Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Gitanos Butrimaitės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gren Klaipėda“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gren Klaipėda“ skunde prašo panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. liepos 12 d. nutarimą „Dėl UAB „Fortum Klaipėda“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ Nr. O3E-800 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, valdo biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę, kurioje deginant atliekas gaminama šilumos ir elektros energija. Pagal teisės aktus ir tarpusavio sutartis pareiškėja, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas tiekia pagamintą šilumą AB „Klaipėdos energija“ (toliau – ir Tiekėjas), kuri Klaipėdos mieste veikia kaip šilumos tiekėjas, tiekia (parduoda) šilumą galutiniams vartotojams.

Pažymi, kad 2009 m. gruodžio 4 d. tarp pareiškėjos ir Tiekėjo sudaryta Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S-09-14 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl pareiškėjos pagamintos šilumos energijos pirkimo-pardavimo. Sutarties sudarymo metu buvo ruošiamasi statyti termofikacinę jėgainę, o šalys Sutartimi susitarė, jog gaminamos šilumos energijos galingumas bus 50 MW (papildomas 17 MW šilumos energijos galingumas bus pasiektas naudojant įeinančių dūmų kondensatorių). Sutartimi susitarta, jog šilumos energijos galingumas sudarys 67 MW.

Nurodo, kad atsakovė Nutarimu nutarė skirti baudą pareiškėjai už tai, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. ir nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. aukcionuose tiekėjui AB „Klaipėdos energija“ buvo parduoti didesni šilumos kiekiai (iki 85 MW) nei Sutartyje numatyta šilumos galia (67 MW).

Pažymi, kad atsakovė priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėja pažeidė Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka) 19 punktą ir Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Standartinių sutarčių sąlygų aprašas) 29.1 punktą.

Pažymi, kad vertinant, kokia galia pareiškėja gali siūlyti ir kokiais kiekiais parduoti šilumos Tiekėjui šilumą, reikalinga vadovautis ne Sutartimi, kuri tam tikrų klausimų (sąvokų) net nereguliuoja, tačiau šilumos pirkimo–pardavimo santykius reguliuojančiais teisės aktais bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP2-40018 (toliau – ir VEI pažyma), kurie patvirtina, kad pareiškėja gali pagrįstai ir teisėtai siūlyti ir parduoti šilumą iki 85 MW.

Pareiškėjos teigimu, Supirkimo tvarkos 19 punktas ir Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 29.1 punktas, kurių pažeidimai konstatuoti skundžiamame Nutarime, apskritai nenumato ribojimų siūlyti ir parduoti didesnį šilumos kiekį nei numatyta tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir tiekėjų sudaromose sutartyse.

Pareiškėja mano, kad Sutartis negali paneigti teisės aktų reikalavimų ir faktinės situacijos, kurią pripažįsta ir pati Taryba, t. y. jog bendras pareiškėjos termofikacinės jėgainės šiluminis galingumas yra 85 MW, todėl turi būti vadovaujamasi ne formaliai Sutartyje nurodytu skaičiumi, tačiau teisės aktais bei VEI Pažyma, objektyviai patvirtinančia jėgainės maksimalią šilumos galią.

Pabrėžia, kad Sutartis tarp pareiškėjos ir Tiekėjo sudaryta dar 2009 m., t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas ir Taryba nebuvo priėmę taisyklių, kuriomis vadovaujantis turėjo būti sudaromos sutartys tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir tiekėjų. Sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcija apskritai net nenumatė, jog nepriklausomi šilumos gamintojai su tiekėju turėtų sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, dėl ko Tiekėjas ir pareiškėja susitarė dar 2009 metais, iš dalies tapo nebeaktualu priėmus naujus teisės aktus.

