Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E. D., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. D. skundą dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis R. K., išnagrinėjęs turimą informaciją, nustatė, kad 2013 m. gruodžio 31 d., 19.45 val., Kaune, Jonavos gatvėje ties sankryža su Ievų taku, dėl nežinomų priežasčių virto stulpas, priklausantis uždarajai akcinei bendrovei „Autrolis“. Virstant stulpui apgadinta gatvės apšvietimo įranga, sumontuota ant stulpo, priklausanti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“, bei E. D. vairuojamas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl automobilio apgadinimo E. D. pasiūlyta kreiptis į draudimo įstaigą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo automobilis buvo apgadintas nuvirtus troleibusų kontaktinio tinklo stulpui, t. y. ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl institucija, priėmusi nutarimą, pagrįstai nusprendė, kad šioje veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl teismas, patikrinęs nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad naikinti jį nėra pagrindo.

Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo išreikšta pozicija, kad troleibusų kontaktinio tinklo stulpo (stulpų) netinkama priežiūra ir eksploatacija kelia grėsmę eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas prašo, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, gindama viešąjį interesą, ir, siekdama užkirsti galimybę įvykti tokiems eismo įvykiams, pradėtų platesnį tyrimą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. O tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Pabrėžtina, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kita vertus, jis yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams.

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 str. yra numatyti policijos uždaviniai: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; 6) saugaus eismo priežiūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-28 nutarimu Nr. 255 patvirtintų „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos departamento nuostatų“ 3 priede nurodyta, kad Kelių policijos valdyba yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, kelių policijos valdymo organas, formuojantis ir įgyvendinantis valstybės politiką saugaus eismo organizavimo bei gamtos apsaugos nuo žalingos autotransporto įtakos srityse. Svarbiausieji Kelių policijos valdybos uždaviniai yra užtikrinti eismo saugumo priežiūrą ir kelių eismo taisyklių pažeidimų bei eismo nelaimių tyrimą.

Kelių policijos valdyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja kelių policijos padalinių patrulinę veiklą; peržiūri kelių transporto objektų, eismo organizavimo, miestų ir gyvenviečių generalinių planų projektus, dalyvauja svarstant juos techninėse tarnybose; teikia praktinę ir metodinę paramą eismo reguliavimo (organizavimo) klausimais savivaldybėms, policijos komisariatams, Susisiekimo ministerijai ir kt.; tiesiogiai kontroliuoja pagrindinius kelius, kad jų būklė atitiktų eismo saugumo reikalavimus; dalyvauja rengiant valstybines programas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, normas, standartus, taisykles ir kitus dokumentus, reglamentuojančius transporto priemonių projektavimą, gamybą, perdirbimą bei jų techninę būklę; atlieka transporto priemonių konstrukcijos ekspertizę; kontroliuoja ir koordinuoja valstybinių transporto priemonių techninės apžiūros eigą ir organizuoja individualių transporto priemonių techninę apžiūrą; organizuoja kelių policijos darbą kontroliuojant transporto priemonių poveikį aplinkai, rengia pasiūlymus gamtosaugos veiklai tobulinti; kontroliuoja kelių policijos padalinių teisinę praktiką tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo nelaimes, atliekant kvotą autotransporto įvykių bylose, skiriant administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už kelių eismo taisyklių pažeidimus; formuoja visuomenės nuostatas saugaus eismo srityje. Kelių policijos valdyba savo funkcijas įgyvendina per pavaldžias kelių policijos struktūras, funkcionuojančias miestų ir rajonų policijos komisariatuose, ir padalinius bei tarnybas, sudaromus prie valdybos.

Kaip matyti iš aptartų teisės aktų, Kelių policijos valdyba yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, svarbiausi šios institucijos uždaviniai yra užtikrinti eismo saugumo priežiūrą ir kelių eismo taisyklių pažeidimų bei eismo nelaimių tyrimą, tačiau jos funkcijose nėra numatytas viešojo intereso gynimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. numatyta, kad įstatymo nustatytais atvejais prokuroras gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta nuostata, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, gina viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Taigi, Konstitucija suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visais atvejais, kai asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti, būtų užtikrinta veiksminga tokių teisių ir teisėtų interesų apsauga ir gynimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuomet dėl nenustatytų priežasčių krito troleibusų kontaktinio tinklo stulpas, apgadindamas asmens turtą bei taipogi sukeldamas grėsmę ir eismo dalyvių saugumui, nors ir neužtraukia administracinės atsakomybės, tačiau tuo būdu buvo pažeisti visuomenės interesai, todėl turi būti užtikrinta, kad tokių atvejų būtų išvengta. Galbūt dėl galimai netinkamos minėtų stulpų eksploatacijos ir priežiūros ateityje gali įvykti ir skaudesnių nelaimių, ne tik turto apgadinimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis „Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas‘ numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bylos medžiagą būtina perduoti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, ikiteisminiam tyrimui dėl galimos netinkamos ar aplaidžios stulpo/ stulpų nepriežiūros atlikti.

Atsižvelgiant į nurodytą, E. D. skundas atmestinas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. K. 2014 m. sausio 31 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga perduotina Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

Pareiškėjo E. D. skundą atmesti, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. K. 2014 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.