- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-438-155-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 23 d. surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2007 m. rugsėjo 22 d., vyko medžioklė sėlinant, tykojant iš bokštelių. Medžioklės vadovas V. P. turėjo medžioklės lapą ir licenciją tauriojo elnio patinui Nr.000054. Medžioklės metu medžiotojas V. T. nušovė tauriojo elnio patiną, kuris lupykloje buvo dorojamas, tačiau licencija nebuvo užpildyta, taip pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 24 ir 25 punktų reikalavimus (b. l. 13 - 14).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą skyrė V. T. nuobaudą - teisės medžioti atėmimą dvejiems su puse metų bei medžioklinio šautuvo konfiskavimą, atsižvelgęs į tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog asmuo 2006 m. lapkričio 23 d. baustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Nutarimu taip pat apskaičiuota 1895,25 Lt žala padaryta laikinei gyvūnijai, kurią pasiūlyta atlyginti solidariai su V. P. (b. l. 19).
II.
V. T. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad apie nušautą elnią buvo nedelsiant informuotas medžioklės vadovas – V. P. ir jo prašyta, kad būtų padaryta atitinkama žyma medžioklės lape, kas ir buvo atlikta. Teigia, jog medžioklės vadovas medžiotojus įspėjo, kad žvėrienos dorojimas prasidės po licencijos užpildymo. Nurodo, jog nuvežė elnią į lupyklą, kur nesuspėjus jam sukontroliuoti, vienas iš medžiotojų atliko kailio pjūvį ties elnio mentimi, tuomet pasirodė aplinkosaugininkai. Teigia, jog pastariesiems V. P. pateikė medžioklės lapą, o dėl licencijos nurodė, kad jis tik ką atvyko, dėl ko nespėjo užpildyti licencijos. Mano, jog nubaustas nepagrįstai (b. l. 2 - 4).
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu V. T. skundą tenkino, t. y. panaikino Institucijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog ATPK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 straipsnis įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.), apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti surašytas aiškiai ir įskaitomai (administracinio teisės pažeidimo protokole surašymo data taisyta ir teismui neaišku, kurią mėnesio dieną jis surašytas), nei protokole, nei nutarime nėra išdėstyta nubaustojo V. T. pažeidimo esmė ir aplinkybės.
Teismas pažymėjo, jog kyla abejonių dėl V. T. kaltės, nes nesurinkta ir teismui nepateikta pakankamai įrodymų, kad nubaustasis savo veikimu ar neveikimu pažeidė Medžioklės taisyklių atitinkamus punktus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. buvo organizuota medžioklė, kurios vadovu paskirtas V. P., ir kuris turėjo visus reikalingus oficialiai medžioklei dokumentus, medžioklės lapą ir licenciją tauriojo elnio patinui sumedžioti. Eilinis medžiotojas, šiuo atveju nubaustasis, neprivalėjo tikrinti, ar visus reikalingus dokumentus turi medžioklės vadovas, tuo labiau, kad jis matė, kaip medžioklės vadovas į medžioklės lapą surašė visus medžioklėje dalyvavusius medžiotojus ir davė kiekvienam pasirašyti prie savo pavardės. Medžioklės vadovas V. P. išvyko į namus atsivežti reikalingų įrankių apdoroti žvėrį, nes licencijos užpildymas nušovus tokį žvėrį yra specifinis, reikalaujantis daug duomenų apie žvėrį. Licenciją pagal Medžioklės taisykles pildo medžioklės vadovas, kuris konstatuoja faktą, o autorius patvirtina fakto teisingumą. Licencijos užpildymo laikas nėra reglamentuotas, tačiau ji turi būti užpildyta prieš žvėries apdorojimą. Institucija teismui nepateikė duomenų, kad žvėris buvo pradėtas doroti neužpildžius licencijos, nes atvykus pareigūnams medžioklės vadovo, kuris turėjo licenciją, lupykloje nebuvo, tai patvirtino ir Institucijos atstovas Valentas Vaičiūnas. Iš pateikto teismui vaizdo įrašo matyti nušautas taurusis elnias, tačiau jokie tokio įrašo lydintieji dokumentai nepateikti, t. y. nepateiktas aktas, iš kurio matytųsi, kur ir kada filmuotas nušautasis žvėris, kur jis yra, ir ar nufilmuotas būtent nušautasis žvėris. Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyti tokie faktai: nušautasis žvėris iš būrelio medžioklės plotų išvežtas nebuvo, būrelio lupykloje dorojamas nebuvo, nes jis buvo nepakabintas ir neparuoštas lupimui, vaizdo įraše užfiksuoto žvėries lupimo pradžia negali būti pripažinta pradėta, nes jokie lydimieji tinkami įrodymai, kad tai atliekama, nepateikti. Medžioklės lapas buvo išduotas dviems dienoms, licencijos užpildymui terminas nebuvo pasibaigęs, licencijos užpildymą organizuoja medžioklės vadovas, už ką šis ir atsako. Teismas pažymėjo, jog licencija pildoma labai smulkiai (ragų dešiniojo ir kairiojo apimtis, jų ilgis, kiekvieno rago ilgis ir jų skaičius, rožės apimtis), todėl tam, kad visa tai išmatuotų, buvo reikalingi specialūs įrankiai, kurių atsivežti ir buvo išvykęs medžioklės vadovas.