Pažymi, kad pareiškėjos ir Tiekėjo įsipareigojimai laikytis galiojančių teisės aktų privalomų reikalavimų kyla tiek Sutarties, tiek teisės aktų pagrindu. Nei pareiškėja, nei Tiekėjas šių privalomų reikalavimų pakeisti negali, taip pat negali būti taikomos ir Sutarčių nuostatos, kurios neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sutarčiai nereguliuojant maksimalios šilumos galios klausimo, pareiškėja, teikdama pasiūlymus bei parduodama šilumą, turėjo pareigą Tiekėjui nurodyti tiek Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas) 60.1 punkte (šilumos įrenginių vardinė šiluminė galia (MW), tiek 60.6 punkte (informacija apie maksimalų ir minimalų galimą vidutinį valandinį šilumos tiekimą į perdavimo tinklą (MW) nurodytą informaciją. Nors Sutartyje nebuvo įtvirtintų sąvokų „vardinė šiluminė galia“ ir „maksimali šiluminė galia“, tai nereiškia, jog šie kriterijai nėra taikytini pareiškėjos ir Tiekėjo tarpusavio santykiams siūlant ir perkant-parduodant šilumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad: 1) Sutartyje yra įtvirtinta „šiluminio galingumo sąvoka“, kuri savo esme reiškia „vardinę“ termofikacinės jėgainės galią, 2) VEI pažyma patvirtina jėgainės „bendrą šilumos galingumą“ esant 85 MW, kuris savo esme reiškia maksimalų termofikacinės jėgainės šiluminį galingumą, 3) nuo 2015 m. įsigaliojusios Sąvado 60.1 ar 60.6 punktų nuostatos įpareigoja nepriklausomą šilumos gamintoją tiekėjui nurodyti tiek vardinę, tiek maksimalią šilumos įrenginių galią (MW) ir užtikrinti, kad šilumos įrenginių darbo režimo charakteristikos atitiktų Sąvado 60 punkte nurodytą informaciją, 4) Supirkimo tvarkos 19 punktas įpareigoja pareiškėją šilumą tiekti laikantis Sąvade numatytų šilumos kokybės parametrų, pareiškėja laiko, jog pagrįstai teikė pasiūlymus ir tiekė šilumą Tiekėjui iki maksimalios jėgainės šilumos galios ribos (85 MW).

Pabrėžia, kad Taryba savo sprendimais, yra pripažinusi, kad VEI pažyma ne tik gali būti pagrindas pakeisti Sutartį, joje nustatant 85 MW termofikacinės jėgainės galingumą, bet ir yra įpareigojusi Tiekėją atlikti tokius Sutarties pakeitimus, taip pat išaiškinusi, jog iki Sutartis bus pakoreguota (ar sudaryta nauja), pareiškėjos ir Tiekėjo tarpusavio santykius teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ar trūkstamų sutarties nuostatų apimtyje turi reglamentuoti šilumos gamybą ir (ar) supirkimą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjos vertinimu, Tarybai nebuvo jokio teisinio pagrindo Sutartyje nurodytą 67 MW vardinę galią prilyginti „maksimaliai šilumos gamybos galiai“.

Pareiškėjos įsitikinimu, Supirkimo tvarkos 19 punktas ir Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 29.1 punktas nenumato pareigos pareiškėjai siūlyti ir parduoti šilumą iki Sutartyje numatytos šiluminės galios (MW) ribos. Nors pareiškėja buvo nubausta už teisės aktų nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų nevykdymą, Taryba Nutarime nepagrindė, jog teisės aktai numatytų tokias kaip skundžiamame Nutarime nurodytos reguliuojamos veiklos sąlygas.

Pareiškėjos manymu, Taryba skundžiamame Nutarime nepagrindė objektyviosios pažeidimo pusės elementų (neteisėtų veiksmų / pažeidimo), nebuvo pagrįsti ir subjektyviosios pažeidimo pusės elementai (pvz., kaltė). Taryba netyrė ir nevertino pareiškėjos kaltės kaip vienos iš sąlygų pareiškėjos atsakomybei pagal specialųjį įstatymą kilti. Pažymi, kad Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 3 punktas numato, jog būtent šilumos tiekėjas turi pareigą parengti sutartį, kurioje privalo būti įtrauktos Standartinių sutarčių sąlygų apraše nustatytos sutarties nuostatos. Tiekėjas niekada neinicijavo Sutarties keitimo, vengė ir nepagrįstai atsisakė papildyt Sutartį, nustatant 85 MW šiluminį galingumą. Tik nuo paties Tiekėjo veiksmų ir valios priklausė tai, kad Sutartis galėjo būti pakeičiama ar papildoma pagal naujus reikalavimus, kurie Sutarties sudarymo metu net negaliojo.

