- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-598-323/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01312-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2023-06-05 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2023-06-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti jos 2023-05-10 prašymą bei priimti naują sprendimą.
Ieškinyje nurodo, kad 2022 m. gruodžio mėn. Klaipėdoje, po buto, esančio (duomenys neskelbtini) langais atsirado statinys – nuovaža neįgaliajam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į daugiabutį administruojančią įmonę UAB „Bono Domo“, iš kurios sulaukė tokio situacijos komentaro – savivaldybė prašė leidimo nuovažai, bet tam buvo būtina pateikti projektą. Taip pat turėjo būti išpildytas Civilinio kodekso 4.85 straipsnio reikalavimas, kad darbų atlikimui (darbai susiję su visų butų bendra nuosavybe – bendro naudojimo objektais – laikančiomis konstrukcijomis ir kt.) turėjo duoti sutikimus ne mažiau kaip 51 procentų namo butų ir kitų patalpų savininkų. Administratoriaus UAB „Bono Domo“ teigimu savivaldybei projekto nepateikė, savivaldybė pati projekto taip pat neparengė, leidimas nebuvo išduotas, administruojanti įmonė ir butų savininkai sutikimo nedavė, tačiau nuovaža pastatyta. Administratoriaus UAB „Bono Domo“ nurodymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. 2023-06-05 gavo atsakovės atsakymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į jos raštą (toliau – sprendimas), kuriuo buvo netenkintas jos 2023 m. gegužės 10 d. prašymas demontuoti nuovažą. Savo sprendime atsakovė nurodė, kad nuovaža (pandusas) įrengta teisėtai, kad būtina užtikrinti neįgaliojo interesus, bei nurodė jai būti tolerantiškai bei atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų vardan neįgaliojo interesų. Mano, kad atsakovės sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl prašo teismo jį panaikinti, atsižvelgiant į šiuos motyvus. Pirma, atsakovė nurodydama jai būti tolerantiškai bei atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų vardan neįgaliojo interesų siekė padaryti tam tikro pobūdžio spaudimą, kad ji neskųstų neteisėtų atsakovės veiksmų. Antra, nuovaža įrengta neteisėtai, kadangi: a) įrengus nuovažą, kartu daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingasis statinys) fasade buvo pradėtas įrengti naujas įėjimas į butą (duomenys neskelbtini), įdėtos durys projekte nenumatytoje vietoje. Vėliau, dėl jai nežinomų priežasčių, galimai dėl kaimynų skundų, durų nebeliko. Tai matoma 2023 gruodžio mėnesį darytose nuotraukose. Kadangi daugiabutis gyvenamasis namas yra daugiaaukštis (daugiau nei 5 aukštų), pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punkto nuostatas „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo [3.3] 2 straipsnio 20 dalyje − statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys [3.43–3.48]“ - jis priskiriamas ypatingiesiems statiniams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingajam statiniui statybą leidžiantis dokumentas iš esmės reikalingas atliekant bet kurios rūšies statybos darbus – tiek naujai statybai, tiek rekonstrukcijai, tiek atlikti kapitalinį remontą, tiek atlikti paprastąjį remontą – kai aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda ir kt. Šiuo atveju daugiabučiame pastate buvo įrengtas naujas fasado elementas – įrengtos naujos durys bei pritvirtintos nuovažos konstrukcijos prie pastato fasado. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip užsakovas, be statybą leidžiančių dokumentų ir privalomos projektinės dokumentacijos, savavališkai, nederindama su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais ir administruojančia įmone UAB „Bono Domo“, pažeisdama teisės aktų reikalavimus bei jos ir kitų asmenų teises ir pablogindami dalies gyventojų gyvenimo sąlygas, neteisėtai atliko savavališkos statybos darbus. Trečia, atsakovė visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su jos prašymu, pateikto atsakovės atsakingoms darbuotojoms J. V. ir D. D. aplinkybių, nesiaiškino, kodėl prašymas nebuvo registruotas bendra tvarka, kodėl negavo nustatyta tvarka parengto oficialaus atsakymo, pasirašyto tam įgaliojimus turinčio atsakovės darbuotojo. Ketvirta, atsakovė 2023-05-10 prašymą perdavė tirti jos skundžiamai darbuotojai - J. V., taip pažeisdama VAĮ nustatytus principus ir reikalavimus.