Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo S. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui sutiko mokėti po 750 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Neprieštaravo dėl nepilnamečio sūnaus M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-04-01 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, tenkino priešieškinį;

nutraukė santuoką, registruotą 1982-09-04 Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 3702, tarp Z. J. ir S. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – J.;

nustatė nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Z. J.;

priteisė iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J. po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo;

padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

priteisė ieškovei Z. J. šį turtą: butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) vertė – 210 000Lt, garažą (boksą), (duomenys neskelbtini), vertė – 30 842 Lt, keleivinį automobilį RENAULT 19 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000Lt vertės, automobilį CITROEN BX valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt, iš viso turto už 244 342 Lt,

priteisė atsakovui S. J. šį turtą: žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 150 000 Lt, keleivinį automobilį MAZDA 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Lt, savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Lt, iš viso turto už 156 000Lt;

padalino UAB „Milora“ akcijas tarp ieškovės Z. J. ir atsakovo S. J. lygiomis dalimis;

priteisė iš ieškovės Z. J. 5 856,84 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo S. J. 3 945,91 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; atmetė ieškovės Z. J. atstovės advokatės Ievos Balčiūnaitės prašymą priteisti iš atsakovo S. J. 1 500 Lt už teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovės Z. J. ir atsakovo S. J. į valstybės biudžetą pašto išlaidas lygiomis dalimis po 16,96 Lt.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas (CPK 329, 330 str.); nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, tendencingai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu (CPK 185 str.).

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ignoravo byloje nustatytus faktus, jog būtent dėl atsakovo kaltės bendras gyvenimas šeimoje kartu su vaikais tapo neįmanomas. Byloje išnagrinėtos aplinkybės (atsakovo vengimas dengti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, ieškovės palikimas gimus trečiajam kūdikiui, asmeninių interesų iškėlimas prioritetiškai prieš šeimos klausimų sprendimą, neištikimybė, nesantuokiniai ryšiai už šeimos ribų dar iki faktinio šeimos iširimo, ir kt.) buvo absoliučiai nevertintos, tuo tarpu sprendimo motyvuojamojoje dalyje formuluojamos išvados paremtos išimtinai atsakovo priešieškinio teiginiais bei atsakovo liudytojų paaiškinimais, nepašalinus šių liudytojų paaiškinimų prieštaringumo ir neatitikimo oficialiems rašytiniams įrodymams. Teismas visiškai nepasisakė dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktus; ignoravo patikslinto ieškinio argumentus, jog byloje dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas oficialiai patvirtino, jog gyvena su kita moterimi. Tuo tarpu atsakovo kaltinimai dėl santuokos iširimo apeliantės atžvilgiu apsiribojo tik bendro pobūdžio samprotavimais.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi atsakovo elgesys vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis sutuoktinio pareigas, tiesiogiai sąlygojęs šeimos iširimą bei santuokos pasibaigimą ir negalėjimą toliau gyventi bendro sutuoktinių santuokinio gyvenimo, apeliantės prašymas dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir teisėtas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, ne tik klaidingai sudarė dalintino turto balansą, bet ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl turto padalijimo tarp šalių proporcijų, būdo ir vertės; nors padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nepagrįstas teismo sprendimas, kuriuo apeliantei priskirtas turtas, kurio nėra, ir kad priskirtas nekilnojamasis turtas, kuris yra nelikvidus, ypatingai didelių sąnaudų reikalauja jo išlaikymas, be to, yra susidariusi atsakovo skola pagal perrašytas sutartis dėl kitų paslaugų teikimo atskyrimo, kas neatitinka šalių lygiateisiškumo, proporcingumo kriterijų, protingumo ir teisingumo principų. Teismas apeliantę neproporcingai ir nepagrįstai paliko ženkliai blogesnėje padėtyje, nors sprendimu pripažino, jog apeliantei tenkanti turto dalis turėtų būti didesnė. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaraujantis pats sau, nelogiškas, neproporcingas, neatitinkantis objektyvaus sutuoktinių interesų derinimo imperatyvų. Teismas nevertino prie bylos prijungtų dokumentų bei abiejų šalių patvirtinimų, jog visi automobiliai, išskyrus MAZDA 626, yra parduoti. Taip pat nepasisakyta dėl argumentų, susijusių su įsiskolinimu už garažą ir jo padengimu, be to, apeliantei neturint transporto priemonės, garažo priskyrimas prieštarauja elementariai logikai. Teismas sprendimo dalį, kuria 50 % UAB „Milnora“ akcijų priteista apeliantei motyvavo tuo, jog tokiam ieškinio reikalavimui atsiliepime atsakovas neprieštaravo. Tačiau neleistinai buvo neatsižvelgta į tai, jog ilgą laiką atsakovas vengė pateikti duomenis apie šios įmonės ir UAB „Urmas“ veiklą, rezultatus, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitą objektyvią informaciją – paaiškėjus, jog įmonė privesta prie bankroto, susidariusios skolos siekia 50 000 Lt, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nereagavo į rašytinius prašymus dėl informacijos suteikimo apeliantei kaip akcininkei, teismo posėdžių metu apeliantė motyvuotai išdėstė savo prašymą abiejų įmonių akcijas palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje. Be to, teismas nepasisakė dėl išlaidų už mokestinių dokumentų gavimą padengimo, Pažymi, kad teismo aktyvumas pasireiškė vienareikšmiškai tuo, jog teismas, dalindamas turtą, nesiekė skirtingų interesų pusiausvyros, apeliantę nepagrįstai paliko nepalyginamai blogesnėje padėtyje nei atsakovą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nepagrįstai ir neteisingai atmetė prašymą dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo. Į bylą motyvuotu prašymu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys patirtas atstovavimo išlaidas.

Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Be to, CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas teismai, nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200-06-20. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi kiekviena iš šalių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl kito sutuoktinio kaltės ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryšys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – šeimos iširimo.

Nagrinėjamoje byloje abu sutuoktiniai buvo pareiškę priešpriešinius kaltinimus dėl neištikimybės. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos. Teismas pripažino, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, kilusias problemas jie neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu. Teismas padarė tokia išvadą, pasirėmęs apklaustų liudytojų nuomone apie tai, kad šeimoje nebūna kaltas tik vienas sutuoktinis. Teisėjų kolegija iš esmės su teismo išvadomis sutinka, tik pažymi, kad teismas negalėjo remtis liudytojų nuomone; liudytojas apklausiamas apie faktus, aplinkybes, turinčias ryšį su byla, teismas, įvertinęs liudytojų parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, daro išvadas apie faktų, kuriomis šalis pagrindė savo reikalavimus ar atsikirtimus, egzistavimą (CPK 189, 185 str.). Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino ir nepasisakė sprendime dėl dalies byloje surinktų įrodymų, kurie, jos nuomone, vienareikšmiškai įrodo, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės. Tai atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu (b.l. 55, 56, t.1) ir jų dukros L. J. parodymai (b.l. 33-34, t.2) apie tai, kad 2005 m., kai tėvas jau buvo išsikraustęs iš buto, supažindino ją su drauge L. K.; tarp tėvo ir motinos nuolat kildavo konfliktai, barniai; naktimis tėvui skambindavo telefonas, būdavo SMS žinučių iš A.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktas byloje elektroninio susirašinėjimo turinys (b.l. 55, 56, t.1) santuokinės neištikimybės fakto nepatvirtina. Liudytoja L. J. parodė, kad susipažino su tėvo drauge jau po to, kai tėvas buvo palikęs motiną; liudytojos nurodyti faktai, kad tėvas naktimis gaudavo SMS žinutes taip pat neįrodo neištikimybes fakto; apeliantės teiginys, jog adresuotos atsakovui SMS žinutės nuo A. buvo intymaus pobūdžio, nepasitvirtino, nes liudytoja L. J. taip nesakė. Byloje apklausta ieškovės giminaitė R. A., kurį taip pat parodė apie rastas pas ieškovą įtartinas SMS žinutes, kad iš kitų šaltinių jai tapo žinoma, jog ieškovas turi kitą moterį, su kuria jį matė viešoje vietoje, gatvėje ir pan. Šios liudytojos parodymai yra informacijos iš neatskleistų šaltinių perpasakojimas, teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Ir ieškovės, ir atsakovo pakviesti liudytojai parodė, kad tarp sutuoktinių vyko nuolatiniai konfliktai, barniai, kas iš esmės patvirtina teismo išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, rodė vienas kitam nepagarbą, neteikė moralinės paramos; duomenų apie faktus, leidžiančius teismui daryti išvadą apie ieškovės ar atsakovo kaltės prezumpciją nagrinėjamoje byloje nėra.