Akcentuoja, kad pareiškėja nei prieš tai, nei dabar negali priversti (išskyrus ginčo tvarka) Tiekėjo papildyti Sutartį taip, kad ji atitiktų faktinę situaciją ir visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taryba, skirdama sankciją pareiškėjai, šią aplinkybę galėjo ir turėjo pripažinti lengvinančia aplinkybe.

Pareiškėja 2021 m. spalio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad šilumos galia, kuria buvo siūloma supirkti šilumą ir galia, kuria faktiškai šiluma buvo supirkta, nustatoma Baltpool ataskaitoje nurodytą pareiškėjos siūlomą supirkti kiekį (MWh) ir faktiškai supirktą šilumos kiekį (MWh) padalinus iš atitinkamo mėnesio dienų skaičiaus bei padalinus iš 24 (valandų per parą skaičius). Tokiu būdu apskaičiuojamas valandinis šilumos tiekimas į perdavimo tinklą (MW). Pvz., jeigu 2018 m. gruodžio mėnesį pareiškėja aukcione siūlė patiekti iš viso 57 288 MWh šilumos kiekį, vadinasi ji planavo kiekvieną dieną tiekti šilumą 77 MW vidutine valandine galia (57 288 MWh / 31 dienos / 24 h = 77 MW).

Akcentuoja, kad Tarybos buvo nubausta už tai, kad siūlė ir tiekė didesnės galios nei 67 MW šilumą nurodytais laikotarpiais, kai iš tiesų net 4 mėnesius iš 12 ji tik siūlė didesnės galios nei 67 MW šilumą, tačiau faktiškai pardavė šilumą ją tiekdamas netgi žemesne nei 67 MW galia.

Teigia, kad Tarybos išvados dėl tariamai padaryto pažeidimo paremtos netgi klaidingais faktiniais duomenimis, objektyviai neištyrus visų aplinkybių, o tik remiantis UAB „Klaipėdos energija“ pateiktu raštu. Atkreipia dėmesį, jog joks teisės aktas nedraudė pareiškėjai teikti pasiūlymą dėl didesnės nei sutartyje numatyta šilumos galios.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad joks teisės aktas nedraudė pareiškėjai faktiškai parduoti šilumos, tiekiant ją iki pareiškėjos įrenginio maksimalios šilumos galios (85 MW) ribos. Pareiškėja šios ribos (85 MW) nurodytais laikotarpiais niekada neviršijo.

Pabrėžia, kad Supirkimo tvarka numatė, jog nepriklausomas šilumos gamintojas pateikdamas pasiūlymą aukcione turi nurodyti šilumos kiekį (MWh), kurį galės pagaminti, tačiau Supirkimo tvarka nenumatė, jog pasiūlyme turėtų būti nurodoma ar pasiūlymas turėtų būti ribojimas tik iki šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos šilumos galios (MW) ribos; Supirkimo tvarka nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neribojo nepriklausomų šilumos gamintojų, teikiant pasiūlymus nurodyti didesnę nei šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta šilumos gamybos galia; Supirkimo tvarkos 25.4.3 punktas yra skirtas reguliuoti tiekėjo, o ne nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmus, taigi ši nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti kažkokias pareigas nepriklausomam šilumos gamintojui; net ir sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką šilumos tiekėjas viso labo turi pareigą atsižvelgti į pirkimo sutartyje numatytą šilumos galią, kas savo esme ir pobūdžiu nėra imperatyvus reikalavimas šilumos gamybos režimą nustatyti tik iki sutartyje įtvirtintos šilumos galios (MW) ribos.

Pareiškėja paaiškina, kad Tarybos teiginys, jog atsakovas turėjo siūlyti šilumą tiekti būtent 67 MW galia prieštarauja Supirkimo tvarkos 25.2.1 punktui, ir logikai, kadangi tokiu atveju net ir pavasario ar vasaros mėnesiais, kada Tiekėjo centralizuoto šildymo tinklo poreikis yra ženkliai mažesnis (pvz. 21 270 MWh arba 28,59 MW vidutinė valandinė galia), UAB „Gren Klaipėda“ vis tiek turėtų siūlyti būtent tą šilumos kiekį pagal sutartyje numatytą 67 MW galią.

