- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 1S-50/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius, Vidmantas Martyšiauss
kaltinamajam A. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. (A. G. ) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 260 str. 1 d., 261 str., 302 str. 1 d., padarymu.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, kartu su T. G. , neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 0,175 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su suavimi iki 2010 m. kovo mėnesio, kai laikotarpyje nuo kovo 22 d. iki 28 d., (duomenys neskelbtini), minėtą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino neatlygintinai išplatino nepilnamečiui R. K. gim. (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. balandžio mėnesį laikotarpyje nuo balandžio 3 d. iki 6 d. apie 23.00 val. prie (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje kartu su M. Z. ir T. G. , neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusįjį A. B. psichologinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu „gausi per barzdą“ bei žadėdamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš jį, atvirai savo naudai reikalavo iš A. B. perduoti jo naudai pinigus - 600 Lt sumoje, nes nukentėjusysis nepardavė jo su M. Z. ir T. G. teikiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-04-10 apie 20.00 val. kieme prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su M. Z. ir T. G. , M. Z. su T. G. jėga įsodinus A. B. į jo automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. G. patikrino ar šis neturi jokios įrašymo įrangos, taip atimant nukentėjusiajam laisvę, per prievartą nuvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur tyčiodamasis, minėtame miške, liepė A. B. išsirengti iki marškinėlių ir kartu su M. Z. ir T. G. , panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra spyrė per kelius, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant kelių, po to T. G. abiem rankomis pradėjo smaugti nukentėjusįjį A. B. bei sudavė apie 5 smūgius į krūtinės sritį, po to jis - A. G. laikydamas rankoje daiktą panašų į ginklą liepė A. B. kasti duobę, po ko kartu su M. Z. ir T. G. mušė nukentėjusįjį į įvairias kūno dalis, bei neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš A. B. perduoti jo naudai pinigus - 1100 Lt sumoje ir auksą, nes nukentėjusysis prarado jo su M. Z. ir T. G. tiekiamas narkotines medžiagas bei nenorėjo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinti, bei baugindamas naudojo psichologinę prievartą prieš A. B. , pasireiškusią tuo, kad jis prirėmė prie nukentėjusiojo galvos daiktą, panašų į ginklą bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. ir jo šeimos narius, po ko jis – A. G. kartu su M. Z. ir T. G. nuvežė A. B. prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur jis sudavė nukentėjusiajam apie 7 smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo visumoje padarydamas nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, žastuose ir juosmens dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. balandžio mėnesį laikotarpyje nuo 3 d. iki 6 d. apie 23.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje kartu su M. Z. ir T. G. prievartaudamas iš A. B. turtą, tai yra 600 litų pinigų sumą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį bauginančios situacijos sukūrimu bei grasinančių žodžių „gausi per barzdą“ panaudojimu, pagrobė svetimą turtą, tai yra A. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“ – 1100 litų vertės, tuo nukentėjusiajam A. B. padarydamas 1100 litų materialinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas grupėje kartu su T. G. ir M. Z. , 2010-04-10, apie 20.00 val., vežant nukentėjusįjį A. B. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojęs prieš A. B. fizinį smurtą, pasireiškusi tuo, kad sudavė nukentėjusiajam A. B. kumščiu į galvą, bei psichologinę prievartą, pasireiškusią tuo, kad T. G. išrengė pastarąjį iki marškinėlių ir patikrino ar neturi su savimi sekimo įrangos, po ko M. Z. liepė A. B. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Sim kortele – 60 litų vertės, o T. G. liepė nusisegti nuo rankos laikrodį „ABER TIME“ - 100 litų vertės, tokiu būdu jis – A. G. kartu su T. G. ir M. Z. pagrobė iš A. B. , mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Sim kortele – 60 litų vertės ir laikrodį „ABER TIME“ - 100 litų vertės, tuo nukentėjusiajam A. B. padarydamas 160 litų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas grupėje kartu su M. Z. ir T. G. , neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios dalį išplatino nenustatytiems asmenims, kitą dalį - ne mažiau kaip 6,18 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) 2010 m. gegužės mėn. viduryje, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, į skolą už 690 litų išplatino V. D. , o likusią dalį 307,80 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) laikė iki 2010-06-03 name, esančiame (duomenys neskelbtini), kai tą pačią dieną apie 20.55 val. 307,80 g. minėtos narkotinės medžiagos T. G. pateikė policijos pareigūnams.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
A. G. kaltinamas tuo, kad jis gi, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, tai yra AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V. , gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei neteisėtai laikė minėtą elektroninio mokėjimo priemonę su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d .
