- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e1-1243-830/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24686-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž., 2024 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sesers J. Ž. atžvilgiu: tyčia delnu sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, abiem rankomis suėmęs spaudė kairį žastą, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos narei – seseriai J. Ž. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Dėl pareikšto kaltinimo R. Ž. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. vartojo alkoholį, kiek pamena, ne namuose. Dėl girtumo įvykio aplinkybes ne išsamiai pamena, papasakos tai, ką pamena. Nepamena, kiek buvo valandų, kai grįžo į namus ir remontavo namų kieme televizoriaus anteną. Vakare, apie 19 val., nuėjo į namo vidų. Virtuvėje buvo mama D. Ž. ir sesuo J. Ž. J. Ž. norėjo išeiti iš virtuvės, tačiau jis jos neišleido, dėl ko taip elgėsi, paaiškinti negali, mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Mama bandė jį patraukti nuo durų, jie tarpusavyje apsistumdė. Sesuo J. Ž. pasakė, kad kvies policiją. Jį apėmė pykti , sesuo J. tuo metu stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus. Dešine ranka suėmė J. už plaukų, o kaire ranka už smakro, ir spaudė. Paleidęs plaukus ir smakrą, kairiu delnu sudavė J. vieną smūgį į kairę veido pusę. Smūgio sudavimo metu J. nuo jo nusisukinėjo, norėjo eiti į virtuvę. Mama puolė prie jo, jie abu tarpusavyje apsistumdė, sesuo J. norėjo juos išskirti, atsistojo tarp jo ir D. Ž. Norėdamas J. patraukti į šalį, apimtas pykčio, abiem rankomis suėmė jai už kairio žasto ir jį spaudė. Matė, kaip mama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jis išėjo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl įvykio. Pažada ateityje taip nebesielgti. Sesers J. Ž. atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius, jei nebūtų tokios galimybės, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1) Nukentėjusiosios J. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukrele E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena ir beveik visa jos šeima, t. y. 9 asmenys. Kartu gyvena ir jos brolis R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Būstas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jos tėvams D. ir J. Ž. Jų šeimos narių tarpusavio santykiai normalūs, dažniausi konfliktai kyla su broliu R. Ž., nes šis dažnokai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs būna priekabus, konfliktiškas. 2024 m. birželio 29 d., apie 19 val., kieme brolis R. Ž. remontavo televizoriaus anteną ir atėjęs į gyvenamojo namo koridorių atsistojo tarp durų į virtuvę, jos neišleido iš virtuvės, sakė, kad ji niekur neišeis. R. Ž. akivaizdžiai buvo neblaivus. Virtuvėje tuo metu buvo jos mama D. Ž. R. pasakė, kad kvies policiją. Mama irgi bandė išeiti iš virtuvės, tačiau R. Ž. neišleido, jie tarpusavyje apsistumdė. Po žodžių „iškviesiu policiją“ R. Ž. tapo agresyvus, nieko jai nesakęs, stovint tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus, dešine ranka suėmė jai už plaukų ir juos tempė, o kaire ranka tuo pačiu metu suėmęs smakrą, spaudė. Ji fizinio skausmo nejuto, nes viskas įvyko labai greitai, truko apie dvi sekundes laiko. Paleidęs plaukus ir smakrą, brolis kairiu delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, ties akimi. Ji juto didelį fizinį skausmą, jai iš karto susiformavo kraujosruva aplink kairę akį, smūgis buvo labai stiprus, ji iš karto pradėjo verkti. Mama puolė jos ginti, apsistumdė su R. Ž. Bijodama, kad R. Ž. nesumuštų mamos, ji gynė mamą, atsistojo tarp R. Ž. ir D. Ž. R. Ž. abiem rankomis suėmė jai už kairio žasto ir, jį spausdamas, ją patraukė į šalį. Ji juto fizinį skausmą, jai po įvykio kairiame žaste susiformavo kraujosruva. Daugiau jos atžvilgiu jokio smurto R. Ž. nenaudojo. Mama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė pareigūnus. Tai išgirdęs, R. Ž. iš namų pasišalino. Įvykį matė tik jos mama D. Ž., kiti šeimos nariai įvykio nematė, jie buvo kituose kambariuose, lauke. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, ji nuvyko. Greitoji nebuvo kviesta, į gydymo įstaigas nesikreipė. R. Ž. jos atsiprašė, labai gailisi dėl to, kad panaudojo smurtą jos atžvilgiu, pažadėjo niekada taip nebesielgti. Prieš ją brolis smurtavo pirmą kartą, anksčiau jie yra konfliktavę tik žodžiais. Ji R. Ž. atleido, su juo susitaikė. Prašo ikiteisminį tyrimą R. Ž. atžvilgiu nutraukti, jiems susitaikius. Civilinio ieškinio byloje nereikš;
