Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. gegužės 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su 2006 m. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. viena laisvės atėmimo diena prilyginta dviems laisvės apribojimo dienoms ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į atliktą bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki 2007 m. gegužės 12 d., nuo 2007 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. birželio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gegužės 18 d. 18.00 val. iki 2006 m. gegužės 19 d. 02.15 val. tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, Draugystės pr. 25, būdamas AB „Šiaulių viešbutis“ 13-o ir 14-o aukštų koridoriuose, pagrobė svetimą turtą AB „Šiaulių viešbutis“ priklausančių 18 vnt. durų rankenų 900 Lt vertės, tuo padarydamas AB „Šiaulių viešbutis“ 900 Lt turtinę žalą.

Skunde nurodoma, kad pagal nuteistojo atliktą nusikalstamą veiką jis neteisingai pripažintas recidyvistu, nes nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Taip pat skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra per didelė, nes pagal BK 62 str. gali būti taikoma mažesnė bausmė. A. U. nurodo, kad nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti statybininku, darbas buvo pastovus, darbdavys garantuoja darbo vietą ir galimybę sugrįžti į darbą. Nuo rugsėjo mėnesio gyvena su moterimi Kaune ir augina mažametį vaiką, ketina sukurti šeimą. Atlygino žalą, padarytą ankstesniais nusikaltimais, nori greičiau sugrįžti į savo naują šeimą.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 178 str. 1 d.

BK 178 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės objektyviesiems požymiams būdinga tai, kad vagystės veika apima du momentus: svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, tai yra neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. U. pavogtą turtą paėmė iš jo buvimo vietos bei norėdamas paslėpti pernešė į savo kambarį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu pats nuteistasis A. U. . Vadinasi, nuteistasis įgijo galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą paslėpti arba išmesti. Tai, kad A. U. buvo pasitraukęs iš nusikaltimo vietos (iš viešbučio 14-o aukšto pagrobtą turtą pernešė į savo išsinuomotą kambarį 13-ame aukšte), rodo, kad jis turėjo realią galimybę pavogtą turtą paslėpti, o vėliau tuo turtu disponuoti ir valdyti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Aplinkybė, kad A. U. pagrobtu turtu nespėjo pasinaudoti, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad nuteistasis A. U. turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra - paslėpti savo kambaryje.

Dėl pripažinimo recidyvistu

Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Apeliantas skunde nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, nes jo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Tačiau, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, asmuo pripažįstamas recidyvistu atsižvelgiant ne į nusikaltimo rūšį, o į kaltės formą. A. U. įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d. , padaromas tik tiesiogine tyčia. Jo atžvilgiu priimtas nuosprendis 2006 m. gegužės 18 d. dėl įvykdyto nusikaltimo pagal BK 178 str. 1 d., bausmės neatlikęs, vadinasi teistumui neišnykus nuteistasis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 27 str. 1 d. reikalavimus, tad A. U. pagrįstai pripažintas recidyvistu.

Dėl paskirtos bausmės

Skunde apeliantas teigia, kad jam galėjo būti paskirta mažesnė bausmė, vadovaujantis BK 62 str. reikalavimais. Šio straipsnio taikymui viena iš numatytų sąlygų yra tai, kad kaltininkas savo noru atvyko ir pranešė apie įvykdytą nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos duomenų A. U. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie buvo iškviesti viešbučio administratorės, tai yra ne pats kaltininkas pranešė apie įvykdytą nusikaltimą. Taip pat įvykdytas nusikaltimas bei A. U. asmenybė neatitinka to pačio straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Tad nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 str. reikalavimus A. U. .

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę atsižvelgė į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei BK 27, 56 str. apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, A. U. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir jam paskirta bausmė, atitinkanti įstatymo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.