Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J., B. R., G. K., S. K., P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo, suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, notarei Laimai Muzikevičiūtei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

212/843 dalių 8,43 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

510/1954 dalių 19,54 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

90/357 dalių 3,57 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Motina testamento nepaliko, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą. Visi pareiškėjai, yra palikėjos vaikai, atitinkamai visi yra jos pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Tėvas, o A. K. sutuoktinis S. K., mirė anksčiau nei motina, (duomenys neskelbtini).

Po A. K. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių į notarinę kontorą nesikreipė Visi žodžiu sutarė, kad motinos turtą paveldės visi. Kadangi po jos mirties liko miško sklypai bendroje dalinėje nuosavybėje, kurių naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta,visi laikas nuo laiko atvažiuodavo apžiūrėti miško būklę, patikrinti, ar nevyksta kokios nors vagystės, malkoms pasiimdavo išgriuvusius medžius bei sausuolius. Pageidauja susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau yra praleidę įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą.

Pareiškėjai S. K., P. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas P. K. ir suinteresuotas asmuo notarė L. Muzikevičiūtė prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2013-04-25 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ( b. l. 6).

Pagal pareiškėjų G. K., S. K., P. K. gimimo liudijimus, motina įrašyta A. K. ( b.l. 18,19,20).

Pagal pareiškėjų G. J., B. R. gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, jų motina A. K. ( b.l. 14-16).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjų giminystės ryšys tarp jų ir motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini).

Pagal testamentų registro išrašą, palikimo priėmimo faktą, duomenų nėra ( b.l.13).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str. nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminiai atstovai pagal įstatymą – jos vaikai G. J., B. R., P. K., S. K., G. K..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdiniai, pradėję valdyti palikimą, laikomi priėmusias palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjai po savo motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, t.y. prižiūrėjo ir tvarkė žemės ir miško sklypus, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos vaikai: G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie nustatytą palikimo priėmimo faktą po palikėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.