Akcentuoja, kad atsakovės pateikta Supirkimo tvarkos interpretacija prieštarauja Sąvado 60.1, 60.6 ir 62 punktuose bei Supirkimo tvarkos 19 punkte nustatytiems reikalavimams. Nei Supirkimo tvarka, nei Standartinių sutarčių sąlygų aprašas nenumato sąvokų „vardinė šiluminė galia“ ar „maksimalus vidutinis valandinis šilumos tiekimas (MW)“.

Nepagrįstai teigiama, esą dėl pareiškėjos veiksmų buvo pažeisti kitų nepriklausomų šilumos gamintojų teisėti lūkesčiai, nes tai galėjo sąlygoti mažesnius šilumos supirkimus iš kitų sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų. Toks teiginys nepagrįstas, neįrodytas ir nelogiškas.

Atsakovė Taryba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, jog Taryba priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Supirkimo tvarkos 19 punktą ir Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 29.1 papunktį, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. ir nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. pasiūlė parduoti ir faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius negu buvo numatyti pareiškėjos Sutartyje su Tiekėju dydžiai (67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galia).

Nurodo, kad atsižvelgiant į Tarybos Protokole užfiksuotas aplinkybes, įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, taip pat pažeidimo pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, lengvinančią aplinkybę bei siekiant sukurti paskatas pareiškėjai ateityje laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, skundžiamu Nutarimu Taryba skyrė pareiškėjai adekvačią ir proporcingą padaryto pažeidimo pobūdžiui piniginę baudą – 1 507, 44 Eur (0,02 procento nuo 7 537 223 Eur šilumos gamybos veiklos pajamų, gautų 2020 metais).

Pažymi, kad pareiškėja privalėjo šilumos aukcionuose pateikti šilumos kiekius, nustatytus Sutartyje, bei atsakyti už Sutartyje numatytą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo-pardavimo riba visą mėnesį, kurį yra superkama šiluma. Sutarties 1.1.12 punktas numato, kad Termofikacinės elektrinės gaminamos šilumos energijos galingumas bus 50 MW (papildomas 17 MW šilumos galingumas bus pasiektas naudojant išeinančių dūmų kondensatorių). Taigi Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galia.

Paaiškina, kad Tiekėjas 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. R-30E-17 „Dėl šilumos supirkimo iš UAB „Fortum Klaipėda“ Tarybai patvirtino, kad laikotarpiais nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. ir nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. Tiekėjas planavo ir faktiškai supirko šilumą iš pareiškėjo didesne nei Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės galia pagal operatoriaus nustatytą šilumos aukciono dalyvių prioriteto eilę, kuri sudaroma teikiant prioritetą mažiausiai šilumos aukciono dalyvių pasiūlytai kainai.

Pažymi, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, neatsižvelgė į Sutartyje nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią ir faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu būtų gaminami Bendrovei veikiant Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galia. Tokiu būdu Bendrovė gavo didesnes pajamas nuo šilumos gamybos veiklos.

Akcentuoja, kad pareiškėjai padarius minėtą pažeidimą, iškilo grėsmė patikimam šilumos tiekimui ir šilumos tinklų išbalansavimui. Taip pat buvo pažeisti kitų nepriklausomų šilumos gamintojų teisėti lūkesčiai šilumą gaminti sutartyje nurodyta galia, t. y. šilumos supirkimas didesne nei sutartyje nurodyta šilumos galia iš vieno nepriklausomo šilumos gamintojo gali sąlygoti mažesnius šilumos supirkimus iš kitų sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų (nesąžininga kitų nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu).

Akcentuoja, kad sprendžiant Sutarties tikslinimo klausimą, nepakako vienareikšmiškai atsižvelgti tik į VEI pažymoje nurodytą maksimalų Termofikacinės elektrinės galingumą (85 MW).

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant sutartį, o ne ją sudarant (žr., pvz., LAT 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019). Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad nepriklausomas šilumos gamintojas, teikdamas pasiūlymą šilumos aukcione, privalo atsižvelgti būtent į šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą šilumos galią.

Atsakovės manymu, pareiškėja, būdama nepriklausoma šilumos gamintoja, kurios kainos yra reguliuojamos, privalo laikytis teisės aktuose įtvirtintų jos veiklą reglamentuojančių reikalavimų, t. y. laikytis reguliuojamos veiklos sąlygų.

Pabrėžia, kad pareiškėja ne tik pasiūlė aukcione, bet taip pat ir faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti pareiškėjos pagal Sutartyje su Tiekėju nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią.