A. G. kaltinamas tuo, kad jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą, t. y. socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD (duomenys neskelbtini), išduotą E. M. , gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė minėtą fizinio asmens dokumentą su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą socialinio draudimo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d .
A. G. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. To paties teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimis A. G. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. G. paskyrė kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumentų paėmimą. Namų areštu kaltinamasis įpareigotas būti namuose, adresu Žemynos g. 31 – 33, Vilniuje, visą parą, išskyrus laiką, betarpiškai susijusį su darbu ir mokslu; nesilankyti viešose vietose – baruose, kavinėse, restoranuose bei kitose viešose vietose; nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. D. , R. K. , A. B. , J. B. , O. B. , A. D. , A. B. , R. B. , R. B. , A. B. , R. O. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į suėmimą trims mėnesiams, skaičiuojant suėmimo terminą nuo 2011 m. gegužės 4 d., kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikino, 2011 m. liepos 4 d. nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė trims mėnesiams, 2011 m. spalio 26 d. nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė trims mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad įrodymų tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas, visi asmenys apklausti, ištirti kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad, baigus įrodymų tyrimą byloje, savaime išnyko pagrindas kaltinamajam A. G. toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad bylos nagrinėjimas teisme apima ne tik teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, bet ir galimą procesą apeliacine bei kasacine tvarka, todėl, įvertinus A. G. veiksmus, kurių pasėkoje jam paskirta kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau trukdyti bylos teisminiam nagrinėjimui, darydamas poveikį kaltinamajam R. K. bei liudytojams B.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. G. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, savo išvadą pratęsti A. G. suėmimo terminą dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog A. G. tariamai gali trukdyti tolimesniam bylos teisminiam nagrinėjimui apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, praktiškai pasisakė dėl A. G. kaltės ir tuo pažeidė svarstymo slaptumą, kuris pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, taip pat sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir 2012 m. kovo 12 d. priimti teisingą nuosprendį. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra formali, prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. ir 44 str. esmei, Baudžiamojo proceso kodekso normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo išaiškinimams ir senato nutarimams, Lietuvos apeliacinio teismo praktikai bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, dėl to naikintina. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad nuo 2010 m. gruodžio 23 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaltinamajam A. G. buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2011 m. gegužės 4 d. jokių nusiskundimų ar kitos neigiamos informacijos iš atitinkamų institucijų, kontroliavusių A. G. elgesį namuose, darbe, Vilniaus kooperacijos kolegijoje, viešose vietose, nebuvo gauta. A. G. niekada nebuvo teistas, dėl jauno amžiaus yra nevedęs, gyvena su motina, kaltinamasis mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijoje verslo vadybos specialybės IV kurse, nuo 2011 m. sausio 4 d. A. G. įsidarbino ir iki pat antrojo suėmimo dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. A. G. iš prigimties yra lėtas, neagresyvus žmogus, turintis gana rimtą sveikatos ydą – nuo vaikystės besitęsiantį kairės ausies uždegimą, kurio gydymas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra sudėtingas.