Nors bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės išsamiai neišanalizavo kiekvieno ieškovės teiginio, apeliaciniame skunde paminėtų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, tačiau teismo padaryta išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės atitinka bylos įrodymų duomenis (CPK 182 str. 5 d., 187 str.).

CK 3.70 str. 2 d. nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ši nuostata netaikoma. Teismas, nustatęs, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kalės, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2005 m., civilinė byla buvo ieškovės inicijuota 2008 m., praėjus 3 metams po realaus santykių nutraukimo. Santykių nutraukimo padariniai – neigiamos emocijos, dvasinis skrėtimas ir pan. su laiku praeina, taigi ieškovės teiginys apie jai padarytos neturtinės žalos didelį mastą (50 000 Lt) neįrodytas. Teismas sprendimo motyvuose pasisakė dėl šio ieškinio reikalavimo nepagrįstumo; tai, kad teismas nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, jog atmeta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija vertina kaip neesminį procesinės normos (CPK 270 str. 5 d.) pažeidimą, kuris nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Toks sprendimo trūkumas pašalinamas CPK 277 str. numatyta tvarka.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nuostatomis bylose dėl santuokinio turto padalijimo, netinkamai įvertino dalį surinktų įrodymų, kas sudaro pagrindą iš dalies patenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Šie klausimai yra plačiai išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2008-003-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2008, 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2009-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2009 ir kt.). Tokios kategorijos bylose paprastai sutuoktinių turto balansą pateikia teismui šalys savo procesiniuose dokumentuose; nagrinėjamoje byloje, nors ir ieškovė, ir atsakovas buvo atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, viso sutuoktinių turto balansas procesiniuose dokumentuose teismui nebuvo pateiktas, ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose dalintinas turtas net neįkainotas (b.l. 116-117, t.1). Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės (apeliantės) skundo argumentu dėl netinkamo sutuoktinių turto balanso sudarymo, pažymi, kad tokius balanso netikslumus suponavo pačių šalių procesinis pasyvumas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, patikslina teismo sudarytą sutuoktinių turto balansą. Ir ieškovė, ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad automobiliai RENAULT 19 ir CITROEN BX parduoti, nėra išlikę; taigi teismas įtraukė šiuos du automobilius į dalintino turto balansą nepagrįstai. Patikslintu ieškiniu apeliantė prašė įtraukti į dalintino turto sąrašą UAB „Urmas“ ir UAB „Milora“ akcijas; atsakovas pareiškė, kad UAB „Urmas“ akcijos yra bevertės, nes nuo įkūrimo momento bendrovė nevykdė jokios veiklos. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Urmas“ 50 vnt. nominali akcijų vertė 50 Lt (b.l. 75-76, t.2); akcijos priklauso 5 akcininkams, jų tarpe – S. J. ir Z. J. (b.l. 51, 52, t.2); t. y. sutuoktiniams priklauso 20 akcijų paketas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Milora“ 100 vnt. akcijų nominali vertė 1 000 Lt (b.l. 77-78, t.2); du bendrovės akcininkai – sutuoktiniai, kitų akcininkų nėra (b.l. 209, t.1). Nei ieškovė (apeliantė), nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu duomenų apie akcijų įvertinimą teismui neteikė, todėl abiejų bendrovių priklausančios sutuoktiniams akcijos įtraukiamos į dalintino turto balansą pagal jų nominalią vertę.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai padalino sutuoktinių turtą neatsižvelgęs ir neįvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų dėl atsakovo atsisakymo dengti jam priklausantį įsiskolinimą UAB „Pašilaita“, įsiskolinimą už garažą ir pan. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad į dalintino sutuoktinių turto balansą turi būti įtrauktas ne tik turtas, bet ir sutuoktinių prievolės; pagal teismų praktikos nuostatą sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje trečiųjų asmenų nėra pareikšti, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė (apeliantė) teikė teismui duomenis apie tai, kas kiek mokėjo už jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymą (b.l. 38, 39, 41, 46-47, 132, 135-142, 143, 144, 207-208, t.1), tačiau neprašė įtraukti prievoles dėl bendro buto išlaikymo į sutuoktinių turto balansą; atsakovas prašė atsižvelgti dalinant bendrą turtą į tai, kad jis investavo lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos renovaciją, tačiau išleistų lėšų sumos nenurodė, neprašė įtraukti į sutuoktinių turto balansą ir dalinti su kitu turtu. Kiekviena iš šalių turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis teisėmis (CPK 15 str.), todėl nesant šalių reikalavimų dėl tokių prievolių įtraukimo į dalintino turto balansą, teismas neturėjo pagrindo padalinti sutuoktinių prievoles, susijusias su bendro turto išlaikymu.