Tarybos įsitikinimu, pareiškėjai buvo paskirta beveik minimali piniginė bauda (vertinant procentine išraiška nuo pareiškėjos pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais), kuri, kaip minėta, buvo priimta įvertinus visas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis nustatytas sankcijos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui bei turėtų užtikrinti teigiamą poveikį įmonei šalinant veiklos trūkumams ir prevenciškai užkertant kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl UAB „Fortum Klaipėda“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ Nr. O3E-800, kuriuo pareiškėjai skirta 1 507,44 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 4 d. tarp pareiškėjos ir AB „Klaipėdos energija sudaryta Šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis Nr. S-09-14, pagal kurią šalys susitarė dėl pareiškėjos pagamintos šilumos energijos pirkimo-pardavimo. Šalys Sutarties 1.1.12 punktu susitarė, jog gaminamos šilumos energijos galingumas bus 50 MW (papildomas 17 MW šilumos energijos galingumas bus pasiektas naudojant įeinančių dūmų kondensatorių).

2013 m. gegužės 2 d. Taryba išdavė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 14ĮP2-40018, kuria nustatė, jog bendras jėgainės šiluminis galingumas Qb 85,00 MW, o sumontuoti ir išbandyti įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

2013 m. gegužės 20 d. baigta pareiškėjos termofikacinės jėgainės statyba statybos užbaigimo aktu Nr. SVA-30-130520-00114.

2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėja Tarybai pateikė raštą Nr. SKL-20-89 „Dėl AB „Klaipėdos energija“ nepagrįsto atsisakymo supirkti UAB „Fortum Klaipėda“ siūlomą šilumos kiekį“, kuriame pareiškėja nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. Tiekėjas sumažino iš pareiškėjos superkamo šilumos kiekio galią iki Sutartyje nurodytos 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galios. Pareiškėja minėtame rašte pažymėjo, kad Tiekėjas nuo 2013 m. (nuo Termofikacinės elektrinės eksploatavimo pradžios) ne kartą pirko šilumą iš pareiškėjos pagal šalių suderintus šilumos tiekimo grafikus, atsižvelgiant į faktinę Termofikacinės elektrinės šiluminę galią (85 MW).

2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-6477 Taryba išaiškino, jog laikantis tam tikrų sąlygų VEI Pažyma gali būti pagrindu patikslinti Sutartyje nurodytą pareiškėjos jėgainės šiluminį galingumą iki 85 MW.

Taryba, siekdama išsiaiškinti faktines Tiekėjo atlikto šilumos supirkimo iš pareiškėjos aplinkybes, 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-542 „Dėl šilumos supirkimo iš UAB „Fortum Klaipėda“ kreipėsi į Tiekėją, prašydama nurodyti ar nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Tiekėjas planavo ir faktiškai supirko šilumą iš pareiškėjos didesne nei Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės galia, kuriais laikotarpiais, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu.

2021 m. sausio 29 d. Tiekėjas rašte Nr. R-30E-17 „Dėl šilumos supirkimo iš UAB „Fortum Klaipėda“ nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. ir nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. Tiekėjas planavo ir faktiškai supirko šilumą iš pareiškėjos didesne nei Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės galia pagal energijos išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL UAB (toliau – ir Operatorius) nustatytą šilumos aukciono dalyvių prioriteto eilę, kuri sudaroma teikiant prioritetą mažiausiai šilumos aukciono dalyvių pasiūlytai kainai.

2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjai buvo surašytas Protokolas Nr. K3-9 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja nesilaikė ir pažeidė Supirkimo tvarkos 19 punkto ir Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 29.1 papunkčio reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, neatsižvelgė į Sutartyje nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią ir pasiūlė parduoti ir faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu būtų gaminami pareiškėjai veikiant Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galia.

Taryba, vadovaudamasi Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 7 punktu, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. R2-(TT)-3232 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ nustatė pareiškėjai 14 darbo dienų terminą paaiškinimams dėl Protokole užfiksuoto reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo pateikti.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. R1-7622 pateikė Tarybai paaiškinimus dėl Protokolo.