Teismas nurodė, jog administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo nemato pagrindo, nes jokių naujų įrodymų Institucija teismui pateikti neturi, o jos atstovas teismo posėdžio metu neišreiškė tokio reikalavimo.
IV.
Nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir jos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš pateikto teismui vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog tauriojo elnio patinas buvo apdorojamas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta panaudota pažeidimui fiksuoti techninė priemonė – filmavimo kamera „Sony“, be to, nei vienas liudytojas, nei pareiškėjas neneigė, kad filmuotoje medžiagoje fiksuotos ginčijamo pažeidimo aplinkybės. Pabrėžia, jog pagal Medžioklės taisyklių 25 punktą už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą atsako medžioklės vadovas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas – t. y. V. T. Atkreipia dėmesį į tai, jog tai, kad licencija nebuvo užpildyta pripažino ir pats V. T. skunde teismui nurodęs, jog „nesuspėjo sukontroliuoti žvėries apdorojimo“ (b. l. 97 – 98).
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, V. T. prašo jį atmesti palaikydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog pagal Medžioklės taisyklių 23, 24, 26 ir 26.1 punktus licencija pildoma medžioklės vadovo, o tvirtinimas, kad sumedžiotas žvėris buvo pradėtas doroti, visiškai nepagrįstas, nes atvykus pareigūnams žvėris gulėjo lupykloje ant grindų, nepakabintas ir net neparuoštas lupimui (b. l. 104 – 105).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 85 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu) numatė, jog administracinę atsakomybę inter alia užtraukia licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto administracinio kaltinimo bei Institucijos nutarimo turinio matyti, jog V. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad sumedžiotam tauriajam elnio patinui nebuvo užpildęs licencijos, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 24 ir 25 punktus. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 24 punktas be kita ko įtvirtino, jog licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas; 25 punktas numatė, jog už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.
Taigi iš pasakyto aiškiai matyti asmeniui pareikštas kaltinimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nėra išdėstyta pažeidimo esmė ir aplinkybės, visiškai nepagrįsta. Vien tai, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose yra perteklinių duomenų, apibūdinančių pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz. medžioklės būdo nurodymas, vadovo įvardijimas ir pan.), šiuo atveju nesudaro jokio pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo turinys neatitinka ATPK nuostatų. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog konstatavęs procesinių dokumentų trūkumus pirmosios instancijos teismas bylą visgi iš esmės nagrinėjo, o abejonės dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos buvo pašalintos pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovui nurodžius, jog į pažeidimo vietą atvyko 2007 m. rugsėjo 23 d., apie 1 val., administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas visiems medžiotojams ir pareigūnams „nuėjus į namuką“ (b.l. 87).
Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarime nurodė, jog byloje nepakanka įrodymų V. T. kaltei patvirtinti, nes licenciją pildo medžioklės vadovas, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo tik patvirtinti fakto teisingumą, ir tai turėjo būti padaryta iki žvėries apdorojimo, kuris bylos įrodymais nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pateiktame į bylą vaizdo įraše fiksuota žvėries lupimo pradžia negali būti pripažinta pradėta, nes kartu su vaizdo įrašu nepateikti lydimieji aktai, iš kurių matytųsi, kur ir kada filmuotas nušautasis žvėris, kur jis yra, ir ar nufilmuotas būtent nušautasis žvėris.
Nagrinėjamu bylos aspektu pabrėžtina, jog pagal minėtų Medžioklės taisyklių 25 punktą už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą atsako tiek medžioklės vadovas, tiek medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas (šiuo atveju V. T.). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.77 „Dėl medžioklės dokumentų pavyzdinių formų patvirtinimo“ patvirtintos licencijos sumedžioti tauriojo elnio patiną atkarpos matyti, jog joje be kita ko fiksuojami sumedžioto gyvūno ragų šakų skaičius, ilgis ir apimtis, atkarpoje būtina pasirašyti pirmiausia medžiotojui, ir tik po to medžiokės vadovui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog licenciją pildo medžioklės vadovas, o medžiotojas tik patvirtina fakto teisingumą, nėra pagrįsta.
