Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-15-672/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00774-2013-2398b3554b80534233fc5363407238926Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.2.; 75.8.; 78.2.1.; 125.2. (S)

2014 m. sausio 3 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., J. D., dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui V. G., atsakovui V. K., išvadą teikiančios vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam dydžio pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė taip pat buvo pareiškusi ieškinį Akmenės rajono apylinkės teismui dėl priteisto nepilnamečiui vaikui B. K. išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodydama, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1216-645/2006 išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas sūnui yra nepakankamas, prašo priteisti sūnui išlaikymą iš atsakovo V. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis.

2013 m. liepos 12 d. teismo nutartimi civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo sujungtos (43 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šalims nustatytas terminas sutuoktiniams susitaikyti, byla sustabdyta (56 b.l.). 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymu bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi sutuoktiniai nesusitaikė (64 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu pragyveno 23 metus. Šeimoje gimė du vaikai – dukra dabar yra pilnametė, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. Per visą santuokos laiką atsakovas nuolat vartojo alkoholį, kuo toliau, tuo daugiau, ypač kai dirbo servise. Per visą tą laiką valdišką darbą dirbo tik keletą metų, paskui tenkindavosi padieniais darbais, bet šeimai pinigų neskirdavo. Sutuoktinis nenorėjo nieko dirbti namuose, nepadėdavo prie gyvulių auginimo, tarp jų nuolat vykdavo konfliktai, dėl kurių kentėjo ir ji pati, ir vaikai. Visą laiką sutuoktinis buvo labai nervingas, priekabus, grįžęs namo girtas, puldavo ant jos, vaikų. Vaikai dėl to visokių ligų įgavo. Santuokos metu vaikus išlaikė beveik ji viena pati, nes sutuoktinis gaunamą nedarbingumo pašalpą išleisdavo savo reikmėms. Namo įsigijimui, jo remontui lėšas skolinosi ji, skolas atidavinėjo ji viena, baldus pirko iš savo algos. Sutuoktinis dar šaipėsi, kam toks namas reikalingas. Namas sutuoktinio vardu registruotas, kadangi jai reikėjo dirbti, o jis pats pasisiūlė sutvarkyti reikalingus dokumentus. Jai materialiai visą laiką padėjo jos mama. Paskutiniu metu ji su vaikais nebegalėdama kęsti sutuoktinio išgertuvių, jo psichologinio teroro, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), čia nuomojasi butą. Sutuoktinis liko gyventi jų name, kaip jai žinoma, pardavė jo vardu registruotą traktorių, vaikams davė po 200 litų. Ji prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamą vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt, padalinti santuokos metu įgytą turtą – jai palikti gyvenamą namą su žemės sklypu, vejapjovę, atsakovui – automobilį. Smulkius buities daiktus pasidalins tarpusavyje. Kadangi namelis yra mažas, jo dalinti neįmanoma, su atsakovu viename gyventi ji negalės, todėl ji ir prašo tą namelį priteisti jai su vaikais, o ji atsakovui sumokės 7000 Lt kompensaciją. Ji niekam skolinių įsipareigojimų neturi, už vejapjovę yra išsimokėjusi.

Išvadą teikianti vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio išlaikymui skirtų lėšų dydžio pakeitimo nurodė, kad nors šeima ir gyvena kartu, atsakovas nesutinka gera valia skirti lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šeimos pajamas sudaro ieškovės gaunamas atlyginimas ir atsakovo invalidumo pensija. Atsakovas yra netekęs 60 proc. darbingumo. Sutuoktiniai gyvena name, kuriame yra trys kambariai, virtuvė. Vaikui skirtas atskiras kambarys. Ieškovės ir vaiko buitinės gyvenimo sąlygos geros, namuose tvarkinga, švaru. Atsakovas gyvena atskirame kambaryje, kuriame nešvaru, netvarkinga, išmėtyti daiktai, rūbai. Sąlygos blogos. Apsilankymo metu V. K. buvo neblaivus. Institucijos teigimu atsakovas neneigia turįs žalingą įprotį, t. y., kad dažnai vartoja alkoholį ir beveik visą invalidumo pensiją išleidžia pirkdamas alkoholį. Kodėl nesirūpina šeimos gerove, paaiškinti negalėjo. Skyrius neprieštarauja, kad sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatytas su motina, mano, kad R. K. reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka nepilnamečio interesus. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas akcentavo, kad santuokoje įgyto gyvenamo namo padalinimas šalims per pusę, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, nes name nėra atskiro įėjimo, faktiškai namas nedalintinas, nes yra tik trys maži kambariukai, atsakovui neišsikėlus iš namo, vėl liktų tas pats, kaip ir iki santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo IV-OK Nr. 360229 matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), apie tai Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Sprendžiant, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgtina į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Parama suprantama kaip sutuoktinių rūpinimasis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, konstatuotina, kad santuoka iširo atsakovui pažeidus lojalumo, abipusės pagalbos ir paramos pareigas, t. y. egzistuoja CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytos santuokos nutraukimo sąlygos. Ieškovė laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2013 m. liepos 29 d. Akmenės rajono aplinkės teismo nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus namuose nepilnamečio sūnaus akivaizdoje kėlė triukšmą, demonstravo moralų elgesį bei psichologinį smurtą, sukūrė vaikui žalingą socialinę aplinką (30, 69-70 b. l.); 2013 m. rugpjūčio 19 d. to paties teismo nutarimu baustas pagal ATPK 174 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškoneveikė R. K. (71-72 b. l.). Atsakovas neneigia, jog dažnai vartoja alkoholį, pats nurodė, kad iš darbo buvo atleistas už pravaikštą, kai į darbą neatvyko, nes buvo išgėręs. Minėtos aplinkybės patvirtintos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurioje, institucijos teigimu, atsakovas neneigia, jog beveik visą invalidumo pensiją išleidžia pirkdamas alkoholį, liudytojos O. S. parodymais. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Todėl santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, šalims paliekant santuokines pavardes, kaip numatyta CK 3.69 straipsnio 1 dalyje.

Iš gimimo liudijimo AF Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenant santuokoje su atsakovu ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. K. (14 b. l.). CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad vaiko interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, su kuria jis šiuo metu ir gyvena. Taip spręstina atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.

CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad lyginant su 2006 m., kuomet iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnui po 125 Lt kas mėnesį, yra pasikeitusi, šiuo metu vaikas yra paauglys, jo poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jų tenkinimui, padidėjo, atsakovas nors ir yra iš dalies darbingas, bet turi nuolatines pajamas, kurias, kaip ir pats pripažįsta išleidžia kitiems, nei vaiko poreikių tenkinimas, tikslams, todėl 300 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis laikytinas ne per dideliu ir nors minimaliai, bet tenkinančiu nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad bent tokio dydžio išlaikymą vaikui turi teikti ir ieškovė.

Atsakovas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo iš esmės prieštaravimų nereiškė, jam tik kilo klausimas, kur jis gyvens, kai teks išsikelti iš namo. Pagal CK bei kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendro, tiek asmeninio turto. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.

CK 3.88 str. 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešėjame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jei ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 str. 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje esančių Registrų centro duomenų, 1998-08-24 sutuoktiniai įsigijo gyvenamą namą su kitais statiniais, o 1998-11-20 ir prie namo esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), turtas registruotas V. K. vardu. Laikytina, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Dalijant tokį turtą, turi būti sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). Pagal CK 3.119 str., dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 str. 4 p., 6 p.). Pagal byloje esančius duomenis, žemės sklypo ir pastatų rinkos kaina yra 17154 litų (23-27 b. l.).

CK 3.127 str. 3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalinimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūrą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pagal teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, santuokinis turtas padalijamas natūra. Tačiau visais tais įstatyme išvardintais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalinti natūra, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 str. 1 dalis).

Kaip nustatyta byloje, nepilnametis sūnus B. K. dabartiniu metu gyvena su ieškove jos nuomojamame bute, atsakovas likęs gyventi šeimos name. Ieškovė teigia, kad padalijus turtą, atsakovas niekada nesutiks perduoti savo dalies, o gyventi viename name, jiems nėra jokių sąlygų, nes viskas liks kaip seniau. Institucijos atstovas teisme taip pat nurodė, kad toks turto (gyvenamo namo) padalijimas, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Ieškovė sutinka, kad gyvenamą namą ir žemės sklypą palikus jai, ji atsakovui sumokės kompensaciją, kuri sudarytų 8577 Lt, už jai tenkančią didesnę turto dalį. Todėl, iš ieškovės atsakovui priteistina minėto dydžio kompensacija, o kitas kilnojamas turtas, šalių įgytas santuokoje, pasidalintinas ieškovės ir atsakovo jau iš esmės, pradėjus šalims gyventi atskirai. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus pažymos matyti, kad traktorius (duomenys neskelbtini) (buvęs registruotas V. K. vardu), nuo 2013-09-30 registruotas kito žmogaus vardu (99 b. l.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas posėdžio metu pareiškė, kad jokių skolinių įsipareigojimų neturi, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pažymą, kurioje nurodo, kad R. K. 2013-05-17 sudaryta tikslinė paskolos sutartis Nr.VAC3051AFPA (vartojimo kredito) dėl vejapjovės įsigijimo, likusi mokėti suma yra 891,83 Lt (94 b.l.). Kadangi minėta vejapjovė lieka ieškovei R. K., jai paliekamas ir skolinis įsipareigojimas. AB (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kad šalys skolinių įsipareigojimų neturi (97 b. l.).

Pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. SP-1149-(7.1054) ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kompensuojant 100% šios pagalbos teikimo išlaidų (8 b. l.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškovės neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo priteistinas 144 Lt žyminis mokestis valstybei. Be to, iš atsakovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimą, 514,62 Lt žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas už 17154 Lt vertės santuokoje įgyto turto padalinimą. Kadangi ieškinio neturiniai ir turtiniai reikalavimai patenkinti, tai teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos 724,40 Lt išlaidos priteistinos iš atsakovo (76 b. l.).

Teismo patirtos 55,28 Lt pašto išlaidos (1 b. l.) priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 22 straipsnio 1 dalimi ir 26 straipsniu bei 375-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 37), iširo dėl sutuoktinio V. K. kaltės, ir šią santuoką nutraukti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka santuokinė pavardė K.ė, o atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – jo pavardė K.

Nustatyti nepilnamečio B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui B. K. dydį ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. gegužės 25 d. iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti ieškovę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui jos ir atsakovo vaikui priteisto išlaikymo uzufruktore ir nustatyti, kad išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn šį santuokos metu įgytą turtą:

Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio statiniais (viraline, tvartu, malkinėm daržine, sandėliu) ir kiemo statiniais.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8577 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių litų) piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią santuokos metu įgyto turto dalį.

Nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 730,62 Lt (septynių šimtų trisdešimties litų 62 ct) žyminį mokestį, 724,40 Lt (septynių šimtų dvidešimt keturių 40 ct) išlaidas už antrinę teisinę pagalbą ir 55,28 Lt (penkiasdešimt penkių litų 28 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.