- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-198-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- Ritos J, Rita J, I. A., R.J. H.
- Atsakovas
- I. A., I., Ritai J
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ritos J. H. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr.2-1960-364/2009 pagal ieškovės Ritos J. H. ieškinį atsakovei I. A. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Rita J. H. ieškiniu prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė I. A. priešieškiniu tą patį turtą prašė pripažinti jos mirusio sūnaus E. P. asmenine nuosavybe (civilinė byla Nr. 2-1960-364/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinę bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-24959-192/2009 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei Ritai J. H. dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas nurodė, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nes ieškovės R.J. H. ieškinio reikalavimas kyla iš nepilnamečio vaiko R. P. interesų gynybos, todėl byla sustabdytina.
Šalies argumentai
Ieškovė R.J. H. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes ieškovės ieškinys grindžiamas ir bylos medžiagoje pateiktais įrodymais apie ginčijamam turtui įsigyti sukauptas lėšas. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo grindžiamas tik tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ieškinyje dėl nuosavybės pripažinimo. Atsakovė teigia, kad ginčas dėl namo nuosavybės vyksta nuo 2006 m., ir ji tik 2009 m. sužinojo, kad R. P. gali būti ne E. P. sūnus, tačiau ieškinyje nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina jos abejones. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nėra praleidusi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų termino pareikšti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo. Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl remiantis CPK 376 straipsniu teismas privalėjo įvertinti ieškinį ir nustatyti, ar yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Todėl nutartis stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus surinkti nauji įrodymai, yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pati ieškovė, prašydama tenkinti ieškinį, remiasi nepilnamečio sūnaus interesais, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės reikalavimas kyla iš nepilnamečio vaiko interesų gynybos. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra priimtas ir pagal jį iškelta civilinė byla, todėl dėl šio reikalavimo pagrįstumo bus nuspręsta tik išnagrinėjus šią bylą, o teismas neturi teisės pasisakyti dėl kitoje byloje sprendžiamo reikalavimo pagrįstumo.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirojo skundo faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.
Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylą, nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus ir būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.
Ieškovė ieškinį (b.l. 3-4) dėl ginčo statinių pripažinimo asmenine nuosavybe grindžia bendrosios jungtinės sutuoktinių (jos ir mirusio sutuoktinio E. P.) nuosavybės padalijimu, nurodydama, kad ginčo gyvenamasis namas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turėtų būti padalinta, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, nelygiomis dalimis, kartu nurodant, kad buvęs sutuoktinis neteikė išlaikymo sūnui. Tai reiškia, kad ieškovė pretenduoja į visą šį turtą (o ne tik į jo dalį), remdamasi nepilnamečio vaiko interesais. Atsakovė gi priešieškiniu prašo šį turtą pripažinti asmenine jos sūnaus E. P. nuosavybe (b.l. 31-33, 45-46), be to, ji atskiroje byloje pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo nustatyti, kad miręs E. P. nėra nepilnamečio R. P. tėvas (b.l. 101-102). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė, ginčydama tėvystę, iš esmės siekia paneigti ieškovės teisę, remiantis nepilnamečio vaiko interesais, pretenduoti į didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Tai reiškia, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo bus nustatinėjami šiai bylai reikšmingi faktai, t.y. ar ieškovė, remdamasi nepilnamečio sūnaus interesais, galės pretenduoti į didesnę turto dalį. Šie faktai negali būti nustatyti šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi tai nėra šios bylos dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio vaiko tėvystė gali būti paneigta, tik išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą dėl atsakovės pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinis sprendimas atskirai iškeltoje byloje turės prejudicinę reikšmę šiai bylai yra visiškai pagrįsta, ir dėl šių priežasčių nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas), o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.