- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- A-1097-815/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02530-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- I. N. V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (8.6.E)D3-3870 „Dėl prašymo išduoti statybos leidimą“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė prašymą atsakovui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o atsakovas Sprendimu atmetė nurodytą prašymą. Sprendime nurodyta, kad dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), yra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl negalima kita administracinė procedūra dėl kito statybą leidžiančio dokumento išdavimo kito statinio statybai. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, paaiškino, jog dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nėra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl šis klaidingas faktas negalėjo būti kliūtimi vykdyti kito statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinę procedūrą. Manė, jog atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d.) 27 straipsnio 16 dalies reglamentavimą, todėl nepagrįstai užkirto teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą kito statinio statybai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja kreipėsi išduoti statybą leidžiantį dokumentą sklype, kuriame nustatytas savavališkos statybos faktas. Sprendimu prašymą atmetė, remdamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalimi. Akcentavo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. D2-1797 nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini), fiksuotas savavališkos statybos faktas. Atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įraše (10.1 punkte) taip pat fiksuotas savavališkos statybos faktas, registro duomenys teisėti ir teisingi, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Į pareiškėjos skundo teiginį, jog dėl paties pastato nėra surašytas savavališkos statybos faktas, atsakovas nurodė, kad, žemės sklype egzistuojant savavališkos statybos faktui, nėra galimybės apskaičiuoti tikro užstatymo tankumo ir intensyvumo, nes neaišku, ar nelegali statyba bus įteisinta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, dėl kurių byloje nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka patvirtintų neabejotinų duomenų dėl to, kad pareiškėja sutiko dėl rašytinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip veiksmai, dėl kurių pareiškėjai galėjo būti apribota teisė į tinkamą teismo procesą. Kadangi pareiškėjos skunde nebuvo nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ, o ne savo iniciatyva, nesant pareiškėjos sutikimo, bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 2D-720(16.51) „Dėl termino savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), nustatymo, atnaujinimo arba pratęsimo“ nepanaikintas, pareiškėjos skundas atmestas. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 2D-16692 nepanaikintas, pareiškėjos skundas atmestas. Šie sprendimai įsiteisėję.
10.2. Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2D-1797 konstatavo, jog 2017 m. gegužės 11 d. privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 yra neįvykdytas.
10.3. Inspekcija atlikusi pakartotinį patikrinimą vietoje, įvertinusi pateiktus paaiškinimus, pateiktus papildomus dokumentus bei kitą Inspekcijos specialisto surinktą išsamią informaciją, 2021 m. gruodžio 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2681. Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi apie 58,22 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas, prie pastato iš rytų pusės pristatytos apie 17,54 kv. m ir iš vakarų pusės apie 18,14 kv. m ploto dengtos terasos. Poilsio paskirties pastatas tokios pat konfigūracijos ir išvaizdos kaip greta stovintys poilsio pastatai. Stogo danga – metalinių lakštų, sienos – apkaltos lentelėmis, pastatas atremtas ant betoninių stulpelių, langai – plastikiniai, durys – medinės. Terasos betoninių plytelių, jos yra dengtos plastikiniais banguotais lakštais, pritvirtintais ant medinio karkaso, kuris yra atremtas ant terasos betoninių plytelių bordiūrų. Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad nesudėtingasis poilsio paskirties pastatas yra pastatytas iki 1995 metų, 2007–2010 metais pakeista poilsio paskirties pastato stogo danga ir pakeisti langai, 2007–2010 metais prie poilsio paskirties pastato pastatytos dvi atviros dengtos terasos, nuo 2015 metų iki 2017 m. birželio 6 d. yra perstatyta pastato vakarinės pusės atvira dengta terasa. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, 2007–2010 metais savavališkai prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato rytinės pusės naujai pastatė apie 17,54 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį statinį – dengtą terasą; neturėdama privalomo supaprastinto nesudėtingojo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, 2015–2017 m. birželio 6 d. prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž adresu (duomenys neskelbtini), vakarinės pusės pastatė apie 18,14 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį dengtą terasą.
10.4. Savavališka statyba užfiksuota Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-220209-00019 ir Nr. SSA-30-220209-00020. Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. surašytais Privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220209-00019, Nr. PNSD-30-220209-00020 pareikalauta, kad pareiškėja nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 18,14 kv. m ploto dengtos terasos, esančios vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00019 ir nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 17,54 kv. m ploto dengtos terasos, esančios rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00020. Inspekcija taip pat surašė 2022 m. vasario 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220209-00018 ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220209-00019 (toliau – ir Privalomieji nurodymai). Privalomaisiais nurodymais pareikalauta iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 18,14 kv. m ploto dengtą terasą, esančią vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220209-00019 ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 17,54 kv. m ploto dengtą terasą, esančią rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220209-00020 ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
10.5. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 4 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. SDPN-30-220825-00044 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. SDPN-30-220825-00045 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymas nepatenkintas. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas, bet šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo.