2021 m. liepos 12 d. Taryba nutarimu Nr. O3E-800 „Dėl UAB „Fortum Klaipėda“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ paskyrė pareiškėjai 1507,44 Eur dydžio baudą. Taryba nustatė, kad UAB „Fortum Klaipėda“ pažeidė Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, 19 punktą ir Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, 29.1 papunktį. Buvo konstatuota, kad Bendrovė nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, pasiūlė parduoti ir faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės pagal 2009 m. gruodžio 4 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią.

Nesutikdama su Nutarimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu.

Vadovaujantis šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalimi, iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis šilumą ir (ar) karštą vandenį ir parduodantis juos šilumos tiekėjui pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, 19 punktas reglamentuoja, jog nepriklausomi šilumos gamintojai pagamintą šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą tiekia laikydamiesi Sąvade numatytų šilumos kokybės parametrų ir vykdo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dispečerio nurodymus. Nepriklausomi šilumos gamintojai atsako už šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo-pardavimo riba visą mėnesį, kurį yra superkama šiluma.

Supirkimo tvarkos 25.4 papunktyje numatyta, kad iš šilumos aukciono dalyvių prognozuojamas supirkti šilumos kiekis konkretų mėnesį nustatomas pagal šilumos tiekėjo sudaromą preliminarų šilumos gamybos grafiką. Sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką, šilumos tiekėjas kiekvieno šilumos aukcione pranešimą pateikusio dalyvio šilumos gamybos įrenginio šilumos gamybos režimą (MW) nustato vadovaudamasis energijos išteklių biržos operatoriaus pateikta šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų eile bei atsižvelgdamas į šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą šilumos gamybos galią (Supirkimo tvarkos 25.4.3 papunktis).

Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktas numato, jog šis Standartinių sutarčių sąlygų aprašas reglamentuoja nepriklausomų šilumos gamintojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo ir pardavimo santykius. Aprašas nustato šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, įsigaliojimo, nutraukimo sąlygas, šilumos pardavimo, parduodamos ir perkamos šilumos kainos nustatymo, šilumos tiekėjo atsiskaitymo už perkamą šilumą tvarką, taip pat sutarties šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų, skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką, sutarties galiojimo terminą, jos keitimo ar nutraukimo sąlygas bei tvarką.

Be kita ko, Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 15 punktas reglamentuoja ir Sutartyje numatomas šias sąlygas: Tiekėjo ir Gamintojo rekvizitai (pavadinimas, įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, registruotos buveinės adresas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos šilumos tiekimo licencijos numeris ir išdavimo data, kontaktinė informacija (Tiekėjo ir Gamintojo ar jų padalinių adresai, kontaktiniai telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai, darbo laikas ir kita), šalių įgalioti atstovai sudaryti sutartį ir atstovavimą patvirtinantys dokumentai (15.1. papunktis); tiekiamos šilumos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai (15.2. papunktis); šilumos tiekimo režimas ir sąlygos (15.3. papunktis); šilumos pirkimo-pardavimo vieta (15.4. papunktis); šilumos tiekimo tvarka ir šilumos tiekimo ribojimo ar nutraukimo sąlygos (15.5. papunktis); informacijos pateikimo tvarka (15.6. papunktis); į šilumos perdavimo tinklą patiektos šilumos kiekio ir (ar) kainos nustatymo būdai bei tvarka (15.7. papunktis); atsiskaitymo tvarka ir sąlygos (15.8. papunktis); šalių teisės ir pareigos (15.9.papunktis); šalių atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (15.10. papunktis); pretenzijų, skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka (15.11. papunktis); sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka (15.12. papunktis).

Pagal Standartinių sutarčių sąlygų aprašo 29 punktą gamintojas įsipareigoja: tiekti, priklausomai nuo oro sąlygų ir vartotojų poreikio, sutartyje numatytos galios ir kokybės šilumą iki sutartyje nustatytos šilumos pirkimo-pardavimo vietos pagal Tiekėjo dispečerinės tarnybos nurodytus temperatūrinius grafikus (29.1. papunktis).

Pagal Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ 60 punktą, prieš pasirašant šilumos pirkimo- pardavimo sutartį nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos tiekėjui privalo pateikti šilumos įrenginių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimo tinkamais naudoti dokumentą (statybos užbaigimo aktą) bei visą informaciją apie jo šilumos įrenginių techninius parametrus, galinčius turėti įtakos teikiamo šilumnešio parametrams, ir aprūpinimo šiluma sistemos eksploatacijai šilumą gaminančių įrenginių trumpą charakteristiką, įskaitant, bet neapsiribojant: šilumos įrenginių vardinę šiluminę galią (MW) (60.1 papunktis); informaciją apie maksimalų ir minimalų galimą vidutinį valandinį šilumos tiekimą į perdavimo tinklą (MW) (60.6 papunktis).

