Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., 2016 m. balandžio 24 d., apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei N. M. į pilvą, tuo sukeldamas savo šeimos narei nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą, - t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

Kaltinamojo kaltę padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 65-66, 69-70), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiosios N. M. (b. l. 5-6, 23-25), liudytojos E. M. (b. l. 27-28) parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8-11, 12), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 14-18), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 689 – kaltinamajam nustatytas 1,94 promilių (girtumas) neblaivumas (b. l. 54), bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – mušdamas savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 str.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bausmė - viešieji darbai, ir pagal straipsnio sankciją ir pagal bausmių hierarchiją yra pati švelniausia bausmė, tuo tarpu laisvės atėmimas pagal minėto straipsnio sankciją yra pati griežčiausia bausmė (BK 11 str. 2, 3 d., 42, 46, 50 str.).

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Prokurorė 2016-07-22 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei sąlygomis sutiko (b. l. 71-73).

Nukentėjusiajai apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-07-27 (b. l. 74). Duomenų, kad nukentėjusioji per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Prokurorė teismui pateikė 2016-07-29 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2016-08-01. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokurorės pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - tyčinis nesunkus nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 36), neteistas (b. l. 42), dirba. Kaltinamasis įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą nuo 2015-09-18 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 44, 45). Kaltinamasis į psichiatrinių ligų įskaitą neįrašytas, tačiau 2015-12-04 lankėsi konsultacijų kabinete (b. l. 51). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-465/2016 nurodoma, kad su kaltinamuoju galima atlikti procesinius veiksmus, teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 49, 53).

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nes bausmės atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Teismas sprendžia, kad siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., skirtini teismo parinkti įpareigojimai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. BPK 140 str. 9 d. pagrindu į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-04-24 iki 2016-04-26 (b. l. 57, 58), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena kartu su nukentėjusiąja, prokurorės pasiūlytas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neskirtinas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, mažintinas prokurorės prašomų valandų skaičius, skirtas išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą 1 m., įpareigojant per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 val. per mėnesį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 val. per mėnesį.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016-04-24 iki 2016-04-26 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

R. M. išaiškinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.