Iš Medžioklės taisyklių 24 punkto aiškiai matyti, kada licencijos atkarpa turi būti užpildyta, t. y. prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas. Ginčo dėl to, jog licencijos atkarpa nebuvo užpildyta, o sumedžiotas taurusis elnias nebuvo išvežtas iš medžioklės plotų, nėra (b. l. 2 – 4, 15, 16, 86, 97), taigi šiuo atveju nustatytina, ar žvėrienos apdorojimas buvo pradėtas.
Medžioklę, medžiojimą ir su tuo susijusius visuomeninius santykius reglamentuojantys teisės aktai žodžių junginio „žvėrienos apdorojimas“ sampratos nepateikė, tačiau jo pažodinis aiškinimas, t. y. suprantant žvėrieną tik kaip sumedžioto žvėries mėsą ir su tuo atliekamus bet kokius tolesnius veiksmus (nukaulinimas, dalijimas ir pan.), negalimas, nes: pirma, nebetektų prasmės anksčiau minėtas Medžioklių taisyklių 24 punkte įtvirtintas reikalavimas; antra, Medžioklės taisyklių 24 punkte apibrėžiant licencijos atkarpos užpildymo laiką akcentuojami būtent su sumedžiotu gyvūnu atliekami veiksmai, ką patvirtina nuostatos konstrukcijoje naudojamas jungtukas „arba“, todėl žodis „žvėriena“ čia prilyginamas sumedžiotam gyvūnui; trečia, aiškinant teisės normos turinį svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu. Taigi, šios bylos kontekste analizuojamomis Medžioklės taisyklių nuostatomis yra įtvirtinama medžiotojo, sumedžiojusio gyvūną, pareiga užtikrinti licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti teisingą užpildymą iki kol nepradėtas sumedžioto gyvūno apdorojimas. Tokią išvadą leidžia daryti prasminis bei loginis Medžioklės taisyklių aiškinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog išdėstytą poziciją patvirtina ir nuo 2008 m. balandžio 13 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1‑184 įvestas Medžioklės taisyklių 24 punkto pakeitimas, kuriuo vietoj žodžio „žvėrienos“ jau įrašyta „sumedžioto gyvūno“. Teisėjų kolegija pastebi, jog buvęs ginčo situacijos teisinis reglamentavimas V. T. klaidinti neturėjo, nes šis patyręs medžiotojas (13 metų medžioja - b. l. 86), be to, pastarojo gynybos versija keliant abejones dėl Medžioklės taisyklių 24 punkte pavartoto žodžio „žvėriena“ sampratos atsirado tik beveik po pusmečio nuo skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui.
Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, jog sumedžiotas taurusis elnias, neužpildžius licencijos atkarpos, buvo pradėtas apdoroti, t. y. Institucija atsiliepime į skundą nurodė atliktus su gyvūnu veiksmus („atluptas kailis nuo kaklo iki priekinio peties, galinė koja ir mums būnant buvo dorojama“ - b. l. 48), pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas nurodė, jog buvo pradėtas lupti žvėries kailis prie kaklo ir kojų (b. l. 87), liudytojas Germanas Kaušakys parodė, jog atliko 30 - 35 cm kailio įpjovą, padarė atžymą apie koją (b. l. 87), liudytojas V. P. parodė, kad žvėriui buvo padaryti du pjūviai (b. l. 88), pats V. T. skunde nurodė, jog buvo atliktas kailio pjūvis ties mentimi (b. l. 2), o paaiškinime Institucijai buvo nurodęs, jog žvėries kailis ties mentimi, iš kairės pusės, ir galinės kojos oda buvo įpjauta, žvėries dorojime nedalyvavo (b. l. 15). Analogiškos tauriojo elnio apdorojimo aplinkybės fiksuotos ir Institucijos pateiktame vaizdo įraše (b. l. 99). Ta aplinkybė, jog kartu su vaizdo įrašu pirmosios instancijos teismui nepateikti jį lydintys aktai, šiuo atveju nesudaro jokio pagrindo abejoti tokio įrodymo leistinumu, nes pažeidimui fiksuoti panaudota techninė priemonė – filmavimo kamera – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, proceso dalyviai jokių pastabų dėl vaizdo įrašo tikrumo nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Institucijos surašytų procesinių dokumentų trūkumų, V. T. kaltės nebuvimo bei pažeidimą pagrindžiančių įrodymų trūkumo, padarytos klaidingai aiškinant taikytinas teisės normas bei netinkamai vertinant bylos įrodymus, todėl tokios išvados nepagrįstos ir neteisingos. Dėl šių priežasčių Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas, o bylą grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ATPK 297 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo, turi kartu patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo būtina be kita ko vertinti, ar ATPK 85 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtinta nuobauda (pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu) gali būti be išimties taikoma visoms straipsnio dispozicijoje aprašytoms veikoms, ar Institucijos konfiskuotas ginklas gali būti pripažintas pažeidimo (licencijos neužpildymo) padarymo įrankiu ar priemone, ar asmeniui inkriminuotu pažeidimu iš tiesų buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.