Byloje ginčas kilo dėl aukščiau išvardintų teisės aktų interpretacijos. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pareiškėja negali, teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, siūlyti parduoti ir faktiškai parduoti didesnius šilumos kiekius negu buvo numatyti Bendrovės ir AB „Klaipėdos energija“ Sutartyje.

Pirma, nors Sutartis sudaryta esant kitokiam teisiniam reguliavimui, tačiau teisiniam reguliavimui keičiantis, Sutartis privalo atitikti jos vykdymo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Ginčo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatė, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nustatyta šilumos gamybos galia ir į ją atsižvelgiama perkant-parduodant šilumą.

Antra, įstatymų leidėjas tikslingai pasirinko sutartis kaip vieną iš instrumentų, užtikrinančių veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimo skatinimą, šilumos vartotojų teisės gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis įgyvendinimą. Taigi sutartims keliami reikalavimai turi aiškią prasmę ir paskirtį. Todėl VEI pažyma yra pagrindas keisti Sutartį, bet nėra pagrindas neatsižvelgti į galiojančios Sutarties nuostatas.

Trečia, tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip aiškina teisės aktus, nedaro atsakovės pozicijos neteisėta ir / ar nepagrįsta.

Ketvirta, byloje pareiškėja teigia, kad Sutartimi susitarta, jog šilumos energijos galingumas sudarys 67 MW, tačiau tai, anot pareiškėjas nėra maksimalus energijos kiekis. Teismas šiuos pareiškėjos teiginius atmeta. Kaip jau nurodyta aukščiau, Sutartis privalo atitikti galiojantį teisinį reguliavimą. Ginčo metu galiojusios teisės aktų nuostatos reikalavo, kad pagrindiniai šilumos tiekimo parametrai, įskaitant šilumos gamybos galią, būtų nurodyti sutartyje. Tai išplaukia iš sisteminio ir teleologinio aukščiau nurodytų teisės aktų aiškinimo. Pareiškėjos Sutartyje toks dydis taip pat buvo nustatytas: Sutarties 1.1.12 punktu buvo susitarta, jog gaminamos šilumos energijos galingumas bus 50 MW (papildomas 17 MW šilumos energijos galingumas bus pasiektas naudojant įeinančių dūmų kondensatorių). Priešingai aiškinant, reikėtų laikyti, kad Sutartis jokio maksimalaus dydžio nenustatė, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir todėl teismas atmeta tokį Sutarties aiškinimo būdą.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Taryba padarė fakto klaidų ir klaidingai nurodė, kad 2019 m. balandį, 2019 m. spalį ir lapkritį bei 2020 m. kovą pareiškėja faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu būtų gaminami pareiškėjai veikiant Sutartyje nurodyta 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galia. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais sutinka, nes atsakovė juos pagrindė įrodymais. Atsakovė pareiškėjos teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė.

Taigi teismas konstatuoja, kad 2019 m. balandį, 2019 m. spalį, 2019 m. lapkritį bei 2020 m. kovą pareiškėja siūlė didesnės galios nei 67 MW šilumą, tačiau faktiškai pardavė šilumą laikydamasi Sutartyje nurodyto 67 MW galios ribojimo ir ši veika šalinama iš pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo. Tačiau šis 4 mėnesių pašalinimas nereiškia, kad pareiškėja nepadarė likusių jai inkriminuotų pažeidimų, t. y. Bendrovė nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, pasiūlė parduoti didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės pagal 2009 m. gruodžio 4 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią ir 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. bei nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. bei 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės pagal 2009 m. gruodžio 4 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią.