A. G. gynėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. numato, jog, skiriant bet kokią kardomąją priemonę, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo tarpu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas sunkias ir kitas nusikalstamas veikas, kaltinimai A. G. grindžiami asmenų, kurie patys šioje byloje yra teisiami, o prokuroras šiems asmenims už tokią ,,pagalbą“ teismo paprašė su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimo. Kaltinamojo gynėjas pažymi, jog A. G. skrupulingai laikėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi jam paskirtų įpareigojimų, tačiau prokuroras N.Puškorius Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad A. G. , prie teismo posėdžių salės durų pasisveikindamas su R. K. ir praeidamas pro brolius B., pažeidė jam nustatytas namų arešto sąlygas. Tačiau, anot kaltinamojo gynėjo, A. G. , atsakydamas į kaltinamojo R. K. pasisveikinimus prie Vilniaus apygardos teismo posėdžių salės durų, formaliai ir nesąmoningai pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas. Šiuo metu (teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo) nėra jokio pagrindo nustatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Kaltinamojo gynėjo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. kokiais nors veiksmais trukdė teisminiam bylos nagrinėjimui, A. G. dirbo, mokėsi, į visus teismo posėdžius atvykdavo. Įvertinus šias aplinkybes, A. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei su tuo susijusius kaltės įrodinėjimo ypatumus, kaltinamojo jauną amžių, sveikatos būklę ir asmenines savybes, gynėjo nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. A. G. gynėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti ne formalius, o objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, kad kaltinamasis A. G. trukdys procesui pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kadangi tik gresiančios bausmės griežtumas, kaip esminė aplinkybė, apsprendžianti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, niekada neteistam jaunam studentui akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. bei Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmei.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamojo A. G. gynėjo skunde neigiama A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, akcentuojama, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę. Tačiau, kaip jau minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visetas – kaltinamojo R. K. , nukentėjusiojo A. B. , liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratos protokole, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys, kiti bylos duomenys, leidžia pagrįstai A. G. kaltinti padarius visuomenei pavojingas veikas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. G. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. G. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – kaltinamasis trukdys procesui.
Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, byloje yra duomenų, jog kaltinamasis A. G. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas, t. y. prieš teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme bendravo su kaltinamuoju R. K. , klausdamas, kokius šis ruošiasi duoti parodymus, siūlė neduoti parodymų prieš jį ir kaltinamuosius M. Z. bei T. G. , teigdamas, kad jie visi išeis į laisvę ir R. K. bus blogai, taip pat prieš teismo posėdį, įvykusį 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teisme, A. G. bendravo su liudytojais Rolandu ir R. B. , darė liudytojams psichologinį spaudimą. (t. 9, b. l. 63, 64, 65, 66 - 67). Nors šiuo metu pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas, apklausti visi asmenys, ištirti kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad, baigus įrodymų tyrimą byloje, savaime išnyko Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas kaltinamajam A. G. toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu taikomos kardomosios priemonės, apima ne tik teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, bet ir galimą procesą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme yra galimas įrodymų tyrimas, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas gali būti taikomas ir baigus įrodymų tyrimą ar visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. G. veiksmus, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė - namų areštas buvo pakeista į suėmimą, padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. G. , būdamas laisvėje, gali ir toliau trukdyti bylos teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl suėmimo termino kaltinamajam A. G. pratęsimo teisėta ir pagrįsta.
Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodyta, kad suėmimo termino pratęsimas A. G. trims mėnesiams nuo 2012 m. vasario 4 d. prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas ir 2012 m. kovo 12 d. numatomas teismo nuosprendžio paskelbimas. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Priimtame ir paskelbtame nuosprendyje inter alia turi būti išspręstas ir kardomosios priemonės klausimas. Išteisinamajame nuosprendyje kardomosios priemonės turėtų būti panaikintos (Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 4 d. 3 p.), apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodytas sprendimas dėl kardomųjų priemonių nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismo a priori iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo priimtas sprendimas suėmimą taikyti kaltinamajam A. G. ne tik iki nuosprendžio paskelbimo, bet ir po nuosprendžio paskelbimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 307 str. nuostatoms, proceso dalyviams gali sukelti abejones dėl teismo nešališkumo. Kardomųjų priemonių taikymo, kardomosios priemonės rūšies parinkimo klausimas nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo turėtų būti išspręstas ne a priori nutartimi, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės aukštesnės instancijos teismui naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas, dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar keisti tokią nutartį. Kadangi suėmimo taikymo kaltinamajam A. G. pagrindas (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.) nustatytas teisingai, vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (neteisingai nustatytas suėmimo terminas) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti.