- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1322-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), neturtinės ir moralinės žalos kompensaciją – 1 500 Eur.
2. Nurodė, kad ieškovas atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2025 m. rugpjūčio 3 d. Bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kur 2022 m. birželio 27 d. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką. Ieškovas buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos komisijai svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikė ir nustatė rekomendacijas, bei nurodė pakartotinai svarstysią klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gruodžio mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ieškovas buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ąjį kalėjimą. Pakartotinio elgesio rizikos įvertinimas buvo padarytas tik 2023 m. vasario 14 d. ir nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas 106, t. y. aukšta rizika. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą turėjo būti sudaryta Socialinio tyrimo išvada. Ieškovo teigimu, turėjo būti pateikti dokumentai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo lygtinio paleidimo komisijai svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nesudarė Socialinio tyrimo išvados ir nepateikė bei neruošė dokumentų lygtinio paleidimo komisijai svarstyti. Tokie neteisėti veiksmai buvo apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkui, kuris į skundą atsakė, jog jokie teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Nesutikdamas su atsakymu ieškovas pateikė skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Taip pat pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai. 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos kalėjimų tarnybos resocializacijos skyriaus viršininkė, išnagrinėjusi pateiktus skundus, pripažino ieškovo skundus pagrįstais. Ieškovo atžvilgiu turėjo būti taikomos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Resocializacijos skyriaus pareigūnai neatliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo ir nesudarė socialinio tyrimo išvados dar 2022 m. gruodžio mėn.
3. Ieškovo teigimu, Resocializacijos skyriaus pareigūnai ir administracija bei pats įstaigos vadovas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. (5 mėnesius) leido neteisėtus veiksmus, sąmoningai ir sistemingai bei piktybiškai nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų. Pareigūnai ir vadovybė ne tik pažeidė esmines ir prigimtines žmogaus teises, neturtines teises, bet tokiais savo neteisėtais veiksmais ir neteisėtu neveikimu akivaizdžiai savavališkai patys nusprendė, jog ieškovas neturi teisės būti pristatytas į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją dėl galimybės svarstyti taikyti lygtinį paleidimą. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas buvo šoke, buvo ir yra depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, neteko apetito, pablogėjo sveikata, pašlijo santykiai ir bendravimas su drauge. Ieškovo teisės buvo pažeistos nesugrįžtamai ir neatstatomai, kurių net neįmanoma įvertinti pinigais. Esant tokiai aplinkybių visumai bei įskaitant pažeidimo mastą, veiksmai buvo leidžiami gana nemažą laikotarpį, patirta 1 500 Eur neturtinė – moralinė žala.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas buvo informuotas, jog lygtinis paleidimas jo atžvilgiu taikomas nebus, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika didelė ir nebuvo padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl klaidingo naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindų interpretavimo pranešime lygtinio paleidimo komisijai nebuvo laiku pateikti lygtinio paleidimo nagrinėjimui reikalingi dokumentai ir ieškovas nebuvo laiku pristatytas lygtinio paleidimo komisijai. Ieškovas negalėjo patirti jokios neturtinės žalos, kadangi Lygtinio paleidimo komisija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Net ir tuo atveju, jei procedūros būtų atliktos laiku, ieškovas būtų buvęs pristatytas komisijai laiku, ieškovas nebūtų įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Negalima konstatuoti, kad dėl laiku neatliktų lygtinio paleidimo procedūrų ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą. Ieškovas, įrodinėdamas neva patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, iš esmės apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tačiau jiems pagrįsti nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Nustatė, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ajame kalėjime. Bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 3 d. Iš ieškovo pateiktos 2023 m. sausio 27 d. išvados apie nuteistojo M. L. resocializacijos plano priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus 55 kartus, drausminės nuobaudos buvo skirtos 41 kartą. Išvada – nuteistasis neįvykdė visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir lygtinio paleidimo rekomendacijų. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko L. N. pranešimo „Dėl lygtinio paleidimo pagal LR BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo“, nustatė, kad ieškovas negali būti vertintinas kaip darantis akivaizdžią pažangą ir jo atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas nebus.
7. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta.
8. Laikėsi pozicijos, kad, nors ieškovas teigė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros netinkamo vykdymo) jis buvo šoke, buvo ir yra depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis ir kt., tačiau vien tik šių aplinkybių nurodymas procesiniuose dokumentuose nėra pakankamas faktui, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo specifinį teisinį statusą, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui.
9. Akcentavo, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 1-ame kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokią išvadą komisija padarė atsižvelgdama į tai, kad, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 25 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tarp jų padarė šiukščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus nuteistuosius, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, nurodymų nevykdymas). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Minėtą komisijos nutarimą nuteistasis apskundė ir 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai nuteistojo skundą atmetė.
10. Vertino, kad net ir tuo atveju, jei pareigūnai būtų savo pareigas atlikę tinkamai ir nuteistasis dar 2022 m. gruodžio 1 d. būtų pateiktas komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, esant 2023 m. balandžio 20 d. komisijos nutarimo priėmimo metu susidariusiai faktinei situacijai, kai iš turimų duomenų komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, ieškovas galimai vis tiek nebūtų įgijęs teisės į lygtinį paleidimą ir toliau būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kadangi komisijai lygtinio paleidimo netaikius, teismas atmetė nuteistojo skundą dėl tokio komisijos nutarimo.
11. Konstatavo, kad ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, iš esmės apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tačiau jiems pagrįsti nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų. Ieškovui byloje neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 1 500 Eur moralinės žalos kompensaciją, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 2023 m. sausio 27 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodoma, kad, atlikdamas bausmę, nuteistasis 55 kartus padarė režimo reikalavimų pažeidimus, 41 kartą buvo skirtos drausminės nuobaudos, nevykdomas individualus planas. Apelianto teigimu šie duomenys yra klaidingi ir neteisingi.
12.2. Nuteistasis nebuvo informuotas, kad jam nebus taikytinas lygtinis paleidimas. Klaidingas BVK 82 straipsnio interpretavimas neatleidžia nuo atsakomybės tinkamai atlikti savo darbinę veiklą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu CPK 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu galėtų ar turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Apeliaciniame skunde iš esmės yra atkartojami tie patys ieškinio argumentai dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, kuriuos teismas išsamiai išnagrinėjo ir priėmė motyvuotą sprendimą. Tai, kad sprendimas netenkina ieškovo, nėra pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti ar pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
13.2. Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2023 m. liepos 3 d. pažymą dėl ieškovo skundo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šis įrodymas parengtas jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, jį priima į bylą, kadangi šis įrodymas gali būti reikšmingas vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 314 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pažymėtina, kad ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Kai civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, tai lemia tam tikrus viešosios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rudenį iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus–atvirąją koloniją atlikti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi subendrintos bausmės. Bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovo teigimu, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo pareigūnų neveikimo neteikiant ieškovo lygtinio paleidimo komisijai, jis patyrė neturtinę žalą. Siekdamas apginti savo pažeistas teises, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinį atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – padarytos žalos. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad net ir tuo atveju, jei pareigūnai būtų savo pareigas atlikę tinkamai ir ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. būtų pateiktas komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, esant 2023 m. balandžio 20 d. komisijos nutarimo priėmimo metu susidariusiai faktinei situacijai, kai iš turimų duomenų komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, ieškovas galimai vis tiek nebūtų įgijęs teisės į lygtinį paleidimą ir toliau būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
21. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, dėl jo pateikė apeliacinį skundą. Iš skundo turinio matyti, kad jame apeliantas iš esmės atkartoja ieškinio argumentus, visiškai neargumentuodamas ir nenurodydamas, kokias procesinės ar materialinės teisės normas teismas pažeidė priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde atkartotus ieškinio argumentus pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino priimdamas sprendimą.
22. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovo elgesys pataisos namuose nebuvo tinkamas, jis daugybę kartų buvo nusižengęs, todėl jo atžvilgiu lygtinis paleidimas galimai nebūtų buvęs taikomas net ir tuo atveju, jeigu pareigūnai ieškovą 2022 m. gruodžio 1 d. būtų pateikę komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo. Šias aplinkybes pagrindžia šie pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai: 2023 m. sausio 27 d. išvada apie ieškovo resocializacijos plano priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus 55 kartus, drausminės nuobaudos buvo skirtos 41 kartą, padaryta išvada – nuteistasis neįvykdė visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir lygtinio paleidimo rekomendacijų; Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko L. N. pranešimas „Dėl lygtinio paleidimo pagal LR BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo“, kuriame nurodyta, kad nuteistasis negali būti vertintinas kaip darantis akivaizdžią pažangą, ir jo atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas nebus; Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė apelianto skundą dėl 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo. Bylos baigties nekeičia ir ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2023 m. liepos 3 d. pažyma, kurioje konstatuoti pareigūnų netinkami veiksmai, kadangi, kaip minėta anksčiau, dėl ieškovo netinkamo elgesio jam lygtinio paleidimo procedūra nebūtų buvusi taikoma.
23. Vertinant ieškovo poziciją dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
24. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovas, prašydamas atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, neįrodė, kad ji buvo patirta. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo šoke, sumažėjo bendravimas su artimaisiais, pablogėjo jo sveikata, laikytinos deklaratyviais jo teiginiais, bet ne įrodytais faktais. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straiposnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, šią aplinkybę turėjo įrodyti būtent jis, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.