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pastatydama nuovažą po jos buto balkono langais, atsakovė pablogino jos gyvenimo sąlygas. Įrengiant nuovažą nebuvo atsižvelgta į jos nuomonę. Šiuo metu nuovaža yra nuardyta, tačiau tai nereiškia, kad ateityje savivaldybė vėl nesugalvos kažko pastatyti. Nori, kad savivaldybė pripažintų, jog pastatydama nuovažą pablogino jos gyvenimo sąlygas, pažeidė, jos kaip lygiaverčio gyventojo gyvenančio tame pastate, teises. Taip pat nori, jog atsakovė įsipareigotų nebandyti pabloginti jos gyvenimo sąlygų ateityje.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas teismas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su balkonu, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame daugiabučio pastato aukšte. Atsakovė prie daugiabučio pastato sienos, po ieškovės buto balkono langais, įrengė statinį-nuovažą, skirtą neįgaliajam asmeniui patekti į savo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu demontuoti nuovažą, kadangi ši pablogina jos gyvenimo sąlygas. Atsakovė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Nesutikdama su atsakovės 2023 m. birželio 5 d. sprendimu, ieškovė kreipėsi su skundu dėl statybos padarinių pašalinimo į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2023 m. spalio 12 d. nutartimi skundą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Po skundo perdavimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nuovaža buvo demontuota.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 5 d. raštą, kuriuo atsakovė atsisakė demontuoti prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), pastatytą nuovažą, ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. atsakovei pateiktą prašymą dėl nuovažos demontavimo. Minėta, kad po civilinės bylos iškėlimo nuovaža buvo nuardyta. Ieškovei ši aplinkybė žinoma, ji puikiai supranta, kad šiuo atveju demontuoti nuovažą, kurios fiziškai nėra, neįmanoma. Tolesniu bylos nagrinėjimu ieškovė siekia, jog būtų pripažinta, kad atsakovė nuovažą prie daugiabučio pastato pastatė neteisėtai ir tokiu būdu pablogino ieškovės gyvenimo sąlygas. Taip pat siekiama, kad atsakovė įsipareigotų nebloginti ieškovės gyvenimo sąlygas ateityje įrengiant naujus statinius po jos balkono langais be ieškovės sutikimo.
Dėl atsakovės įsipareigojimo nesiimti tam tikrų veiksmų
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktame 2023 m. gegužės 10 d. prašyme buvo keliamas tik tais vienas reikalavimas – demontuoti nuovažą, pastatytą prie daugiabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismui pateiktame ieškinyje keliami du materialiniai reikalavimai: 1) panaikinti 2023 m. birželio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymą; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymą. Pabrėžtina, kad ieškinio patenkinimo atveju, tai yra panaikinus 2023 m. birželio 5 d. Nr. ((duomenys neskelbtini) sprendimą ir įpareigojus iš naujo išnagrinėti ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymą, reikalavimas dėl įsipareigojimo atsakovei nesiimti tam tikrų veiksmų, nebūtų nagrinėjamas, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas 2023-05-10 prašymu. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įsipareigojimo nesiimti tam tikrų veiksmų ieškiniu kaip savarankiškas reikalavimas irgi nebuvo suformuluotas, todėl teismas jo nagrinėti negali.
Atsižvelgiant į nustatytą teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl įsipareigojimo atsakovei nesiimti tam tikrų veiksmų yra už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, todėl teismo šiuo klausimu nepasisakoma.
Dėl įrengtos nuovažos neteisėtumo
Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vienas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad nuovaža buvo pastatyta neteisėtai yra susijęs su tam tikrų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Toks prašymas ieškovei savaime nesukelia teisinių pasekmių, nekeičia jos teisių ir pareigų apimties. Reikalavimas pripažinti faktą, kad atsakovė neteistai pastatė nuovažą nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio), nes neturi būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko. Todėl teismo irgi negali būti nagrinėjamas.
Dėl proceso baigties.
Minėta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ginčijama nuovaža buvo nuardyta. Taigi ieškinio patenkinimas šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi atsakovė iš naujo išnagrinėjusi ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymą negali įsipareigoti nuardyti nuovažą, kurios nėra. Teismo įsitikinimu, ieškovės tikslas, kurio buvo siekiama pareiškiant ieškinį byloje – kad atsakovė priimtų sprendimą nuardyti nuovažą, įrengtą (duomenys neskelbtini) – pasiektas. Taigi, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas atmeta ieškovės ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.