Kauno apygardos teismo nutartis

2022-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-266-493/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-19
Bylos Nr.
AN2-266-493/2022
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00094-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Paštuolis (pirm.)
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-266-493/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00094-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; (S) 21.11.11
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutarties T. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu T. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 200 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2022 m. balandžio 7 d., 18.22 val., vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), pagrindiniame kelyje lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. J. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kurie 2022 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. J. skundo ir paliko galioti nepakeistą Institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nustatytos tinkamai ir T. J. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei konstatavo, kad Institucijos priimtas 2022 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde T. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat, apeliaciniu skundu T. J. prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.

3.1. Skunde T. J. nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo faktines aplinkybes, neteisingai ir netinkamai jas įvertino bei kvalifikavo. Pasak skundo autoriaus, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neatlikus jokio tyrimo, nors ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą. T. J. taip pat nurodo, kad su pareigūnų padarytu vaizdo įrašu jis galėjo susipažinti tik kitą dieną po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, kai vaizdo medžiaga buvo patalpinta Administracinių nusižengimų registre, dėl ko buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.

3.2. Skunde taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo fiksuotos faktinės aplinkybės – lenkimo pradžios ir pabaigos koordinatės, kelio ženklinimas. Pateiktame vaizdo įraše taip pat nematoma lenkimo pradžia, nefiksuotas kelio žymėjimas lenkimo manevro pradžioje ir pabaigoje, neaiškus atstumas nuo lenkimo pradžios iki šalutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu, neaišku, kada prasideda ištisinė linija ir kiek ji tęsiasi. Taip pat, nėra fiksuotas vairuojamo automobilio greitis ar transporto priemonės numeris, markė, modelis. Nors administracinio nusižengimo protokole minimas kelio ženklas Nr. 109, tačiau neaišku, kokiu atstumu šiame kelio ruože iki sankryžos įrengtas minėtas kelio ženklas, kokiu atstumu iki kelio ženklo buvo pradėtas lenkimas. KET numatyta, jog įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse įrengiami 150-300 m. atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią, o kokiu atstumu yra įrengtas šis kelio ženklas Institucija duomenų nepateikė. ANK 609 straipsnis taip pat numato reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui, iš kurių – padarymo vietos koordinatės, kurios T. J. surašytame protokole nebuvo nurodytos.

3.3. Tuo tarpu protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Skundo autoriaus teigimu, jis leistinoje vietoje (gerokai iki kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo pradžios), kur kelią ženklino siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ne sankryžoje, lenkė ta pačia kryptimi (maždaug apie 30 km/h) važiavusią pavienę transporto priemonę. Lenkimo manevras buvo pradėtas, kai kelią ženklina siaura brūkšninė (punktyrinė) kelio linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Protokole minimas kelio ženklas Nr. 109 taip pat nedraudžia lenkti. Be to, lenkti nedraudžiama ir pavienes transporto priemones, važiuojančias mažesniu nei 30 km/h greičiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad prieš atlikdamas lenkimą jis įvertino situaciją, atliko visus KET 136 straipsnyje numatytus privalomus veiksmus, transporto priemonės lenkimas taip pat buvo užbaigtas saugiai, pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas.

3.4. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog lenkiama transporto priemonė buvo ne lengvasis automobilis, o furgonas su gana aukštu tentiniu kėbulu, kuris savo gabaritais galimai uždengė kelio ženklą Nr. 109 tuo momentu, kai buvo artėjama link ženklo, o T. J. vairuotas automobilis buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir susigretinęs su lenkiama transporto priemone. Tuo tarpu KET lenkimo manevro metu numato pareigas ne tik lenkiančio automobilio vairuotojui, tačiau ir lenkiamos transporto priemonės vairuotojui. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti, didinti važiavimo greitį, tačiau byloje esantys duomenys nėra pakankami nustatyti, ar lenkiamas automobilis nepadidino važiavimo greičio.

3.5. Skunde taip pat teigiama, kad Institucijos priimtas nutarimas skirti didesnę nei numatyta minimali bauda ir ilgesnį nei nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra nepagrįstas ir neproporcingas, nevertinant svarbios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad per 24 metų nepertraukiamo vairavimo stažą T. J. nebuvo sukėlęs jokių eismo įvykių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustačius, kad T. J. padarė administracinį nusižengimą, prašoma neskirti specialiosios teisės atėmimo, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėje veikloje.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. J. skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Pareiškėjo T. J. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo (T. J.) atžvilgiu nutraukti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad skundo motyvai yra identiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs T. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjo T. J. apeliacinio skundo argumentais, kurie jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, policijos pareigūnų pateiktais vaizdo įrašais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

10. T. J. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš esmės yra ginčijama nurodant, jog T. J. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, o ne sankryžoje ir lenkė ta pačia kryptimi, maždaug 30 km/h greičiu važiavusią pavienę transporto priemonę, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas neatlikus administracinio nusižengimo tyrimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad įrodinėjimas nėra beribis procesas, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje pateikti policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriame užfiksuotas T. J. padarytas pažeidimas, numatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, ištirti bei pagrįstai pripažinti įrodymais, taip pat, minėto vaizdo įrašo pakako, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip ir teisingai bei pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog iš byloje esančio pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad T. J. padarė KET 140.1 punkto pažeidimą, kadangi jis sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, lenkė pagrindiniu keliu ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, t. y. matyti, kad lenkimo manevras yra tęsiamas sankryžoje. Ekipažas nedelsiant sureagavo į lenkimo pažeidimą ir netrukus prisivijo apeliantą. Pažymėtina, kad ir įvykio dieną sustabdytas T. J. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jis pradėjo lenkti ne sankryžoje, o kadangi lenkiamas automobilis galimai padidino greitį, jis galbūt nespėjo užbaigti lenkimo manevro, dėl ko apgailestauja ir gailisi. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neatlikus administracinio nusižengimo tyrimo. Nors apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jis negalėjo susipažinti su analizuojamu vaizdo įrašu, tačiau šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. pabaigus administracinio nusižengimo tyrimą, administracinio nusižengimo byla buvo pateikta nagrinėti tam įgaliotai institucijai. Būtent administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apeliantas turėjo teisę susipažinti su visa tyrimo metu surinkta medžiaga, teikti paaiškinimus ir jis savo teisėmis pasinaudojo. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta pažeidimo padarymo vieta, tai yra kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai, 7 – tas kilometras. Tuo tarpu ANK 609 straipsnio nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokole gali būti nurodomos tik vietos koordinatės, priešingai nei tai savo skunde supranta T. J., nereiškia, kad administracinio nusižengimo vietos negalima nurodyti kitai duomenimis.

12. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatas, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju apeliantas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi. Vien aplinkybė, kad apeliantas formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skunde nurodyta aplinkybe, jog vaizdo įraše nėra užfiksuotas lenkimo pradžios momentas, kadangi vaizdo įraše minėtos aplinkybės iš tiesų nėra užfiksuotos, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad T. J. lenkė kitą automobilį ir užbaigė lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje T. J. vairuojamas automobilis yra priešpriešinėje eismo juostoje, kas nagrinėjamu atveju ir yra T. J. inkriminuojamo nusižengimo dalykas. Dar kartą akcentuotina ir tai, kad vairuotojas, prieš atliekant lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju T. J. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis). KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, apeliantas, turėdamas didesnę nei 24 metų vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklinimą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Atitinkamai nustačius, kad lenkimo manevras buvo atliktas neleistinoje vietoje – sankryžoje, transporto priemonių greitis administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi.

13. Apeliantas, teigdamas, jog prieš lenkimo manevrą nematė kelio ženklo Nr. 109, nutyli, jog jis neįdėjo pastangų tokį ženklą apskritai pastebėti. Iš užfiksuoto apelianto važiavimo būdo matyti, kad jis judėjo gerokai greičiau nei automobilių srautas, važiuodamas iš paskos gana aukšto krovininio automobilio, neįvertino, jog tokia transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje ir jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. T. J. taip pat akcentuoja, kad jo lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, tačiau apygardos teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi, vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigia apeliantas, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo greito lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio ar įvažiuojančios į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. J. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

15. Pasisakydamas dėl galimybės T. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pastarajam skirti trumpesnės nei įstatyme numatytos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apygardos teismas pabrėžia, jog T. J. nepateikia jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių. Tai, kad jis nebaustas už analogiškus pažeidimus, turi 24 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje, nėra jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą šias nuostatas taikyti. Apelianto pozicija byloje rodo, kad pastarasis rimtai nevertina padaryto pažeidimo ir jo pavojingumo, todėl jam paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė nėra per griežta ir šiuo aspektu keisti apylinkės teismo sprendimo taip pat nėra pagrindo.

16. Apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o pareiškėjo T. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis