- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-822-3972-09
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007-11-05 Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu administracinėje byloje Nr.12 L. G. nubausta pagal LR ATPK 159 str.3 d. 2000 litų bauda. Pareiškėja nubausta už tai, kad be statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, Šatrijos gatvės 1a Šiaulių mieste, rekonstravo gyvenamąjį namą , t.y. namo išorinėje atitvaroje įrengė naują stogo elementą- stoglangį apie 1 kv. metro ploto ir ties praplėstos mansardos dalimi apšiltino šlaitinį stogą, mansardoje, išardžius pertvarą-sieną tarp mansardos ir palėpės praplėtė patalpą, prijungiant palėpės 1,63x1,20 m plotą, pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Tai motyvavo tuo, kad atliekant skundžiamame nutarime nurodytus statybos darbus, statybos leidimas nebuvo būtinas ir privalomas, nes buvo atliktas statinio paprastasis remontas. Be to, mano, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai nebuvo įgalioti už ginčijamą pažeidimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bausti pareiškėją, todėl nutarimą priėmė to negalėjusi padaryti institucija.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi L. G. skundo nepatenkino ir paliko nepakeistą 2007-11-05 Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto nutarimą administracinėje byloje Nr.12, kuriuo L. G. nubausta pagal LR ATPK 159 str.3 d. 2000 litų bauda.
Teismas konstatavo, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Pareiškėjai paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, kuri nelaikytina per griežta. Suinteresuotos institucijos pareigūnai turėjo teisę ir buvo tinkamai įgalioti tiek nustatyti administracinio teisės pažeidimo faktą, tiek ir nubausti pareiškėją. Skundžiamame nutarime nurodytų ir atliktų statybos darbų neginčija nei viena iš šalių, nuomonės išsiskiria tik vertinant, ar atliekant šiuos statybos darbus buvo reikalingas statybos leidimas ar nebuvo reikalingas.
Statybos įstatymo 23 str. 1 dalis numato, kad leidimas vykdyti statinio rekonstravimą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, statinio paprastąjį remontą. Nagrinėjamu atveju išimtys, kada nereikalingas statybos leidimas, negali būti taikomos, nes atlikti pareiškėjos darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir rekonstruojamas statinys nepriskirtas nesudėtingiems statiniams (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d .įsakymu Nr.184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 9,11 punktai, 2 lentelė. Taigi, statybos darbams, kuriuos atliko pareiškėja, buvo būtinas statybos leidimas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas- iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Toliau išvardijami statybos darbai, kuriuos atlikus, esamas statinys įgauna naują kokybę. Išorinėje atitvaroje naujo stogo elemento (stoglangio) įrengimas, šlaitinio stogo apšiltinimas bei naudojamo ploto mansardos patalpoje padidinimas yra priskiriami rekonstrukcijos darbams, kuriuos atlikdama pareiškėja privalėjo turėti leidimą. Jau paminėto reglamento 12 punkto nuostatos, apibrėžiančios paprastąjį remontą, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Šiame punkte nurodoma, kad statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nepaminėti reglamento VI ir VII skyriuose. Darytina išvada, kad visi statybos darbai, išskyrus tuos, kurie paminėti VI (Statinio rekonstravimas) ir VII (statinio kapitalinis remontas) skyriuose priskiriami paprastojo remonto darbams. Tuo tarpu L. G. atlikti statybos darbai reglamentuoti VI skyriaus (statinio rekonstravimas) nuostatoms, todėl jų atlikimas priskiriamas statinio rekonstravimui ir statybos leidimas tokiems darbams jai buvo privalomas.
III.
L. G. (toliau – ir apeliantė) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.
Mano, kad teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino pastato rekonstrukcijos bei remonto sąvokas. Nurodo, kad tiek Statybos įstatymo 2 str. 18 d., tiek Statybos techninio reglamento STR 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p. nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti statinį, sukuriant jo naują kokybę. Nesutinka, kad stoglangio įrengimas, šlaitinio stogo apšiltinimas bei mansardos ploto padidinimas laikytini statinio rekonstrukcija. Mano, kad atlikti darbai laikytini paprastu remontu, vadovaujantis minėto statybos reglamento 13 p. nuostatomis, nustatančiomis, kad paprasto remonto darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančios konstrukcijos.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta statytojo pareiga prieš pradedant statybos darbus turėti nustatyta tvarka parengtą statinio projektą ir leidimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriuje apibrėžta statinio rekonstravimo sąvoka, pareiškėjos atlikti darbai priskirtini prie rekonstrukcijos darbų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta statytojo pareiga prieš pradedant statybos darbus turėti nustatyta tvarka parengtą statinio projektą ir leidimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šią įstatymo nuostata, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju rekonstrukcijos darbams buvo būtina gauti leidimą.
Pareiškėjos atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atliktus darbus – stoglangio įrengimą, šlaitinio stogo apšiltinimą bei naudojamo ploto mansardoje padidinimą – reikėtų traktuoti kaip paprastą remontą, kadangi atlikti darbai neatitinka rekonstrukcijos darbus apibrėžiančių kriterijų – kai tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują kokybę, vadovaujantis minėto statybos reglamento 13 p. nuostatomis, nustatančiomis, kad paprasto remonto darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančios konstrukcijos.
Statybos įstatymo straipsnio 18 punkte išvardyta, kas yra laikoma statinio rekonstravimu – iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); apšiltinant statinio išorines atitvaras (sienas, stogą). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir rekonstruojamas statinys nepriskirtas nesudėtingiems statiniams (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 9, 11 punktai, 2 lentelė).
Kolegija vertina, kad pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta sankcijoje numatyta minimali, ji paskirta nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.