Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu, į K. B. paskirtą bausmę įskaitytas nuo 2024 m. liepos 16 d. 05.40 val. iki 2024 m. liepos 16 d. 15.11 val. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), tai yra vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė 3 (trijų) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos 3 (trijų) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, tai yra 1 (vienas) mėnesis ir 1 (viena) diena ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš K. B. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 28,52 Eur (dvidešimt aštuoni eurai penkiasdešimt du centai) turtinės žalos atlyginimui.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš K. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, iš nuteistojo ir gynėjo argumentų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Savo iniciatyva nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo K. B. apeliaciniu skundu, jo ir gynėjo argumentais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. B., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Klaidų vertinant nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą ir bausmės proporcingumą nepadaryta. Parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka įstatymo reikalavimus, yra proporcinga padarytos veikos pobūdžiui bei nuteistojo asmenybei.

8. Skundžiamu nuosprendžiu K. B. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Individualizuojant apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kuris padarytas tiesiogine tyčia, į nusikalstama veika padaryta žalą, kad nusikaltimas nepasižymėjo dideliu pavojingumu, grėsmės kilti žalai asmenų sveikatai nenustatyta. Taip pat įvertino ir tai, kad nusikaltimas padarytas dėl (duomenys neskelbtini), kad K. B. nedirba. Apylinkės teismas nustatė K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinti ir K. B. socialiniai ryšiai, jog turi draugę, vaiką, tačiau šie ryšiai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, bei ankstesnius K. B. teistumus, administracinius nusižengimus, apylinkės teismas sprendė, jog ankstesniais teismo procesiniais sprendimais skirtos švelnesnės bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė, jog teisei priešingas elgesys yra susiformavusio jo nusikalstamo elgesio dalis, kurios nuteistasis nėra linkęs keisti. Teismas nusprendė, jog apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Taigi, iš apylinkės teismo nurodytų motyvų matyti, kad teismas, skirdamas K. B. bausmę už šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvertino veiks pavojingumo laipsnį, stadiją, padarytą žalą, taip pat atsižvelgė į apeliantą charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip minėta, nuteistojo padaryta veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams, negalima ignoruoti ir to, kad apeliantas nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Analizuodama nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog šis teistumas K. B. nėra pirmasis. Jis iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus. Analizuojamą nusikalstamą veiką jis įvykdė 2024 m. liepos 14 d., t. y. praėjus vos trims mėnesiams, kai buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Neigiamai K. B. charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tai, kad jis už įvairaus pobūdžio nusižengimus (vairavimą būnant neblaiviu, neužtikrinimą, jog bendrojo naudojimo teritorijoje nebūtų laikomas neeksploatuojamas automobilis, vairavimą neturint teisės vairuoti, smulkias vagystes ir kt.) ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jam paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia, kad apeliantas yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio taisykles, o nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta dėl susiformavusių neigiamų vertybių visumos, o ne atsitiktinai. Paminėtos aplinkybės rodo, kad paskirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis, kuris artimas minimaliam, yra tinkama, ne per griežta, proporcinga bausmė tiek apelianto asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai, bei nesudaro pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti sušvelninus nuteistajam skiriamą už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ar jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintas trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams.

10. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Todėl nustačius, kad nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką teisingai ir pagrįstai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Nors nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę už šioje byloje analizuojamo nusikaltimo padarymą, ar naikinti nuosprendžiu atliktą bausmių bendrinimą.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo K. B., tačiau šio reikalavimo nepaisymas laikytinas formaliu pažeidimu, nedarančiu skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu.

12. Be BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių pagrindų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

13. Atsižvelgdamas į nustatytų ir jau anksčiau aptartų aplinkybių visumą, jog nuteistasis jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas bei bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistas iš viso penkis kartus, bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas du kartus, tačiau ilgalaikių teigiamų pokyčių nuteistajam nepadarė. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, konstatavus, kad nuteistasis piktybiškai ir tyčia pažeidė probacijos sąlygas, iš esmės nevykdė jokių teismo jam skirtų pareigų, probacijos sąlygų. Be to apygardos teismas vertina ir tai, kad, jis ne kartą baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors nuteistasis deklaratyviai nurodo, kad pasimokė iš savo klaidų, nori pasistengti, tačiau ankstesnis jo elgesys, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį jo mąstymą, suteikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų efektyvus. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jau teistam penkis kartus, bei kuriam jau buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, šioje situacijoje neabejotinai būtų neteisingas. Pažymima, kad asmeniui pakartotinai darant nusikalstamas veikas ir valstybės taikomas poveikis turi griežtėti, priešingu atveju formuotų ir nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmą, kas tik paskatintų ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. B. nurodė, kad turi sutuoktinę (bylos duomenimis draugę), vaiką, tačiau šios aplinkybės buvo teisingai įvertintos nuosprendyje, kaip nesulaikiusios jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl ši aplinkybė nelaikytina tokia svarbia ir galinčia nulemti švelnesnės bausmės nuteistajam skyrimą ar sprendimo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą priėmimą.

15. Įvertinus aptartus argumentus, konstatuojama, jog tenkinti nuteistojo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Už apysunkį nusikaltimą K. B. skirta bausmė yra teisinga ir proporcinga. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. nuosprendį paliekamas galioti.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – 137,50 Eur iš nuteistojo K. B. teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Nors byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, tačiau įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš jo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.