Tokiu būdu sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso du butai su rūsiu (butai techniškai yra sujungti į vieną), jų bendra vertė – 210 000 Lt; žemės sklypas su statiniais, vertė – 150 000 Lt; garažas (boksas) vertė – 30 842 Lt; keleivinis automobilis MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Lt, priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų, 20 Lt vertės ir 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų, 1 000 Lt vertės, iš viso turto už 397 862 Lt (210 000+ 150 000+30 842+4 000+2 000+1 000+20).

Dėl dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 str. nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai nustatė sutuoktinių dalis bendrajame turte. Teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad teismas, padalindamas turtą, taikė nelygių dalių principą, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis sūnus liko gyventi su ieškove, tačiau teismas nekonkretizavo, kokią dalį bendrajame turte jis nustatė kiekvienam iš sutuoktinių, motyvuodamas, kad atsakovo priešieškinyje pasiūlytas turto padalinimo variantas atitinka įstatymo nustatytą nelygių dalių principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks turto padalinimas, kai nenurodoma kiekvieno sutuoktinio dalis bendrajame turte, esant sutuoktinių ginčui negalimas. Atsakovas apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė, reiškia sutiko su teismo sprendimu taikyti nelygių dalių principą ieškovės naudai. Teisėjų kolegija šio principo taikymą nagrinėjamoje byloje patikslina ir nustato ieškovei nuosavybės teise į 2/3 bendro turto (piniginė išraiška – 265 242 Lt) atsakovui – į 1/3 dalį (132 620 Lt).

Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas nustato galimybę padalyti turtą natūra atsižvelgdamas į turto dalumą (nedalumą), šalių santykius ir pan.; jeigu nedalus daiktas priteisiamas natūra vienam iš sutuoktinių, jis kartu įpareigojamas kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktinių keturių kambarių butas, padarytas techniškai sujungus du butus (butą (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini)) į vieną butą su viena virtuve, vienu įėjimu, vonios kambariu ir pan., nors teisiškai įregistruotas kaip du butai, yra vienas nedalus nekilnojamojo turto objektas. Apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas jai natūra keturių kambarių butą, neatsižvelgė į tai, kad pilnamečiai vaikai gyvena atskirai, šio buto išlaikymas jai, gyvenančiai vienai su nepilnamečiu sūnumi M., yra per brangus. Šio buto pardavimas taip pat apsunkintas, nes butų rekonstrukcijos įregistravimas nekilnojamojo turto registre pareikalaus papildomų lėšų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais: pagal bylos medžiagą apjungto keturių kambarių buto šildymas kainavo 2009 m. vasario mėnesį 710 Lt, sąskaitos už butą eksploatuojančios organizacijos paslaugas (su lėšų kaupimu namo remontui) siekia 329 Lt (b.l. 136-142, t.1); teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad teisiškai neįregistravus buto rekonstrukcijos, jo likvidumas nekilnojamojo turto rinkoje yra apsunkintas.

