- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- e2-194-980/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12117-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- BUAB „FKL“
- Atsakovas
- P. N.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „FKL“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Astekas“, ieškinį atsakovui P. N. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4.656,15 Eur (16.076,74 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kaip įmonės vadovas ir savininkas, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovo pareigos nevykdymo ieškovei buvo padaryta 4.656,15 Eur (16.076,74 Lt) turtinė žala.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 122 straipsnio 1 dalis), tačiau nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „FKL“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Astekas“. Iki bankroto bylos iškėlimo dienos UAB „FKL“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas P. N.. 2014 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie atsirado ir buvo vykdytini iki 2009 m. spalio 1 d. dienos. Ieškovė šių įsipareigojimų nevykdė (neatliko mokėjimų) ir tam tikri kreditorių įsipareigojimai po 2009 m. spalio 1 d. tik didėjo, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriui paskutinį kartą buvo mokėta 2009 m. liepos mėnesį, priskaičiuotos įmokos nebuvo pilnai apmokamos dar nuo 2009 m. gegužės mėn., o UAB „Omnitel“ nemokėta buvo nuo 2009 m. birželio mėnesio, ko pasėkoje padidėjo kreditoriniai reikalavimai bei atsirado nauji kreditoriai nuo tos dienos, t. y. 2009 m. spalio 1 d., kada ieškovė tapo nemoki ir atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, jog nuo 2009 m. spalio 1 d. iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 17 d., padidėjo ir papildomai atsirado šie kreditoriniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyriaus - 430,55 Eur (1.486,61 Lt), UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ – 4.225,59 Eur (14 590,13 Lt) (2.451,23 Eur (8.463,59 Lt) palūkanų + 397,74 Eur (1.373,30 Lt) bylinėjimosi išlaidų + 1.180,13 Eur (4.074,74 Lt) palūkanų + 196,51 Eur (678,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Įmonių bankroto įstatymas) 5 straipsnio nuostatos numato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės savininkas, įmonės administracijos vadovas. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba su sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, ir aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Jei bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, tai jos vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Šiuo atveju civilinė atsakomybė kyla ne tik įmonei, bet ir jos vadovui. Tik tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad pagal 2009 metų duomenis atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, turėjo galimybę ir galėjo objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę. Tačiau dėl atsakovo nerūpestingo, neatidaus ir neapdairaus elgesio, įmonės vykdomos veiklos rizika nebuvo įvertinta. Atsakovas įmonei tapus nemokia, t. y. nuo 2009 m. spalio 1 d., laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė įmonės kreditorių interesus, savo įstatymines prievoles laikytis protingos verslo rizikos ir gerų verslo standartų (Įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo neveikimo ir kreditoriams atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 4.656,15 Eur (16.076,74 Lt) žalos atlyginimo (LR CK 6.245 str., 6.263 str.).
Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4.656,15 Eur (16.076,74 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „FKL“, įmonės kodas 300026069, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Astekas“, esančio Danės g. 23-38, Klaipėdoje, naudai.
Priteisti iš atsakovo P. N. 105,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.