- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-343-940/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-660-1173/2023 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo M. D. 13 991,29 Eur negrąžinto kredito dalį, 732,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.), 57,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 15 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 931,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 20 d.), 1 353,65 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. birželio 20 d.), 29,39 Eur delspinigius, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas 2022 m. balandžio 19 d. vartojimo kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. D. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 13 991,29 Eur negrąžinto kredito dalį, 732,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 57,87 Eur tarpininkavimo mokestį, 15 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (13 991,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 20 d.), nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali viršyti 10 931,64 Eur, 29,39 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 742,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškove 2022 m. balandžio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 14 000 Eur vartojimo kreditą 110 mėnesių terminui, o atsakovas iki 2031 m. birželio 20 d. įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 11 839 Eur palūkanas (15 procentų metinė palūkanų norma) ir 1 421,14 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ragindama atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau šiam skolos nesumokėjus, ieškovė vienašališkai nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. sutartį nutraukė.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 13 991,29 Eur negrąžinto kredito dalį bei pagal sutartį apskaičiuotas 732,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.), taikant sutartyje numatytą 15 procentų dydžio metinę palūkanų normą.
6. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2031 m. birželio 20 d., galėjo tikėtis gauti 15 procentų dydžio metines palūkanas, tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti 15 procentų dydžio negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 10 931,64 Eur (pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimo detalizaciją) metines palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 13 991,29 Eur, nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 20 d.).
7. Atsižvelgdamas į tai, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 57,87 Eur tarpininkavimo mokestį, o reikalavimą dėl 1 353,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. birželio 20 d.), atmetė.
8. Teismas kaip pagrįstą vertino ieškovės reikalavimą dėl 29,39 Eur delspinigių bei proporcingos dalies tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o dėl procesinių palūkanų pasisakė, jog ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo, kaip vartotojo, 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, tris kartus viršijančios įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, prieštaraujančio įstatymui dydžio, todėl jas sumažino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį dėl nepriteisto tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo, kaip negautų pajamų (nuostolių), ir priteisti ieškovei iš atsakovo M. D. 1 353,65 Eur tarpininkavimo mokestį, atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Ši teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Šiuo atveju apeliantės taikomas tarpininkavimo mokestis ir yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
11. Apeliantės teigimu, ji atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, ji visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką, kas užtikrina visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantės pastebėjimu, tokiam atlygio skaičiavimui neprieštarauja ją prižiūrinčios institucijos.
12. Teigia, jog prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Ji apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
13. Pažymi, jog nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams, o apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai jos patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
14. Nurodo, kad sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, tačiau vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, tai turėtų būti vertinama kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
15. Tvirtina, jog tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, todėl vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat tarpininkavimo mokesčio suma yra aiškiai nurodyta ir specialiosiose sąlygose. Visas tarpininkavimo mokestis yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis. Be to, Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-862-638/2022 negautas pajamas, pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, laikė patirtais nuostoliais ir toje dalyje tenkino ieškovės reikalavimą. Nurodytoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (VKĮ 5, 11 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 353,65 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. birželio 20 d.), pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nes kilo ginčas, ar negautas pagal vartojimo sutartį tarpininkavimo mokestis yra ieškovės nuostoliai, kai vartojimo sutartis buvo nutraukta anksčiau termino.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 57,87 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), tai yra nesumokėtą tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovės nuomone, tarpininkavimo mokesčio suma, apskaičiuota po sutarties nutraukimo, turėtų būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma, t. y. tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki jos termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimo teisines pasekmes, kurio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, spręstina, jog nutraukus sutartį, vartojimo kreditą suteikusi įmonė nebeprivalo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių kredito įstaiga po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti, nes vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, taip pat ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, kreditorius gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Kaip matyti, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkto nuostatos tarpininkavimo mokestį apibrėžė kaip mokestį, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą šis mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodoma, kad ieškovei mokamas tarpininkavimo mokestis susideda iš 5,5 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos sumos (sutarties 5.3.1 punktas).
24. Pažymėtina, jog sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).
25. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą, vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos bendrovės nuostolius padengti.
26. Toks paminėtų sutarties sąlygų turinys leidžia spręsti, kad šalys neaptarė, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovei nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, kaip patirtų nuostolių, sutarties 8.6 punkto kontekste, pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ir faktinio šio klausimo vertinimo nekeičia, nes tik palūkanos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Būtent tokius nuostolius vartojimo kredito gavėjas sutartimi ir įsipareigojo padengti.
27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog būtų patyrusi nurodyto dydžio nuostolius. Kaip minėta, nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt. Kartu įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš jo skolą po sutarties nutraukimo, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas verslo modelis, tai, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, negali lemti vartotojų teisių apsunkinimo ar kitokio ribojimo. Tokios faktinės aplinkybės būtų reikšmingos vertinant tarp apeliantės ir minėtų trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir konkretaus kredito gavėjo.
29. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Apeliaciniame skunde apeliantė mini Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, tačiau apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo (taikymo) praktikos. Be to, kiekviena situacija yra vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl apeliantės skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, nesaisto šią konkrečią bylą nagrinėjančio teismo.
30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, turinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pasisakyta. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
33. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.