Pareiškėjos skundas taip pat grindžiamas tuo, jog Taryba netyrė ir nevertimo pareiškėjos kaltės, kaip vienos iš sąlygų pareiškėjos atsakomybei pagal specialųjį įstatymą kilti.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, atmeta juos kaip nepagrįstus. Nutarimo 2.5 ir 2.6 punktuose analizuojama pareiškėjos kaltė. Juose nurodyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas atsako už šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą šilumos gamybos galią, įsipareigoja tiekti šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos galios ir kokybės šilumą, todėl teikdamas pasiūlymą šilumos aukcione, privalo atsižvelgti į šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą maksimalią šilumos gamybos galią ir nesiūlyti parduoti didesnio šilumos kiekio, negu būtų gaminamas veikiant šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta maksimalia galia. Taigi Taryba aiškiai konstatavo, kad pareiškėja turėjo pareigas, kurių ji pati nesilaikė, atmetė Bendrovės argumentus dėl to, kad AB „Klaipėdos energija“ nesiėmė jokių veiksmų, kad Sutartis būtų pakeista ar papildyta.

Teismas pritaria Tarybos pozicijai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra nepriklausomas šilumos gamintojas, todėl privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir vykdyti imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Būtent Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, pasiūlė parduoti didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės Sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ ir 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. bei nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. bei 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės Sutartyje. Pareiškėjos kaltė pasireiškė teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Už šiuos veiksmus atsakinga tik Bendrovė ir jos kaltę šalinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taryba skiria baudas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, t. y. už teisės aktų nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įpareigojimų nevykdymą – iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis numato, kad energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Taigi, būtent visos šios aplinkybės turėjo būti vertinamos nustatant sankcijos dydį. Taryba, skundžiamame Nutarime nurodė, kad mažiausios kainos prioriteto tvarka, superkant daugiau (pigesnės nei sekančio pagal supirkimo eilę šilumos aukciono dalyvio) šilumos iš FK, vartotojams taikomai šilumos kainai neigiamos įtakos nebuvo. Bendrovei padarius minėtą pažeidimą ir pažeidus Supirkimo tvarkos nuostatas iškilo grėsmė patikimam šilumos tiekimui ir šilumos tinklų išbalansavimui. Taip pat buvo pažeisti kitų nepriklausomų šilumos gamintojų teisėti lūkesčiai šilumą gaminti sutartyje nurodyta galia, t. y. šilumos supirkimas didesne nei sutartyje nurodyta šilumos galia iš vieno nepriklausomo šilumos gamintojo gali sąlygoti mažesnius šilumos supirkimus ir kitų sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų (nesąžininga kitų nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu). Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad šie teiginiai neįrodyti. Teismo vertinimu, ši išvada buvo pagrįsta, nurodytu teisiniu reguliavimu, kurį pažeidė pareiškėja, ir nors vartotojams taikomai šilumos kainai neigiamos įtakos nebuvo, tačiau nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų kilo grėsmė sąlygoti mažesnius šilumos supirkimus ir kitų sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja dėl kaltės pažeidė tesiės aktus: Bendrovė nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį teikdama pasiūlymus šilumos aukcione, pasiūlė parduoti didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės pagal 2009 m. gruodžio 4 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią ir 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. bei nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. bei 2020 m. balandžio mėn. kas mėnesį faktiškai pardavė didesnius šilumos kiekius, negu buvo numatyti Bendrovės pagal 2009 m. gruodžio 4 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje su AB „Klaipėdos energija“ nurodytą 67 MW Termofikacinės elektrinės šilumos gamybos galią. Atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos pažeidimas laikytinas tęstiniu trunkamojo pobūdžio.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalų, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, apskaičiuodama baudos dydį, tinkamai vertino, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog pareiškėja tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Atsakovė tinkamai įvertino, kad nėra pagrindo pripažinti kurias nors kitas aplinkybes lengvinančiomis skundžiamame Nutarime konstatuoto reguliuojamos veiklos pažeidimo aplinkybėmis.

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai paskirta 1 507,44 Eur bauda sudarė tik 0,02 procento nuo 7 537 223 Eur pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais. Kaip minėta, remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Minėta nuostata aiškiai įtvirtina atsakovės pareigą baudą skirti nuo įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, todėl bauda paskirta įvertinus visas pajamas, gautas iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais.

Taigi, pareiškėjai skirta minimali bauda, kuri, teismo vertinimu, yra simbolinė, adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, aplinkybei, kad neigiamų pasekmių nenustatyta, todėl ją dar labiau mažinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Nutarimas savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gren Klaipėda“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.