- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2YT-23510-717/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,
dalyvaujant: pareiškėjai O. P., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokatui Laimučiui Jankauskui bei suinteresuotam asmeniui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. A. P. mirties (duomenys neskelbtini); faktiškai priėmė ir valdo palikimą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini); pareiškėja susituokė su V. A. P.. Šioje santuokoje gimė sūnus K. P.. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Iki jo mirties ir po jo mirties pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamasis namas su priklausiniais buvo registruoti jos vardu, o kito registruotino turto nebuvo, pareiškėja nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo ir dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, t.y. ji naudojosi visu santuokoje su velioniu vyru įgytu tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju turtu kaip nuosavu. Kiti asmenys dėl palikimo priėmimo po V. A. P. mirties taip pat nesikreipė. Dabar pareiškėja norėtų turtą perleisti sūnui, tačiau to negali padaryti, nes santuokos metu įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais yra jos ir velionio sutuoktinio bendras turtas. Jai priklauso ½ šio turto dalis, o į kitą pusę santuokinio turto nėra tinkamai įformintas palikimo priėmimas.
Suinteresuotas asmuo K. P. pareiškimu sutiko visiškai. Jis patvirtino, kad jo mama, šios bylos pareiškėja, iki tėvo V. A. P. mirties ir po jo mirties pastoviai gyveno name (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas yra jos ir velionio tėvo bendra jungtinė santuokinė nuosavybė. Kadangi nuosavybės teisės į namą buvo įregistruotos mamos vardu, nei mama, nei jis nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pripažino, kad mama po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė bei valdo iki šio momento. Jis nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir V. A. P. susituokė (duomenys neskelbtini); (b.l.7). Šioje santuokoje gimė sūnus K. P. Pareiškėjos vardu santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini);) (b.l. 9-10). V. A. P. mirė (duomenys neskelbtini); (b.l. 6). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, testamentų registre nėra duomenų, kad V. A. P. jam priklausantį turtą būtų palikęs testamentu (b.l. 8). Gyvenamuoju namu naudojasi pareiškėja, ji šį namą prižiūri, jį apdraudžia, moka mokesčius (b.l.13-19 ). Pareiškėjos ir jos velionio vyro paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); (b.l. 11-12).
CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos ir jos velionio vyro vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Šis turtas jiems priklausė lygiomis dalimis. Po pareiškėjos vyro mirties jam priklausanti turto dalis nebuvo atskirta, o pareiškėją kaip savą valdė visą turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Be to, ji priėmė kaip palikimą ir visą kitą namuose buvusį kilnojamąjį turtą.
Palikimas gali būti priimamas dviem būdais, t.y. kreipiantis pas notarą ir faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Nei pareiškėja, nei kiti pretendentai nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą po V. A. P. mirties, o pareiškėja įrodė, kad ji paveldimą turtą po sutuoktinio mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po vyro V. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); faktiškai priėmė ir valdo palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.