10.6. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini). Sprendimu atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas apžvelgė Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 ir 16 dalių, 27 straipsnio 25 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., toliau – ir STR) 11 ir 13.5 punktus.
12. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-170511-00042, kuriuo įpareigojo iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa ir sutvarkyti statybvietę, nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Savavališkos statybos 2017 m. gegužės 10 d. aktas ir 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 27 d. sprendimu bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, o dėl 2017 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-170511-00042 ieškinį atmetė. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas. 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 iki šiol neįvykdytas. Savavališkos statybos faktas, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra fiksuotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Registro duomenys nėra nuginčyti ar panaikinti, todėl teismas jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjai 2021 m. lapkričio 11 d. pateikus Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini), tame žemės sklype buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pašalinti, kas atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), jog nėra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl šis klaidingas faktas negali būti kliūtimi vykdyti kito statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinę procedūrą – laikytinas pasirinkta gynybinė taktika, todėl teismas juo nesivadovavo, nes galiojantis 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 yra skirtas ne pastatui (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kas pilnai atitiko Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo buvo matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra virtuvė – I grupės nesudėtingas statinys, kuris jau yra pastatytas ir todėl teismui sunkiai suprantama, kaip pareiškėja sugebės toje pačioje vietoje kur jau egzistuoja vienas pastatas, jo nenugriovus, pastatyti kitą pastatą – poilsio paskirties pastatą, II grupės nesudėtingą statinį (iš pareiškėjos prašymo 2021 m. lapkričio 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo buvo matyti, kad pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pripažintas savavališkai pastatytu, neturi atskiro adreso ir yra adresu (duomenys neskelbtini), ir nors Inspekcijos 2021 m. vasario 4 d. rašte Nr. 2D-1797 pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodomas kaip esantis (duomenys neskelbtini), kuo akivaizdžiai remiasi pareiškėja, bet tai nėra adresas, o yra tik žymėjimas schemoje, todėl nepašalina savavališkos statybos fakto žemės sklype (duomenys neskelbtini).
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti.
III.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti pilna apimtimi ir priimti naują teismo sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti statybos leidimą.
17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymą dalyje dėl savavališkos statybos padarinių teisinio įvertinimo. Klaidinga teismo sprendimo išvada apie tai, kad atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 yra skirtas ne pastatui (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kas pilnai atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkto reglamentavimą. Pareiškėjos teigimu, privalomasis nurodymas savavališkos statybos atveju yra sudaromas savavališkos statybos akto pagrindu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir šis administracinis aktas yra sudaromas tik savavališkos statybos akto apimtyje. Savavališkos statybos aktas nėra ir negali būti sudaromas dėl žemės sklypo, kadangi šis individualus administracinis aktas yra sudaromas tik dėl statinių statybos ir tik pagal Statybos įstatymo reglamentavimą. Paminėtas įstatymas nereglamentuoja savavališkos statybos akto ir / ar privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo sudarymo žemės sklypo atžvilgiu. Visi privalomieji nurodymai, taip pat ir atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 yra sudarytas savavališkos statybos akto apimtyje ir savavališkos statybos padariniai yra nustatomi dėl statinio statybos, tačiau ne dėl disponavimo žemės sklypu suvaržymų. Pareiškėjos žemės sklype yra daugiau nei 5 vnt. nekilnojamojo turto objektų, kurie priklauso skirtingiems asmenims, todėl vieno statytinio atžvilgiu sudarytas atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 negali sukelti neigiamas teisines pasekmes kitiems asmenims. Pareiškėjos manymu, atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 turi būti vertinamas toje apimtyje, kuri yra apibrėžta pačiame individualiame administraciniame akte, t. y. visos teisinės pasekmės yra tik vienam pareiškėjos nekilnojamojo turto objektui, tačiau ne žemės sklypui pilna apimtimi, kaip yra išdėstyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkte.
17.2. Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punktas negalėjo būti taikomas pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pareiškėja prašė išduoti statybos leidimą kitam statiniui, kuris nėra susijęs su atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomajame nurodyme Nr. PNSD-30-170511-00042 minimu statiniu. Pareiškėjos nuomone, Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkte išdėstytas teisinis reglamentavimas, susijęs su draudimu išduoti statybos leidimą kitam statiniui, nustačius žemės sklype savavališkos statybos faktą dėl kito statinio statybos yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Minėtoje nuostatoje įtvirtintas draudimas išduoti statybos leidimą kitiems tame pačiame žemės sklype esantiems statiniams neleistinai išplečia savavališkos statybos fakto teisines pasekmes ir tokiu būdu įstatymu yra nepagrįstai išplečiamos teisinės atsakomybės ribos, kurios nėra nustatytos savavališkos statybos akte dėl konkretaus statinio statybos. Draudimas pagal šios nuostatos reglamentavimą išduoti statybos leidimą kito statinio statybai tame pačiame žemės sklype, kuriame anksčiau buvo nustatytas kitos statinio savavališkos statybos faktas yra neadekvatus ir neįgyvendinamas. Savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti statinio nugriovimo atveju, kuris nėra įstatymo leidėjo reglamentuotas Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkto redakcijoje. Statinio griovimo atveju statybos leidimas nėra privalomas, todėl galiojant atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomajam nurodymui Nr. PNSD-30-170511-00042 nėra jokios teorinės galimybės kitiems pareiškėjos žemės sklype esantiems statiniams gauti statybos leidimą.
Šalies argumentai
17.3. Pareiškėja prašė išduoti statybos leidimą esamo statinio statybai, kadangi šis statinys buvo pastatytas 1973 m., tačiau nėra įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre. Inspekcija dėl to paties esamo statinio sudarė kitą Savavališkos statybos aktą ir surašė Privalomuosius nurodymus. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkto reglamentavimą statybos leidimo gavimas yra draudžiamas neproporcingai, nes nėra nustatyta konkreti tvarka kaip būtų galima gauti statybos leidimą tuo atveju jeigu yra sudaryti daugiau nei vienas savavališkos statybos aktas dėl skirtingų statinių statybos. Dėl paminėtų argumentų, pareiškėjos nuomone, atsakovo Sprendimas yra netinkamai grįstas Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punkto reglamentavimu.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Atsakovas į pareiškėjos argumentą, kad dėl jos pačios pastato nėra surašytas savavališkos statybos faktas, nurodo tai, kad žemės sklype egzistuojant savavališkos statybos faktui, nėra galimybės paskaičiuoti tikro užstatymo tankumo ir intensyvumo, nes neaišku ar nelegali statyba bus įteisinta. Atsakovo teigimu, Administracija elgėsi taip, kaip nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje. Atsakydamas į pareiškėjos teiginį, kad Statybos įstatymas „neleistinai išplečia savavališkos statybos fakto teisines pasekmes“, atsakovas pateikia pavyzdį, kad tuo atveju, jeigu žemės sklype vienas bendraturtis ar naudotojas užstato nelegaliu pastatu 80 proc. sklypo, jam surašomas Inspekcijos nurodymas susitvarkyti dokumentus arba nusigriauti, o kitas bendraturtis pradėtų teigti, kad nori ten pat statyti kitą pastatą ir kad jam esą negali turėti įtakos tai, kad kitas bendraturtis užstatė 80 proc. sklypo nelegaliu pastatu. Šiuo palyginimu atsakovas bando paaiškinti pareiškėjai, kodėl yra būtent toks teisinis reglamentavimas, koks šiuo metu yra. Kaip minėta, žemės sklype egzistuojant savavališkos statybos faktui, nėra galimybės paskaičiuoti tikro užstatymo tankumo ir intensyvumo, nes neaišku ar nelegali statyba ateityje bus įteisinta, ar nugriauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (8.6.E)D3-3870 „Dėl prašymo išduoti statybos leidimą“, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai pateikus Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini), tame žemės sklype buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pašalinti, kas atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad galiojantis 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 yra skirtas ne pastatui (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kas pilnai atitiko Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą.
22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies l punktą. Pareiškėjos įsitikinimu, minėta įstatymo nuostata negalėjo būti taikoma pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pareiškėja prašė išduoti statybos leidimą kitam statiniui, kuris nėra susijęs su atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. Privalomajame nurodyme Nr. PNSD-30-170511-00042 minimu statiniu.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini).
27. STR 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai tiesiogiai ar nuotoliniu būdu pateikiamas prašymas. STR 13.5 punkte nurodyta, kad nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas; tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį; užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina, ar gauta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta informacija; jei tokia informacija yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo prašymo pateikėjas per IS „Infostatyba“ informuojamas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas.
28. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą, Sprendimu netenkino šio pareiškėjos prašymo, remdamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalimi.
29. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas statybą leidžiančių dokumentų išdavimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje (galiojusioje Sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; 3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje; 4) surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad gavus duomenis, jog žemės sklype ar jo dalyje, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas, t. y. žemės sklypui ar jo daliai surašytas savavališkos statybos aktas, bei nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 str. 16 d. 1 p.), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.
31. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2D-1797 konstatavo, jog 2017 m. gegužės 11 d. privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra neįvykdytas. Savavališkos statybos faktas, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra fiksuotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-30-170511-00042 įpareigojo iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa ir sutvarkyti statybvietę, nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Pažymėtina, kad Savavališkos statybos 2017 m. gegužės 10 d. aktas ir 2017 m. gegužės 11 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170511-00042 buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 27 d. sprendimu bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, o dėl 2017 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-170511-00042 ieškinį atmetė. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai 2021 m. lapkričio 11 d. pateikus Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kuriame buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pašalinti, atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatą, kuria vadovaujantis, kaip jau minėta, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Sprendimo pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.