Kita vertus, apeliantės pasiūlymas dėl sujungto buto padalinimo lygiomis idealiosiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių, su sąlyga, kad ateityje sutuoktiniai sutvarkys buto registraciją nekilnojamojo turto registre ir jį parduos, nepriimtinas, nes esant šalių konfliktiniams santykiams nekilnojamojo turto objekto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdymas ir disponavimas būtų apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga priteisti butą natūra atsakovui; šalims neprieštaraujant, atsakovui taip pat priteisiamas garažas ir automobilis MAZDA su priekaba. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė UAB „Urmas“ ir UAB „Milora“ veikloje realai nedalyvavo, abiejų bendrovių akcijos taip pat priteisiamos atsakovui; iš viso atsakovui priteisiama turto už 251 852 Lt (210 000+30 842+4 000+2 000+10+5 000); apeliantei priteisiamas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu 150 000 Lt vertės. Ieškovei priteisto turto vertė yra 115 242 Lt mažesnė, o atsakovui priteisiamo turto vertė – atitinkamai didesnė, nei jiems priklausančių idealiųjų dalių bendrajame turte vertės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei priklauso iš atsakovo 115 241 Lt (265 242-150 000) kompensacija už jam atitenkantį didesnės vertės turtą (CK 3.117 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, pakeitusi teismo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93, 98 str.).

Ieškovei priteisto turto ir kompensacijos bendra vertė 265 242 Lt, žyminis mokestis nuo šios sumos pagal CPK 80 str. 1d. nuostatas – 6 304 Lt ((3 000 Lt+ 2 proc. nuo 165 242)-124-200); ieškovė sumokėjo 124 Lt (b.l. 1, t.1) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas teismo nutartimi (b.l. 74, t.1) iki sprendimo priėmimo; bei 200 Lt už patikslintą ieškinį (b.l. 178, t.2). Tokiu būdu ieškovė turi sumokėti valstybei 5 980 Lt žyminio mokesčio (6 304-200-124). Ieškovė taip pat patyrė pirmosios instancijos teisme 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 157, t.2) ir 250 Lt sumokėjo už pažymas iš VĮ Registrų centras. Patenkinus ieškinio reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93, 98 str.).

Atsakovas už priešieškinio padavimą sumokėjo 318 Lt (b.l. 91, t.1); žyminis mokestis nuo patenkinto priešieškinio reikalavimo sudaro 3 978 Lt (3 proc. nuo 132 620 Lt), t. y. atsakovas privalo sumokėti valstybės biudžetui 3 660 Lt (3978-318).

Z. J. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažinamos iki 1 000 Lt (CPK 98 str. 3 d.).

Dokumento siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisimos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalinimo ir priimti naują sprendimą:

Priteisti ieškovei Z. J. žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 150 000 Lt,

Atsakovui S. J. priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 210 000 Lt, garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 30 842 Lt, keleivinį automobilį MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Lt, savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 000 Lt, 50 vnt. akcijų UAB „Milora“ 500 Lt vertės, 10 vnt. akcijų UAB „Urmas“ 10 Lt vertės, iš viso turto už 247 352 Lt.

Priteisti ieškovei Z. J. iš atsakovo S. J. 115 241 Lt (vieną šimtą penkiolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt vieną Lt) kompensacijos už jam atitenkantį didesnės vertės turtą.

Priteisti iš Z. J. valstybės biudžetui 5 980 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš S. J. valstybės biudžetui 3 660 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš S. J. Z. J. 1 750 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. J. Z. J. 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš S. J. ir Z. J. lygiomis dalimis 11,30 Lt (vienuolika litų, 30 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).