2) 2024 m. birželio 29 d. nukentėjusiosios J. Ž. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos brolis R. Ž. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y kairės rankos delnu vieną kartą smogė į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą;
3) 2024 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į kiemą į šiaurinę pusę. Pasisukus į rytų pusę, matomas rudos spalvos medinis namas. Į namą įėjimas iš rytų pusės. įėjus į namą ir pasisukus į pietų pusę, matomas koridorius, pasisukus į rytų pusę, matoma virtuvė. Virtuvės kambarys mėlynos spalvos. Virtuvėje matomas mėlynos spalvos pečius, ant kurio pridėta įvairių daiktų. Virš pečiaus ant virvės prikabinta įvairių skudurų. Iš įvykio vietos niekas nepaimta;
4) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tarp jos ir brolio R. Ž. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad brolis jos neišleido pro duris į lauką ir konflikto metu brolis R. Ž. vieną kartą kaire ranka trenkė jai į kairę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio asmuo iškart pasišalino iš namų. Pranešime nurodyta, kad J. Ž. susijaudinusi, ant jos kūno matoma mėlynė;
5) Įrašų apie asmenų tikrinimą dėl alkoholio vartojimo fakto žurnalo lapo kopija, kurioje nurodyta, kad 2024 m. birželio 29 d. R. Ž. nustatytas 3,05 promilių girtumas;
6) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Tikimybė, kad J. Ž. galėjo susižaloti pati griūdama, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu J. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų J. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai;
7) Liudytojos D. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena dukra J. Ž. su savo dukryte E. K., sūnus R. Ž., A. Ž., dukra A. Ž. su dukryte R. O. 2024 m. birželio 29 d. namuose buvo jos dukra J. Ž. su savo dukra E., sūnus R. Ž., pašalinių asmenų nebuvo. Apie 19 val. sūnus R. Ž. iš kiemo atėjo į namo vidų. J. Ž. norėjo išeiti į kiemą, R. šios neišleido iš virtuvės, atsistojo tarpduryje. J. R. pasakė, kad jei neišleis, kvies policiją, jie apsistumdė, tačiau R. J. neišleido. Ji tuo metu irgi buvo virtuvėje, gamino valgį. R. J. viena ranka suėmė už smakro ir jį spaudė, o kita ranka suėmė J. už plaukų. Po to, ranką patraukęs nuo smakro, sudavė vieną smūgį delnu J. į kairę veido pusę. Matė, kad J. labai išsigando, pradėjo šaukti ir verkti. Ji pradėjo šaukti R., kad šis liautųsi, nebesimuštų. Po jos žodžių R. Ž. išėjo iš namų. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. R. įvykio metu ją stumdė, tačiau ji fizinio skausmo nejuto, pretenzijų jam neturi. Po įvykio J. Ž. buvo susidariusi kraujosruva aplink kairę akį ir kairiame žaste;
8) Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Skambinančioji prašo atsiųsti policiją į (duomenys neskelbtini), nes girtas sūnus sesę užgavo.
Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2024 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario– sesers J. Ž. atžvilgiu: tyčia delnu sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, abiem rankomis suėmęs spaudė kairį žastą, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos narei – seseriai J. Ž. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlytomis bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės rūšimis ir dydžiais.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai buvo priežastiniame ryšyje su nusikalstamos veikos padarymu. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, įskaitoje priklausomybių ligų kabinete nėra, psichikos centre neregistruotas.
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artima vidurkiui.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 29 d., 20:30 val. iki 2024 m. liepos 1 d., 15:32 val. (2 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Ž. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. birželio 29 d., 20:30 val. iki 2024 m. liepos 1 d., 15:32 val. (2 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. Ž., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.