tik labai nežymiai pristabdytas, įvažiuoja į sankryžą. Be to, ir pats apeliantas teisme parodė, jog jis važiavo tuo maršrutu, tačiau tvirtino, jog jokio pažeidimo nepadarė, nes ties kelio ženklu „STOP“ buvo sustojęs. Tokius apelianto parodymus paneigia pirmiau jau aptarti įrodymai, kuriais neabejotinai nustatyta, kad T. Z., vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo „STOP“ reikalavimus, nes nesustojo prieš šį ženklą. T. Z. apeliaciniame skunde kelia vaizdo įrašo gavimo būdo teisėtumo klausimą. Tačiau šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje jau pasisakė apylinkės teismas, konstatavęs, kad šis policijos pareigūnų filmavimo kamera padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas T. Z. padarytas pažeidimas, yra teisėtais būdais gautas ir įrodomąją reikšmę turintis įrydymas apelianto pažeidimo byloje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada ir pažymi, kad šis vaizdo įrašas tėra papildomas įrodymų šaltinis, kuris tik patvirtina policijos pareigūnų M. M. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir jų teisme duotus parodymus, dėl kurių patikimumo jau pasisakyta. Atskirų duomenų patikimumo klausimas gali būti labai svarbus, kada tie duomenys yra vienintelis ar pagrindinis įrodymų šaltinis. Šioje byloje T. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą patvirtina teismo ištirtų duomenų visuma ir, kaip minėta, vaizdo įrašas tėra tik papildomas jo kaltės įrodymas.

Taigi apibendrindamas aukštesnysis teismas daro išvadą, kad T. Z. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra visiškai įrodytas, abejonių dėl jo kaltės nėra, todėl konstatuotina, jog jis pagrįstai pripažintas kaltu už kelio ženklo „STOP“ reikalavimo pažeidimą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį nesustojo prieš šį ženklą. Tai, kad T. Z., kaip galima suprasti iš jo apeliacinių skundų, nepastebėjo policijos pareigūnų, savaime nereiškia, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo neteisėtus įrodymų rinkimo būdus ir nešalina jo atsakomybės dėl padaryto teisės pažeidimo. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, eismo dalyvių pareiga yra vadovautis visais numatytais kelio ženklais ir jų nepažeidinėti, būti atidiems bei visada stebėti esamą situaciją kelyje. Todėl T. Z., kaip vairuotojas, turėjo būti dėmesingas, atidus ir laikytis KET, nepaisant to, ar jo vairavimą stebi policijos pareigūnai ar ne. Tačiau, kaip patvirtina bylos įrodymai, jis taip nesielgė ir vairuodamas automobilį nepaisė kelio ženklo „STOP“ reikalavimų, draudžiančių važiuoti prieš šį kelio ženklą nesustojus.

Skundžiamą nutartį T. Z. prašo panaikinti ir tuo pagrindu, kad, jo nuomone, buvo padaryti esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo pildymo taisyklių pažeidimai (grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ yra ranka padarytas pataisymas ir prie jo nenurodyta „Taisytu tikėti“ bei nėra pataisymą padariusio ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašų, grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ neįrašyta, kad pažeidimui išaiškinti buvo naudojama vaizdo fiksavimo kamera, neužpildyta grafa apie vairavimo stažą, neaiški tiksli pažeidimo vieta), kurie daro administracinę teiseną negalimą ir pažeidžia jo teisę į gynybą.

ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Susipažinęs su T. Z. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu matyti, kad jame nurodyti visi apeliantui inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai: administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, esmė, taip pat nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, nurodyta ir protokolo surašymo data bei vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, anketiniai duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taigi apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą ir, įvertinus joje esančių duomenų visumą, priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą. Apelianto minimi protokolo trūkumai nėra esminiai, kurie, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, naikintų T. Z. atsakomybę dėl padaryto teisės pažeidimo ar darytų administracinį procesą absoliučiai negalimu. Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo protokolo ir apelianto skundų, T. Z. suvokė ir žinojo, dėl ko jam pareikštas kaltinimas ir nuo šio kaltinimo gynėsi, tad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jam buvo nesuprantama kaltinimo esmė ir pažeista jo teisė nuo šio kaltinimo gintis.

Taigi atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str. bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas T. Z. atsakomybei pagal ATPK 124¹ str. 2 d. reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Visagino miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.